Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, šiuo metu atliekantis privalomąją pradinę karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 2014 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2014 m. rugsėjo 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, teistas:

1) 2015 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką mokytis;

2) 2015 m. spalio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant tęsti mokslą; 2016 m. sausio 14 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinus bausmes, paskirtas 2015 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2015 m. spalio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, bausmės atlikimo pradžia – 2015 m. liepos 29 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji M. R. ir G. G., 2016 m. gegužės 3 d. apie 19 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė tuo, kad G. G. tampė nukentėjusiajam P. Š. priklausantį vaikišką vežimėlį, į jį įlipo ir tokiu būdu jį laužė, išmėtė jame buvusius daiktus, o M. R. mobiliojo ryšio telefonu tai filmavo, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačią dieną, apie 19.10 val., toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė tuo, kad M. R. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam P. Š. į šoną, ko pasekmėje šis pargriuvo ant žemės, G. G. atsikėlusiam P. Š. sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, ko pasekmėje nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, M. R. sudavė rankomis bei spyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių ant žemės gulinčiam P. Š. į įvairias kūno vietas bei patempė už plaukų atbėgusiai nukentėjusiajai D. Š., tokiu įžūliu elgesiu išgąsdindami įvykį mačiusią nukentėjusiąją A. D., nukentėjusiajam P. Š. padarydami sužalojimus - kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, kraujosruvas krūtinės srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai D. Š. sukeldami fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, galėjo būti 2016 m. gegužės 3 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, su M. R. gėrė vyną. Buvo gerokai apsvaigęs, todėl ne visas aplinkybes atsimena. Pamena, kad eidami P. kaimu prie daugiabučio namo pamatė vaikišką vežimėlį, kuriame vaiko nebuvo. Norėdamas pajuokauti, jis tą vežimėlį stumdė, buvo į jį įlipęs, galėjo išmėtyti jame buvusius daiktus, tačiau to nepamena dėl girtumo. Nepamena, ar M. visą tai filmavo, tačiau taip galėjo būti. Visą tai matė kiti žmonės. Po to, jiems einant gatve, prie jų privažiavo P. Š. M. su juo susikibo. P. Š. nugriuvo ant žemės. Jis sudavė atsikėlusiam nuo žemės P. Š. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, daugiau nieko jam nedarė. Su P. Š. mušėsi M. Į įvykio vietą buvo atėjusi ir nukentėjusioji D. Š. Ar M. tempė jai už plaukų nematė, tačiau taip galėjo būti. Pripažino, kad kaltinime nurodytais bendrais jo ir M. R. veiksmais sutrikdė viešąją tvarką, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. Š. sveikatą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai D. Š., išgąsdino įvykį mačiusią nukentėjusiąją A. D. Gailisi nusikaltęs. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, atlygino Š. dėl vežimėlio sugadinimo padarytą žalą. Pasižadėjo ateityje nebenusikalsti. Šiuo metu atlieka privalomąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną gėrė vyną su G. G. Po to sugalvojo pasivaikščioti. P. kaime jiems „užkliuvo“ prie daugiabučio namo stovėjęs vaikiškas vežimėlis. G. pradėjo jį stumdyti, buvo į jį įlipęs, galėjo išmėtyti ten buvusius daiktus. Galėjo būti, kad jis visą tai filmavo telefonu, tačiau to nepamena dėl girtumo. Įvykį matė pašaliniai žmonės. Po to, jiems einat gatve, prie jų privažiavo iš matyto pažįstamas P. Š., kuris pradėjo jam priekaištauti dėl vežimėlio. Jis aiškino P. Š., kas jis vežimėliui nieko nedarė. P. Š. bandė jam suduoti, tačiau nepataikė. Tada jis sudavė P. Š. ir jis nugriuvo. Po to, P. Š. stumdantis su G. ir jį užgulus, sudavė P. Š. kelis smūgius rankomis ir kojomis. Matė, kad į įvykio vietą buvo atėjusi P. Š. sesuo, kurios iki tol nepažinojo. Nepamena, kad jai tempė už plaukų, tačiau taip galėjo būti. Pripažino, kad kaltinime nurodytais bendrais jo ir G. G. veiksmais sutrikdė viešąją tvarką, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. Š. sveikatą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai D. Š., išgąsdino per langą įvykį mačiusią nukentėjusiąją A. D. Gailisi nusikaltęs. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė. Pasižadėjo ateityje nebenusikalsti. Šiuo metu dirba.

