- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-557-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01681-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Turtona“, O. R. N., R. M., P. J., I. B., J. B., Ž. M., V. M., D. D., I. R. M., V. K. Š., T. B., A. B., R. V. G., J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui 478-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Gintaras“, tretiesiems asmenims UAB „Turtona“, O. R. N., R. M., P. J., I. B., J. B., Ž. M., V. M., D. D., V. M., I. R. M., V. K. Š., T. B., J. B., A. B., R. V. G., J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 478-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gintaras“ 30 802,57 Lt skolą už šilumos energiją, 2 596,63 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal su atsakovu 1998-03-01 pasirašytą šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutartį Nr. 20067 tiekė centralizuotą šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėtame name yra įsteigta 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaras“, kuri yra teisėtas namo administratorius ir turi teisę pasirašyti įvairias sutartis bendraturčių vardu su paslaugų tiekėjais, tarp jų ir šilumos tiekimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad tokia atsiskaitymo su gyventojais už patalpų šildymą ir karštą vandenį tvarka buvo nustatyta ir Atsiskaitymo su gyventojais už karštą vandenį ir patalpų šildymą metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1995-07-17 įsakymu Nr. 159, 1 p. Ieškovas mano, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-12-01 įsakymo Nr. 4-617 redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 203.6 p. butų ir kitų patalpų savininkai gali įgalioti valdytoją (administratorių) sudaryti jų vardu šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pagal šalių individualiai aptartas sąlygas tarp šilumos tiekėjo ir butų bei kitų patalpų savininkų, kurią pasirašo valdytojo (administratoriaus) atstovas. Kadangi atsakovas nuo 1998-03-01 iki dabar renka mokesčius iš bendrijos narių ir visą laiką atsiskaitinėja su ieškovu, yra pagrindas pripažinti, kad bendrija prisiėmė tokios paslaugos teikimo prievolę laisva valia ir įstatymas jai to daryti nedraudė. Ieškovas mano, kad tokie konkliudentiniai veiksmai rodo bendrijos pareigą surinkti mokesčius už tiektą šilumos energiją ir atsiskaityti su ieškovu, ir tai atitiko tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek bendrijos narių interesus ir tikrąją valią.
Atsiliepimas
Atsakovas 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaras“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kurį prašė atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors 1999-01-15 papildomu susitarimu prie 1998-03-01 šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutarties Nr. 20067 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovas susitarė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-31 nutarimo Nr. 1003 „Dėl gyventojų įmokas priimančių įstaigų paslaugų“ galiojimo laiku atsakovas paskirstys šilumos kiekį bendrijos gyventojams, surinks iš jų mokesčius už šilumą bei karštą vandenį ir perves šilumos tiekėjui, tačiau 2008-01-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl atsiskaitymų už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines bei ryšių paslaugas tvarkos“ ir 1993 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1003 „Dėl gyventojų įmokas priimančių įstaigų paslaugų“ pripažinimo netekusiais galios“ minėtas 1993-12-31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pripažintas netekusiu galios, taigi neteko galios ir papildomu susitarimu prisiimtas atsakovo įsipareigojimas surinkti iš gyventojų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį. Atsakovas neginčijo pareigos perduoti ieškovui iš daugiabučio namo butų savininkų surinktas šildymo išlaidoms skirtas lėšas, tačiau nurodė, kad ne visų butų savininkai yra šias lėšas atsakovui perdavę. Pažymėjo, kad būtent paslaugos, suteiktos (duomenys neskelbtini), yra ieškovo suteiktos negyvenamosioms patalpoms, priklausančioms UAB „Turtona“, kuri atsakovui nėra perdavusi šildymo išlaidoms skirtų lėšų. Nurodė, kad atsakovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli.
Trečiasis asmuo V. K. Š. pateikė paaiškinimus teismui, kuriuose nurodė, kad ieškovui UAB „Vilniaus energija“ nėra skolingas, sąskaitas bendrijai apmoka visada laiku.
