- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- II-185-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00174-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-816-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-816-2021 A. L. yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 417 straipsnio 3 dalį 70 (septyniasdešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. spalio 11 d. 18.30 val. Baltijos pr. 36, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pirmąja eismo juosta (važiavimo kryptis nuo Taikos pr. Minijos g. link), persirikiuodamas į antrąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir antroji eismo juosta yra laisva, dėl ko susidūrė su antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiu sunkvežimiu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ukrainos pilietis M. K.. Eismo įvykio metu nukentėjo abi transporto priemonės.
2021 m. vasario 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas A. L. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-816-2021 panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su nutarimu nesutinka, nes priimdami skundžiamą nutarimą policijos pareigūnai neištyrė visų reikšmingų įrodymų, turinčių reikšmės jo kaltei nustatyti, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėties požymių buvimo jo veikoje. Jo turimas vaizdo įrašas patvirtina, kad prieš eismo įvykį buvo susiformavusi automobilių spūstis ir jis į antrąją eismo juostą įvažiavo lėtai, tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir tokiu savo manevru nesukelia jokio pavojaus kitiems, nes įvažiavęs į antrąją eismo juostą stovi dar apie 10 sekundžių, ta. Y. pakankamai ilgai, kad stovint spūstyje būtų matomas. Video medžiagoje taip pat matyti, kad net ir po smūgio/susidūrimo, kai automobilis buvo pasuktas 90 laipsnių kampu, automobiliai laisvai pravažiuoja pirma eismo juosta, todėl akivaizdu, kad persirikiavimo manevrą buvo pabaigęs, tačiau ši aplinkybė neįvertinta. Tiriant eismo įvykį nebuvo apklaustas liudininkas T. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu važiavo kartu su juo ir iš jo nebuvo paimti paaiškinimai. Sunkvežimio vairuotojas savo paaiškinime nurodė, kad jo nematė, nors iš paties įvykio aplinkybių (tai, kad stovėjo automobilių spūstyje ir vilkiko vairuotojo vilkikas turi veidrodį virš priekinio stiklo, kuris yra specialiai išgaubtas, kad parodyti vaizdą priekyje kabinos (pvz.: jei atsistotų motociklas ar prieitų pėstysis) jis turėjo ir privalėjo jį matyti, nes jo automobilis, kurio kėbulo ilgis yra apie 4,8 metro, tikrai matomas iš vilkiko kabinos ir parodo, kad tarpas tarp dviejų transporto priemonių nebuvo mažas, nebent prieš pradedant vilkikui važiuoti dėmesys buvo sutelktas kitur. Vilkiko vairuotojas klaidingai paaiškinime nurodė, kad jie važiavo ir kontaktas įvyko važiavimo metu. Turimas vaizdo įrašas šiuos vilkiko vairuotojo teiginius paneigia, be kita ko rodo, kad tiriant įvykį nebuvo išsamiai ištirtos įvykio aplinkybės ir pašalinti prieštaravimai su eismo įvykio kilimu susijusiomis aplinkybėmis. Šiame kontekste nori atkreipti dėmesį, kad tiriant įvykį nebuvo išreikalautos viešo stebėjimo kameros, kur galimai dar aiškiau būtų matomos aptariamojo įvykio aplinkybės. Tokiu būdu formalų įvykio tyrimą atlikę policijos pareigūnai įrodinėjimo naštą dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo (ne)padarymo perkėlė jam. Prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 22 d. atsiliepime į A. L. skundą nurodoma, kad su A. L. skundu nesutinkama. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2020 m. liepos 1 d.) XIII skyriaus 104 punktu įtvirtinta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, asmenų paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad A. L. vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas į kitą eismo juostą, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiai krovininei transporto priemonei. A. L. veiksmai susieti priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo metu atsiradusiais padariniais. Nekyla abejonių, kad A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka LR ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pateiktais duomenimis 2020 m. spalio 11 d., 18.30 val., adresu Baltijos pr. 36, Klaipėda, užfiksuoto vaizdo įrašo nėra. Pranešama, kad yra stebima Minijos g.-Statybininkų pr. sankryža. Papildomai nurodyta, kad vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau kaip 3 (tris) savaites. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, A. L. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021-01-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-816-2021 be pakeitimų. (b. l. 36-37).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. L. parodė, kad byloje yra Ukrainos piliečio paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad įvykis įvyko važiuojant. Su šiuo teiginiu nesutinka, nes jis stovėjo priešais Ukrainos piliečio vilkiką ir Ukrainos pilietis įvažiavo į jį. Tai užfiksavo šalia esančio pastato stebėjimo kameros. Prieš įvažiuodamas prieš Ukrainos piliečio vairuojamą vilkiką jis stovėjo apie 10 sekundžių, o per šį laiką įmanoma pamatyti atsiradusią kliūtį. Po 10 sekundžių Ukrainos pilietis atsitrenkė į jį. Policijai Ukrainos pilietis pasakė, kad įvykis įvyko važiuojant, kad ir jis važiavo, nors viskas įvyko jam stovint, o Ukrainos piliečiui pradėjus judėti. Pažymėjo, kad vilkikai turi specialų veidrodį, kuris rodo, kas yra vilkiko priekyje. Iš eismo įvykio nuotraukos matė, kad tas vilkikas turi tą veidrodį. Mano, kad per 10 sekundžių laikotarpį Ukrainos pilietis turėjo jį pamatyti. Pažymėjo, kad tarp dviejų vilkikų buvo didelis tarpas. Jis persirikiavo, stovėjo ilgą laiką ir tada pajuto smūgį. Jo automobilis nestovėjo tiesiai, automobilis stovėjo truputį kreivai. Mano, kad Ukrainos piliečio dėmesys buvo sutelktas kažkur kitur, nes vairuotojas turėjo matyti jo automobilį. Atvykę pareigūnai apklausė jį, apklausė Ukrainos pilietį ir iš karto priėmė sprendimą. Jo automobilis po eismo įvykio stovėjo, o vilkiko vairuotojas pavarė vilkiką apie 1 metrą atgal. Prašė panaikinti nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).