Po kaltinamųjų M. R. ir G. G. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir kaltinamiesiems, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų M. R. ir G. G. kaltė įvykdžius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2016 m. gegužės 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios D. Š. pranešimas apie įvykį, kad tą dieną apie 20 val. (duomenys neskelbtini), du nepažįstami jaunuoliai iš chuliganiškų paskatų tampė broliui P. Š. priklausantį vaikišką vežimėlį, po to tampė ją už plaukų ir sumušė brolį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas (6-10 b. l.);

2016 m. gegužės 3 d. asmens blaivumo testais, iš kurių matyti, kad tą dieną 20:30:00 val. G. G. buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas, o 20:31:34 val. M. R. buvo nustatytas 1,50 promilių girtumas (15 b. l.);

specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam P. Š. kietais bukais daiktais padaryti sužalojimai – kraujosruva ir nubrozdinimai veide, kraujosruvos krūtinės srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (24 b. l.);

2016 m. birželio 28 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti 2016 m. gegužės 3 d. Bendrajame pagalbos centre gauto telefoninio pranešimo apie įvykį turinys (29-31 b. l.);

2016 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti 2016 m. gegužės 3 d. Bendrajame pagalbos centre gauto telefoninio pranešimo apie įvykį turinys (32-34 b. l.);

nukentėjusiojo P. Š. parodymais, kad 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, jam paskambino kaimynė A. D. ir pasakė, kad kažkokie vaikinai tampo jo vaiko vežimėlį. Tuo metu jis buvo garaže, bet greitai atvažiavo prie daugiabučių namų, esančių P. kaime. Vaikinus su dviem merginomis sutiko jau einančius miesto link. Privažiavęs prie tų vaikinų paklausė, kas važinėjosi su vežimėliu. Jie atsakė, kad nei vienas. Po to susistumdė su tais vaikinais. Aukštesnis vaikinas norėjo jam trenkti, tačiau nepataikė ir nukrito. Vaikinai buvo neblaivūs, jie elgėsi neadekvačiai, koliojosi. Atsistojus aukštesniam vaikinui, jie vėl susistumdė, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Tada prie jų atėjo kaimynas E. J., kuris juos išskyrė. Prie jų buvo ir sesuo D. Š. Vienas vaikinas pradėjo bėgti. Jis pasivijęs tą vaikiną pasakė, kad jei bus sulaužytas vežimėlis, jie privalės jį nupirkti. Tuomet aukštesnis vaikinas pradėjo į jį mėtyti saulėgrąžas. Jam išlipus iš automobilio ir priėjus prie to vaikino, atbėgo dar vienas vaikinas ir trenkė jam į smilkinio sritį, po ko jis nukrito. Jis kažkiek laiko buvo be sąmonės. Kai atsipeikėjo, vaikinai buvo šalia. Šalia buvo kaimynai ir sesuo. Jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pretenzijų vaikinams neturi. Vežimėlis sulaužytas nebuvo, civilinio ieškinio nereiškia (36 b. l.);

liudytojo E. J. parodymais, kad jis matė, kaip P. kaime, S. gatvėje, neblaivus jo draugo globotinis M. R., kuris buvo su draugu, matant kitiems žmonėms, visus „siuntinėjo“, šūkavo. Jis liepė M. R. eiti namo ir jis su draugu išėjo upės K. link. Jam grįžtant namo, išgirdo triukšmą šiek tiek toliau nuo tos vietos, grįžo atgal ir pamatė, kad ant žemės guli P. Š.. Suprato, kad jį užpuolė M. R. su draugu, tačiau kaip jie mušė P. Š., jis nematė. Jis pribėgęs atitraukė M. R. ir parvertė jį ant žemės, kad nebelystų prie P. Š.. Tuo metu M. R. draugas pabėgo. Jis vėl liepė M. R. eiti namo. Šalia P. Š. buvo jo sesuo D. Š., kuri iškvietė policijos pareigūnus (39 b. l.);

