- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- I2-631-872/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01214-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- G. R., atstovaujamo A. R.
- Atsakovas
- Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R., atstovaujamo A. R., skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo G. R. atstovas A. R. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 29-30), kuriame prašo: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų skyriaus kontrolės (toliau – ir Tarnybos Sprendimų skyriaus kontrolės) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. R. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau – ir Utenos teritorinis skyrius) 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. R. darbingumo lygio“; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. S-62 „Dėl G. R. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“.
Pareiškėjo atstovas A. R. paaiškina, jog pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartį yra paskirtas savo brolio G. R. globėju. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu jo broliui G. R. yra diagnozuotas sunkus lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Nesutinka su ginčijamuose Sprendimuose G. R. nustatytu 35 proc. darbingumo lygiu bei nenustatytais specialiaisiais poreikiais. Paaiškina, jog G. R. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu pripažintas neveiksniu sveikatos priežiūros, šeimos santykių ir darbo teisinių santykių srityse. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. brolis yra gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Iki patekimo ligoninę jam buvo reikalinga visapusiška artimųjų priežiūra, negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, maitintis, švariai apsirengti, paskirstyti gaunamų pinigų. Turėjo daug įsiskolinimų už paimtus išsimokėjimui daiktus ir telefoninius pokalbius. Vengė jam paskirto gydymo. Kasdieniame gyvenime jam buvo reikalinga specialistų priežiūra, todėl ir buvo paskirtas priverstinis gydymas. Jo teigimu, Neįgalumo ir darbingumo tarnybos asmens veiklos ir gebėjimų klausimyne, vertinant darbingumo lygį, užduodami klausimai susiję su žmogaus fizinio judėjimo galimybėmis, sėdėjimo, lipimo, ėjimo, regėjimo ir t.t. galimybėmis, tačiau nėra nei vieno klausimo psichine liga sergančiam asmeniui.
Pažymi, kad, jo nuomone, nepagrįstai broliui pagal jo būklę nenustatyti specialieji poreikiai. Be to, besirūpindamas brolio tolimesnio gyvenimo sąlygomis, nenorėtų, jog jis visą laiką praleistų ligoninėje. Nustačius G. R. specialiuosius poreikius, jį būtų galima apgyvendinti socialinės globos namuose.
Teismo posėdyje palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su pareiškėjo argumentais nesutinka ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, jog tai yra ir trečiojo suinteresuoto asmens Utenos teritorinio skyriaus bendras atsiliepimas.
Pažymi, kad G. R. darbingumo lygį ir specialiųjų poreikių reikalingumą iš esmės įtakoja asmeniui diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas - šizofrenija (Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 Australijos modifikacijos (toliau - TLK-10-AM) kodas F20). Esant tokiai diagnozei, darbingumo lygis yra nustatomas vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus (Psichikos ir elgesio sutrikimai) 22 punktu (Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai) bei atsižvelgti į ligos eigą, simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika. Pastarasis sveikatos funkcinis sutrikimas yra vertinamas nuo 25 iki 80 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Bazinis darbingumo lygis šiuo atveju buvo įvertintas 35 proc. bazinio darbingumo lygio verte vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 dalies 22.3.3 papunkčiu, reglamentuojančiu vidutinio sunkumo sveikatos funkcijos sutrikdymą.
Taip pat pažymi, kad darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo kriterijais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimai. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas atsakingas už siuntimo į Tarnybą informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas - jas surašę gydytojai specialistai.
Paaiškina, jog dėl diagnozuotos psichikos ligos specialieji poreikiai G. R. negali būti nustatyti, nes jo sveikatos funkcijos sutrikdymas neatitinka Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 1 ir 18 punktų, kurie taikomi esant visiškam bendrų ir specialių psichikos funkcijų sutrikimui (asmenybės defektas (išeičių stadija), išsivysčiusiam dėl visų formų šizofrenijos (pateikta gydytojo psichiatro išvada) ar esant dideliam bendrų ir specialių psichikos funkcijų sutrikimui (ryškus asmenybės defektas (F.20.X)*, išsivysčiusiam dėl visų formų šizofrenijos (pateikta gydytojo psichiatro išvada). Šiuo atveju asmeniui tokio sunkumo sveikatos funkcijos sutrikdymas nėra diagnozuotas, dėl ko paminėti medicininiai kriterijai negali būti pritaikyti. Minimą kategoriją sudaro 9 diagnozę patikslinantys TLK-10-AM kodai. Ligos kodas F20 naudojamas tada, kai nustatoma diagnozė: šizofrenija.
