- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-114-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00986-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Evaldas Gražys
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Valerijus Karpovas
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-634/2016
Teisėjas Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00986-2014-3
2016 m. sausio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, V. A. – asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamos medicinos priemonės gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiojo L. S. įstatyminei atstovei D. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. S. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria V. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, t. y. VšĮ Alytaus poliklinikoje. Civiliniai ieškiniai dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš V. A., 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) sektoriaus bei prašymas dėl 605 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. priverčiamoji medicinos priemonė pritaikyta už tai, kad jis 2014-07-13, apie 23 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus 8-oje palatoje ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė L. S. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam L. S. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, kairio skruosto sumušimą, kraujosruvą po kairės akies jungine, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo L. S. atstovė advokatė Aušra Ručienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-11-05 nutartį ir nustatyti, kad V. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Pareikštus ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti pilnai bei priteisti visas turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Skunde nurodo, kad teismas visiškai be pagrindo nutartyje nurodė, kad V. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., nes nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje-ligoninėje, buvo sukeltas triukšmas, sutrikdytas ligoninės darbas, sutrikdytas kitų ligonių miegas, smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti be jokios priežasties, todėl tokia veika turi būti kvalifikuota pagal BK 284 str. l d. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiojo L. S. įstatyminė atstovė D. S., kuri paaiškino, kad jos sūnus buvo sumuštas ligoninėje kito ligonio V. A., dėl to, jog trūksta personalo, kad dėl šio įvykio buvo sutrikdytas ligonių miegas bei personalo darbas. Tą faktą, kad L. S. buvo sumuštas ligoninėje tuomet, kai visi ligoniai jau turi miegoti, t. y. po 22 val. ir kad buvo sutrikdytas personalo darbas patvirtino ir liudytojai V. D., Z. S.. Be to, L. S. sužalojimo faktą patvirtina 2014-07-17 specialisto išvada.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde taip pat nesutinkama su teismo sprendimu atmesti pareikštus civilinius ieškinius. Mano, kad teismas neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, kurioje teigiama, kad galima priteisti žalą iš asmens, nors jis darydamas žalą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo bei objektyvumo kriterijus. Todėl šioje dalyje nuosprendis turi būti keistinas ir ieškinys tenkintinas visiškai, iš V. A. priteisiant 2000 Eur neturtinę žalą. 2000 Eur suma už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas nėra per didelė. Be to, už ligonio L. S. saugumą ir tinkamą gydymą šiuo atveju buvo atsakinga ligoninė, nes nusikalstama veika buvo įvykdyta gydymo įstaigoje. Gydymo įstaiga turėjo užtikrinti L. S. tinkamą gydymą ir negalėjo jo guldyti į vieną palatą su V. A., kuris sirgo paranoidine šizofrenija, pagal šios ligos anamnezę bet koks gestas ar žodis, pasakytas kito ligonio, t. y. L. S. šiuo atveju jam galėjo sukelti, o ir sukėlė neadekvačią reakciją, dėl ko buvo panaudotas smurtas L. S. atžvilgiu. Negana to, gydymo įstaigos darbuotojai dėl aplaidumo tinkamai neatliko savo darbo ir nestebėjo šių ligonių, jais nesirūpino, dėl ko buvo sužalotas L. S.. Sutinkamai su LR CK 6.278 str. 1 d. už žalą, padarytą asmens, kuris nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, atsako jį prižiūrėti privalanti institucija, šiuo atveju Kauno ligoninė. Jos darbuotojai, tiek budinti gydytoja, tiek ir slaugytoja turėjo tiesioginę pareigą teikti sveikatos priežiūros paslaugas, kontroliuoti sergančiojo gydymo procesą, atlikti būtinus veiksmus, užtikrinančius tinkamą psichikos liga sergančio asmens sveikatos priežiūrą bei jo apsaugą, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad pareikštas ieškinys turėjo būti patenkintas pilnai. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad sužalotam L. S. nebuvo teikiama jokia būtina pirminė pagalba, negana to, nukentėjusysis po patirto sužalojimo dar buvo pririštas prie lovos, tuo sukeliant jam dar didesnes fizines ir moralines kančias, apie jo sužalojimą gydymo įstaigoje jo artimiesiems buvo pranešta tik praėjus ilgam laiko tarpui po sužalojimo, todėl yra objektyvus pagrindas teigti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta moralinė žala 10 000 Eur bei priteistinos išlaidos už advokato pagalbą, t. y. 605 Eur.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo įstatyminė atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamos medicinos priemonės gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2015-11-05 nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo L. S. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nutartis keičiama dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 str. 5 d. 3 p.)
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo atstovė iš esmės ginčija veikos kvalifikaciją pagal BK 140 str. 1 d. ir prašo veiką perkvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., bei tenkinti pareikštus civilinius ieškinius, tuo pačiu priteisiant visas nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino V. A. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, įvertino visą veiksmų raida, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl veikos kvalifikacijos, ir su jomis sutinka. Vien tai, kad nukentėjusiojo atstovė kitaip vertina byloje surinktus įrodymus, nesudaro pagrindo keisti veikos kvalifikacijos.