nukentėjusiosios A. D. parodymais, kad 2016 m. gegužės 3 d. vakare ravėjo daržus prie namų ir matė, kad P. kaime, autobusų stotelėje, šūkauja du jaunuoliai. Po to prie jų prisijungė dvi merginos. Vėliau matė, kad vienas iš vaikinų, kurį kiti vadino „G.“, priėjo prie vaikiško vežimėlio, buvusio prie daugiabučio, nusinešė už namo ir jį tampė, darkė patalėlius, o mažesnis vaikinas viską filmavo. Kartu buvę merginos juokėsi. Ji paskambino vežimėlio savininkui P. Š.. Kol atvažiavo P. Š., vaikinai vežimėlį jau buvo pastatę į vietą, tačiau daiktai buvo išmėtyti. Matė, kad P. Š. aiškinosi su mažesniu vaikinu dėl vežimėlio. Mažesnis vaikinas, kurio vardas, kaip vėliau sužinojo, yra M., sakė, kad prie vežimo nelindo. Tada ji įsikišo ir paprašė to vaikino parodyti savo telefoną. Tada G. išsikoliojo, iškeikė visus ir norėjo trenkti P. Š., tačiau nepataikė ir pats nugriuvo ant žemės. Vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs ir labai agresyvus. Tada tarp vaikinų ir P. Š. kilo muštynės, kurias nutraukė E. J. Vaikinai nuėjo link K. gatvės, o P. Š. nuvažiavo prie „garažiukų“. Praėjus kelioms minutėms išgirdo šaukimą kviesti policiją. Tada pamatė, kaip G. trenkė vieną smūgį kumščiu į galvą P. Š., po ko šis nukrito ant žemės. Tada ant P. Š. užlipo M. ir kumščiais sudavė jam keletą kartų. P. Š. gulėjo be gyvybės ženklų, nesigynė ir nejudėjo. Tada E. J. nubėgo link jų ir atitraukė M. nuo P. Š. Ji paskambino telefonu 112 ir iškvietė „greitąja“, tačiau P. Š. tuo metu atsipeikėjo. Jį sumušę vaikinai pabėgo. Minėtas konfliktas jai sukėlė neigiamas emocijas, ji buvo sukrėsta, jai buvo sugadinta nuotaika, jaučiasi nukentėjusi nuo tokio jaunuolių elgesio (42-44 b. l.);

liudytojos G. G. parodymais, kurie analogiški nukentėjusiosios A. D. parodymams (47-48, 50 b. l.);

nepilnametės liudytojos A. L. parodymais, kad tą dieną buvo su G. G., M. R. ir F. D. G. buvo neblaivus. Matė, kaip G. nusistūmė vaikišką vežimėlį už daugiabučio, jį draskė, buvo į jį įlipęs ir jį sulaužė. Ji prašė G. liautis ir tada jis nuvarė vežimėlį į tą pačią vietą, iš kurios jį buvo paėmęs. Jiems einant link stadiono, prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipęs P. Š., nieko nesakęs, kumščiu trenkė G., po to M., prasidėjo muštynės, tačiau kažkoks vyras juos išskyrė. Buvo priėjusi ir P. Š. sesuo, kuri bandė kištis į konfliktą, tačiau G. ją pastūmė. Po muštynių jiems einant link stadiono prie jų vėl privažiavo P. Š. ir vėl tarp jo ir G. kilo muštynės. Kažkuriuo momentu G. kumščiu trenkė G. į smilkinį, po ko P. Š. krito ant žemės. Kadangi ji negalėjo žiūrėti kaip vyksta muštynės, nebegalėjo susikalbėti su savo draugu G., kartu su F. nuėjo iš įvykio vietos. Kas vyko toliau nematė. Kitą dieną sužinojo, kad G. ir M. buvo sulaikyti bei nuvežti į areštinę (53-54 b. l.);

nepilnametės liudytojos F. D. parodymais, kurie analogiški liudytojos A. L. parodymams (57 b. l.);