Teigia, jog skunde turi būti nurodomi aiškūs ir nuoseklūs teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms teisinio reguliavimo nuostatoms ar teisės principams pareiškėjas abejoja. Tačiau pareiškėjas savo reikalavimą grindžia išimtinai tik subjektyviu vertinimu ir įrodymų nepateikia. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė sako, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją dėl darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. S-62, Tarnybos Sprendimų skyriaus kontrolės 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Utenos teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog A. R. pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartį yra paskirtas savo brolio G. R. globėju (b. l. 47-49).
2020 m. spalio 13 d. pareiškėjo atstovas A. R. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas G. R. nustatyti darbingumo lygį bei įvertinti specialiuosius poreikius. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į gautą prašymą, atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą. Utenos teritorinis skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, galiojantis nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. birželio 18 d., t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (b. l. 111-112).
Pareiškėjo atstovas Utenos teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą apskundė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui (b. l. 162), kuris atlikęs pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis 2020 m. gruodžio 28 d. Specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-2519, nusprendė pareiškėjui specialiųjų poreikių nenustatyti (b. l. 51-55).
Nesutikdamas su tokiu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, pareiškėjo atstovas minėtą sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. S-62 paliko nepakeistą Tarnybos kontrolės skyriaus 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą, pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 4-12).
Pareiškėjo atstovas A. R. teismui pateiktame skunde iš dalies nesutinka su šiais Teritorinio skyriaus, Sprendimų kontrolės skyriaus ir Komisijos sprendimais, savo nesutikimą iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog tuo atveju, jei asmuo teismo tvarka yra pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityje, jo manymu, yra pagrindas jam nustatyti ir specialiuosius poreikius.
Taigi, siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar priimdami sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo Teritorinis skyrius ir Sprendimų kontrolės skyrius tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino pareiškėjo G. R. būklę pagal pateiktus jo sveikatos būklę aprašančius medicininius dokumentus.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ), apibrėždamas darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių sąvokas, numato, kad darbingumo lygis - tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus, o specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Šio įstatymo tikslas yra užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus.
Specialiųjų poreikių rūšis, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą reglamentuoja NSIĮ 20¹ straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį. Minėto įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalyje išvardytos specialiųjų poreikių rūšys, tarp jų ir nuolatinė priežiūra (pagalba). NSIĮ 20¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Specialiojo ugdymo poreikio nustatymo ir tenkinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Specialiųjų techninės pagalbos priemonių, aplinkos ir būsto pritaikymo poreikių nustatymo ir tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių: 1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba; 2) antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba).
Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau - Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedai ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas); specialieji poreikiai yra vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Tvarkos aprašo 1 priedu (Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė) ir Tvarkos aprašo 2 priedu (Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimynas).
Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog asmeniui gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 1) specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 3) specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Tvarkos aprašo 15 punktas numato, jog specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (Tvarkos aprašo 15 punktas).
Bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Tvarkos aprašo 6 punktas). Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais (Tvarkos aprašo 1 priedas), o asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami pildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną (toliau – ir Klausimynas) (Tvarkos aprašo 2 priedas).
Tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi (Tvarkos aprašo 15.3 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog panašaus pobūdžio bylose sprendžiami išimtinai tik teisės klausimai. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų išvadų apie asmens sveikatos būklę.
Byloje nustatyta, jog G. R. darbingumo lygį 2020 m. lapkričio 19 d. įvertino Utenos teritorinis skyrius ir vadovaudamasis Aprašo 1 priedo II dalies 22.3.3. punktu nustatė jam 35 proc. darbingumo lygį dėl priežasties “ligos arba būklės” nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. birželio 18 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos). Teritorinis skyrius akte Nr. DL-2921 nurodė šias diagnozes (TLK-10-AM kodas) – pagrindinė diagnozė – F20-šizofrenija, gretutinės diagnozės – nenurodytos, funkcijų sutrikimas: psichikos – vidutinis. Taip pat suformulavo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis G. R. “negali dirbti veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti naktinį darbą”.