Apeliacinio skundo argumentų kontekste analizuojant V. A. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėties požymių visumą, akcentuotina, kad norint veiką kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas ir dėl to buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-416/2013, Nr. 2K-335/2014, 2K-484/2014 ir kt.). Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis Nr. 2K-5/2014).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad fizinis smurtas L. S. atžvilgiu buvo pavartotas dėl asmeninių priežasčių, t. y. V. A. emocingai išreiškus nepasitenkinimą dėl L. S. atliekamų veiksmų (įžeidinėjimo, kibimo). Tuo tarpu motyvai sąlygoję baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką yra esminis požymis, atribojantis viešosios tvarkos pažeidimą nuo tarpusavio asmeninių santykių aiškinimosi. Nagrinėjamu atveju V. A. veiksmų motyvai, tikslas, jų atlikimo aplinkybės buvo nukreiptos ne į viešosios tvarkos pažeidimą, bet tiesiogiai į nukentėjusiojo asmenybę. Liudytojos V. D. ir Z. S. patvirtino, kad L. S. tą dieną buvo neramus, stumdėsi, keikėsi, kabinėjosi prie ligonių ir personalo, priekabiavo prie pacientų, buvo įkyrus, savo veiksmais ir kalbomis erzino ir provokavo aplinkinius. V. A. buvo pasyvus, gulėjo ant šono ir snaudė, po įvykio pastarasis joms nurodė, kad L. S. jis trenkė, nes šis neleido jam miegoti, įkyrėjo (t. 2, b. l. 71, 76-78). Eksperto S. S. teigimu, tikėtina, kad nukentėjusiojo L. S. veiksmai galėjo išprovokuoti tokį V. A. elgesį (t. 2, b. l. 71). Be to, ir liudytoja D. S. nurodė, kad V. A. po įvykio jai sakęs, kad L. S. sumušė už tai, kad šis jį iškeikė negražiais žodžiais (t. 2, b. l. 70).
Kolegija sprendžia, kad įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių visumą nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog V. A. būtų turėjęs tikslą demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar juos šokiruoti, ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį. Smūgiai nukentėjusiajam suduoti nors ir viešoje vietoje, bet asmeniniais motyvais ir nepažeidžiant viešosios tvarkos bei rimties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes konstatuoja, kad toks V. A. elgesys truko trumpai, priešingai nukentėjusio atstovės skundo argumentams, nesukėlė žmonėms išgąsčio, nebuvo sutrikdytas ligonių miegas bei personalo darbas, liudytojos V. D. ir Z. S. nurodė tiesiogiai fizinio smurto nemačiusios, L. S. rado sumuštą atėjusios patikrinti palatoje išgirstą šurmulį, duomenų, kad konflikto metu palatoje buvo kitų asmenų, bylos medžiagoje nėra, jokia materialinė žala padaryta nebuvo, bei nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, taigi veika neperžengė privataus konflikto ribų. Šiuo atveju V. A. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu (suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai kumščiu nukentėjusiajam į veidą) pagal tyčios turinį bei kryptingumą ir pasekmes teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra veika, numatyta BK 140 str. 1 d.
Įvertinus tai, kad V. A. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, kadangi Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-70/2015 nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu V. A. konstatuotas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl ko jis visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šis sutrikimas jam nustatytas ir šiuo metu (t. 1, b. l. 132-134), todėl jo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.
Nukentėjusiojo atstovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl civilinių ieškinių bei prašymo priteisti atstovavimo išlaidas atmetimo. Šioje byloje yra pateikti du civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš V. A. ir 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) sektoriaus. BPK 403 str. 1 d. 1 p. numato: „Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių: taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas“ (...). Kaip matyti, kalbant apie veiką, už kurios padarymą taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis „nusikalstama“. BK 17 str. 2 d. taip pat nevartoja termino „nusikalstama veika“. BK 15 str. ir 16 str. apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad V. A. veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Dėl šių aplinkybių taikyti šioje byloje BPK 109 str. taisykles ir nagrinėti civilinius ieškinius negalima. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 str. 3 d. 2 p. ir civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Taip neužkertamas kelias civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.268 str. nuostatomis. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ieškinius atmesti, skundžiama nutartis šioje dalyje keistina.
Tuo tarpu nukentėjusiojo atstovės prašymas iš V. A. priteisti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas, kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės priteisti atstovavimo išlaidas iš asmens, kuris įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu.
Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamos medicinos priemonės nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo L. S. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį dalyje dėl civilinių ieškinių pakeisti:
civilinius ieškinius dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš V. A., 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) sektoriaus palikti nenagrinėtus.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.