2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. spalio 20 d. nukentėjusiosios A. D. prašymais, iš kurių matyti, kad kaltinamieji M. R. ir G. G. jos atsiprašė, nukentėjusioji su jais susitaikė, pretenzijų jiems neturi ir prašo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės;

2016 m. spalio 14 d. nukentėjusiųjų D. Š. ir P. Š. prašymu, iš kurio matyti, kad kaltinamieji M. R. ir G. G. jų atsiprašė, nukentėjusieji su jais susitaikė, pretenzijų jiems neturi ir prašo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamieji M. R. ir G. G., veikdami bendrininkų grupėje, Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, įžūliais tyčiniais veiksmais, kurie pasireiškė betiksliu vaikiško vežimėlio gadinimu bei smurtu nukentėjusiųjų P. Š. bei D. Š. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems (tame tarpe ir nukentėjusiajai A. D.), bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Viešoji tvarka abejais atvejais buvo pažeista įžūliais veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju.

Kaltinamųjų M. R. ir G. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padarę, be to, kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Kaltinamųjų M. R. ir G. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Kaltinamasis G. G. teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (135-136 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šiuo metu atlieka privalomąją pradinę karinę tarnybą K. M. husarų batalione, Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (128 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (130 b. l.), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų A. D., D. Š. ir P. Š. ir su jais susitaikė, nukentėjusieji jam jokių pretenzijų neturi ir civilinių ieškinių nereiškia, teisiamojo posėdžio metu jis pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, todėl, nors yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra baustas administracine tvarka (131-134 b. l.), teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. G. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais A. D., D. Š. ir P. Š., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Kadangi kaltinamasis G. G. šiuo metu atlieka privalomąją pradinę karinę tarnybą, nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo, jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (168-169 b. l.) – nedelsiant panaikintina, nes išnagrinėjus bylą ir atleidus G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, ji tapo nebereikalinga (BPK 119 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. R., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. R. teisiamas trečią kartą (72-78 b. l.), būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (72-78 b. l.), teistumui neišnykus (BK 97 straipsnis), neatlikus 2015 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2015 m. spalio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (subendrintos 2016 m. sausio 14 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi), padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka (67-71 b. l.), yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl jis, kaip recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustinas laisvės atėmimo bausme.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis M. R. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis M. R. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2015 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2015 m. spalio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, subendrintos 2016 m. sausio 14 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal 2015 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2015 m. spalio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. R. yra dar labai jaunas, jo asmenybė dar tik formuojasi, jis įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. dirba UAB „Biuro“ darbininku (95 b. l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (66 b. l.), teismo posėdžio metu pasižadėjo nebenusikalsti, yra net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo M. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją, kaltinamajam M. R. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Parenkant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad M. R. šiuo metu dirba, o taip pat į tai, kad tiek veika, už kurios įvykdymą teisiamas, tiek veikos, už kurias ji buvo nuteistas ankstesniais teismo sprendimais, susijusios su viešosios tvarkos pažeidimu, susijusių su smurto panaudojimu nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Į atliktos bausmės laiką M. R. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. (120-121 b. l.), tai yra viena diena.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą iki probacijos vykdymo pradžios M. R. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (122-123 b. l.) (BPK 119 straipsnis).

Nors M. R. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais, jis neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

CD laikmenos su įrašais (31, 34, 55, 59 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nedelsiant panaikinti.

Išaiškinti G. G., kad jam per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal 2015 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2015 m. spalio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos laisvės apribojimo bausmės, prieš tai ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 6 punktų, 3 dalies, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį arba ieškoti darbo per darbo biržą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktos bausmės laiką M. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. gegužės 4 d., tai yra vieną dieną.

M. R. iki probacijos pradžios palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

CD laikmenas su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.