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai įvertino G. R. darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius, remdamasis siuntimo į Tarnybą, specialistų ir konsultantų išvadų bei Valstybinės ligonių kasos duomenimis. Tarnybos kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 22.3.3 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos F20 (TLK-10-AM kodas) nustatė 35 proc. bazinį darbingumą, įtakos koeficiento netaikė. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-2519, priėmė 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą, kuriuo nusprendė G. R. specialiųjų poreikių nenustatyti.
Ginčų komisija, įvertinusi G. R. organizmo funkcinius sutrikimus ir rizikos veiksnius, darė išvadą, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai suformulavo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Komisija, atsižvelgusi į siuntime bei kartu su juo pateiktuose mediciniuose dokumentuose pareiškėjui nustatytas ligas, jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus, konstatavo, jog pareiškėjui negali būti taikomi Tvarkos aprašo 1 priedo 18 punkto reikalavimai, kuriuose numatyta, kad asmeniui turi būti diagnozuotas didelis bendrų ir specialių psichikos funkcijų sutrikimas: ryškus asmenybės defektas (F.20.X), išsivystęs dėl visų formų šizofrenijos (pateikta gydytojo psichiatro išvada). Komisija atkreipė dėmesį, jog asmeniui turi būti diagnozuotas ne tik specialus psichikos funkcijų sutrikimas: ryškus asmenybės defektas, bet ir didelis bendrų funkcijų sutrikimas. Pagal asmens byloje esančius medicininius duomenis asmeniui nustatyta viena diagnozė: šizofrenija (F.20), kitos diagnozės nenurodytos, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taikytas Tvarkos aprašo 15.3 punktas, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nei vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
Teisėjų kolegija pažymi, jog specialiųjų poreikių nustatymas yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos kompetencija, todėl Tarnybos specialistai, vadovaudamiesi objektyviais medicininiais duomenimis, nagrinėjamo ginčo atveju įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir sutrikimų atitiktį Tvarkos aprašo reikalavimams. Teismas neturi pagrindo abejoti administracinėje byloje esančiais pareiškėjui atliktų medicininių tyrimų duomenimis ir specialistų išvadomis. Pažymėtina tai, kad už medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų tikrumą atsako gydytojas. Specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-2519 (b. l. 90-92) nurodyta, jog Asmens veiklos ir gebėjimų lygio dalyvauti klausimynas užpildytas 2020 m. gruodžio 15 d. pokalbio su asmeniu metu. Balų suma 34 balai, įtakos koeficiantas 1,0. Specialieji poreikiai nenustatyti, nes asmens sveikatos būklė neatitinka nė vieno specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo punkto. Specialusis poreikis pagal 18 ir 1 punktą nenustatytas, nes asmeniui nėra diagnozuotas ryškus asmenybės defektas su išeičių stadija, todėl darytina išvada, kad, atliekant pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimą, buvo svarstoma dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių nustatymo galimybės.
Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių vertinimas Teritorinio skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, ginčijami sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų atlikto tyrimo išsamumą ar pagrįstumą.
Be to, pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kuriuo jis sutapatina veiksnumo apribojimo bei globėjo skyrimo ir darbingumo lygio ir /ar specialiųjų poreikių nustatymo sąvokas vertintinas kritiškai, nes šių statusų suteikimą reglamentuoja skirtingi teisės aktai siekiant skirtingų tikslų, taikomos skirtingos procedūros ir kriterijai. Asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu bei globos ar rūpybos jam nustatymas ir specialiųjų poreikių nustatymas nėra tiesiogiai susiję, nes šių pagalbos priemonių prigimtis ir paskirtis yra skirtingi. Asmuo, kuriam yra reikalingi specialieji poreikiai, ne visada yra pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir atvirkščiai.
Pažymėtina, jog pasikeitus sveikatos būklei asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą ir kitų medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Tarnybos teritoriniam skyriui pakartotiniam darbingumo lygio ir (ar) specialiųjų poreikių vertinimui.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Teritorinio skyriaus, Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo ir specialiųjų poreikių nustatymo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas ir specialiųjų poreikių nustatymas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Sprendimų kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydamas darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Ginčų komisija, palikdama nepakeistą Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R., atstovaujamo A. R., skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.