Pagal ANK 593 straipsnio 1 dalį Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos.
KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.
Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-816-2021 A. L. yra nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 11 d. 18.30 val. Baltijos pr. 36, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Ford Fusion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pirmąja eismo juosta (važiavimo kryptis nuo Taikos pr. Minijos g. link), persirikiuodamas į antrąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir antroji eismo juosta yra laisva, dėl ko susidūrė su antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiu sunkvežimiu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ukrainos pilietis M. K.. Eismo įvykio metu nukentėjo abi transporto priemonės. (b. l. 5-6). Teismo posėdžio metu A. L. parodė, kad jis įvažiavo į antrąją eismo juostą prieš Ukrainos piliečio vairuojamą vilkiką, stovėjo apie 10 sekundžių, kai į jo stovintį automobilį įvažiavo Ukrainos piliečio vairuojamas vilkikas. Byloje esančiame policijos pareigūnų „Body kamerų“ vaizdo įraše užfiksuoti vilkiko vairuotojo M. K. parodymai apie tai, kad jis važiavo antrąja juosta, lengvojo automobilio vairuotojas įvažiavo į „mirties zoną“, jis lengvojo automobilio vairuotojo iš viso nematė. Prieš jį buvo kitas vilkikas su priekaba. Tik pajudėjęs išgirdo smūgį. Pažiūrėjęs į priekį pamatė automobilį, kurio vairuotojas negalėjo išlipti, todėl jis pavažiavo apie vieną metrą atgal.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurį pateikė A. L., kuriame užfiksuotas eismo įvykis, matyti, kad antra juosta juda vilkikų eilė, vienu metu į nedidelį tarpą tarp vilkiko su priekaba ir kito vilkiko skersai eismo juostos įvažiuoja automobilis Ford, rodydamas posūkio signalą, ir sustoja. Kai priekyje esantis vilkikas su priekaba pajuda, automobilis Ford taip pat šiek tiek pajuda ir vėl sustoja. Tada staiga pajuda už automobilio stovėjęs vilkikas ir įvažiuoja į stovintį automobilį Ford, kuris nuo smūgio pasisuka apie savo ašį ir juostoje stovi beveik statmenai.
Iš šio vaizdo įrašo negalima vienareikšmiškai teigti, kad A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, t.y. , kad jis į antrą eismo juostą įvažiavo neįsitikinęs, kad jį įleidžia, o tik numanė, kad vilkiko vairuotojas turėjo jį matyti. Be to, kaip matyti tarpas tarp vilkikų nebuvo didelis, priešingu atveju, A. L. nebūtų įvažiavęs į eismo juostą skersai. Pažymėtina, kad yra draudžiama iš vienos eismo juostos rikiuotis į kitą eismo juostą skersai, privaloma persirikiuoti ir judėti lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis (https://regitra.lt/lt/naujienos/dazna-neteisingo-persirikiavimo-priezastis-vidinis-skubejimas; žiūrėta 2021 m. kovo 15 d. 11.55 val.). Net ir šiek tiek pajudėjęs, jis neištiesino savo automobilio, o liko stovėti skersai ir gavo smūgį į šoną. Teismo posėdžio metu A. L. nurodė, kad vilkiko vairuotojas privalėjo jį matyti per specialų veidrodį, kuris rodo, kas yra priešais vilkiką ir kad jis matė iš byloje esančių fotonuotraukų, kad būtent šis vilkikas turėjo tokį veidrodį. Pažymėtina, kad nei byloje esančiose fotonuotraukose, nei vaizdo įraše nematyti ant vilkiko priekinio stiklo tokio veidrodžio, todėl nėra paneigta vilkiko vairuotojo išsakyta versija, kad vilkiko vairuotojas iš tikrųjų galėjo nepamatyti priekyje vilkiko skersai stovinčio automobilio, kurio plotis yra 1,8 m. Be to, vaizdo įraše užfiksuota, kad vilkikas į automobilį Ford atsitrenkė, kai automobilis Ford stovėjo, todėl galimai dėl eismo įvykio kaltas gali būti ir vilkiko vairuotojas, nes jis nepastebėjo kliūties ir atsitrenkė į ją, t. y. pažeidė KET 128 punktą.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos eismo įvykio aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. ir vilkiko vairuotojo M. K. parodymų, neištirtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis.
Taigi, siekiant nustatyti, ar šioje A. L. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėtis, teismo nuomone, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. apklausti vilkiko vairuotoją Ukrainos pilietį M. K., ištirti A. L. pateiktą vaizdo įrašą, kuriame yra užfiksuotas pats eismo įvykis, ir atlikti kitus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-816-2021 naikintinas, o byla grąžintina Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš naujo tirti, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-816-2021 panaikinti ir bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš naujo tirti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.