Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Laivų krovos akcinės bendrovės „K. S.“ ir Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą, dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti jų 2012-12-06 sudarytą taikos sutartį. Šia sutartimi šalys susitaria, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis ir jos vardu nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke registruotas ir Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise po sutarties pereis Laivų krovos akcinėi bendrovei „K. S.“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad sutartimi šalys susitaria, jog Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis ir Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise po sutarties sudarymo bus valdomas Laivų krovos akcinės bendrovės „K. S.“.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. 3 d. numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai (valstybės turtą valdantys patikėjimo teise) turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip. Įstatymo 17 str. 7 d. numato, kad visos sutarčių dėl valstybės turto perdavimo juridiniams ar fiziniams asmenims nuostatos, kurios atima ar apriboja valstybės teises, nustatytas įstatymuose, negalioja.

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, CPK 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus). Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju turtą patikėjimo teise valdanti Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neturi teisės perleisti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, o įgaliotos valstybės institucijos, turinčios teisę perleisti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, atstovas nėra teismui pateiktos taikos sutarties šalis. Todėl konstatuotina, kad pateikta tvritinti sutarties prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Esant minėtai aplinkybei prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290 – 291, 579, 580 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų Laivų krovos akcinės bendrovės „K. S.“ ir Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti.

Nutartį per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.