Trečiasis asmuo UAB „Turtona“ pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį, kuriame nurodė, kad bus ieškoma galimybių atsiskaityti su atsakovu už suvartotą šilumos energiją, sumokant atsakovo atsiliepime nurodytą pinigų sumą. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Vėlesniu pranešimu trečiasis asmuo UAB „Turtona“ informavo teismą, kad su atsakovu buvo atsiskaityta 2011-08-29 mokėjimo nurodymu Nr. 155222 ir mokėjimo nurodymu Nr. 08291141, sumokant įsiskolinimo sumą, nurodytą atsakovo atsiliepime, t.y. iš viso 8 391 Lt.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-06-19 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nors ieškovo ir atsakovo 1998-03-21 sudarytoje šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutartyje Nr. 20067 atsakovas 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaras“ įvardyta šilumos energijos vartotoju, tačiau faktiškai šilumos energija tiekiama butų ir kitų patalpų savininkams, kurie yra galutiniai šilumos energijos vartotojai savo reikmėms. Tai, kad nėra sudaryta tiesioginių rašytinių ieškovo kaip energijos tiekėjo ir butų savininkų šilumos energijos tiekimo sutarčių, nereiškia, jog tokios sutartys neegzistuoja. Nurodė, kad bendrija nėra šilumos energijos vartotoja, todėl ji neprivalo mokėti už butų savininkų suvartotą šilumos energiją, nes už ją su ieškovu turi atsiskaityti tiesioginiai energijos vartotojai – butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai. Pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo sudaryti papildomi susitarimai, kuriais nustatyta atsakovo prievolė paskirstyti suvartotos šilumos kiekį gyventojams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą bei karštą vandenį ir pervesti tiekėjui, ieškovo prašomos priteisti skolos susidarymo metu negaliojo. Be to, nurodė, kad iš ieškovo byloje pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar mokesčiai už suteiktą šilumos energiją apskaičiuoti teisingai, kokia dalis mokesčių tenka individualiai kiekvienam vartotojui pateiktai šilumos energijai apmokėti, kokia dalis bendroms reikmėms. Pažymėjo, kad teismas neturi galimybės nustatyti ir įvertinti, kokia butų ir kitų patalpų savininkams tenkanti mokesčių už šilumos energiją dalis yra sumokėta. Teismo manymu, ieškovo pateiktame Vilniaus apygardos teismo 2010-11-22 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5333-178/2010 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika vadovautis šioje civilinėje byloje nėra pagrindo, nes šių civilinių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios – nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje atsakovas neginčijo prievolės paskirstyti mokesčius už šilumos energiją vartotojams ir rinkti tokius mokesčius iš jų, be to minėtoje civilinėje byloje buvo reikalaujama skolos už kitą laikotarpį, kuriuo teisės aktais buvo nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka nei nagrinėjamoje civilinėje byloje prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-06-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovo veiksmuose įžvelgtinas nesąžiningumas tiek apelianto, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, t.y. sutartis nenutraukiama, iš trečiųjų asmenų renkami mokesčiai už šilumos energiją, tačiau jie nepervedami apeliantui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas 2012-06-19 sprendimu ne tik neišsprendė šalių ginčo, kilusio iš sudarytos sutarties, bet pagal ginčijamą sprendimą atsakovas neturi pareigos surinktus mokesčius pagal sutartį pervesti apeliantui. Ieškovo teigimu, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, t.y. konkrečiai nurodyti su atsakovu neatsiskaičiusius asmenis, jų skolos dydį, bei pateikti skolos susidarymą pagrindžiančius įrodymus. Pažymėjo, kad nei atsakovas, nei tretieji asmenys neginčijo nei skolos dydžio, nei įvadinio apskaitos prietaiso rodmenų, nurodytų ieškovo išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, kaip paskaičiuoti mokesčiai kiekvienam bendrasavininkui atskirai, nes mokesčius už šilumos energiją kiekvienam namo bendrasavininkui skaičiavo tik atsakovas, o apeliantas jokia su paskirstymu susijusia informacija nedisponuoja. Mano, kad apeliantas pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo sprendimu Nr. 2-5333-178/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-17 išaiškinimu, priimtu nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-146/2012, nes šioje byloje ir nagrinėjamoje byloje sutampa teisiškai reikšmingos aplinkybės – bendrija tiesiogiai su šilumos tiekėju sudariusi paslaugos tiekimo sutartį, kurios pagrindu atsiskaito už šilumos energiją, pateiktą daugiabučiam namui. Be to, atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžių metu nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų įmanoma nustatyti, kurie konkrečiai ir kokiomis sumomis tretieji asmenys yra neatsiskaitę su atsakovu. Atsakovas nurodė vienintelį skolingą trečiąjį asmenį UAB „Turtona“, tačiau jo nurodyta apytikslė skola sudaro mažiau nei trečdalį visos atsakovo skolos, be to, UAB „Turtona“ pateikė teismui įrodymus, kad trečiasis asmuo atsiskaitė su atsakovu, tačiau ši suma apeliantui nebuvo pervesta. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaras“ ir tretieji asmenys atsiliepimų į apelianto UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-06-19 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2012-06-19 teismo sprendimo negaliojimo priežasčių, nurodytų CPK 329 str., nenustatė, tačiau išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.87 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir šiuo klausimu susiklosčiusią teisminę praktiką, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl toks teismo sprendimas dėl žemiau išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų naikintinas CPK 330 str. pagrindu.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovas 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaras“ 1998-03-21 sudarė šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo–vartojimo sutartį Nr. 20067, kuria šalys susitarė tiekti ir vartoti šilumos energiją ne daugiau kaip projektinis poreikis. 1998-03-01 papildomu susitarimu ir 1999-01-15 papildomu susitarimu šalys susitarė pakeisti minėtą sutartį, numatant atsakovo prievolę paskirstyti sunaudotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį ir pervesti tiekėjui, kuriuo nagrinėjamu atveju yra ieškovas. Už ieškovo tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-01-31 susidarė įsiskolinimas, kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką daugiabučio namo savininkų bendrija nėra elektros energijos vartotoja, todėl ji neprivalo rinkti iš butų savininkų mokesčio už jų butuose suvartotą elektros energiją, nes už ją atsakovui turi atsiskaityti tiesioginiai jos vartotojai – butų savininkai. Bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų ir jai nebūdinga funkcija rinkti iš butų savininkų mokesčius už jų butuose sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Tačiau, nepaisant to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1998-03-01 ir 1999-01-15 papildomais susitarimais atsakovas 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaras“ prisiėmė pareigą sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą bei karštą vandenį ir pervesti tiekėjui. Tai reiškia, kad nors įstatymas nenumato pareigos bendrijai rinkti iš butų savininkų mokesčius už jų butuose sunaudotą energiją, tačiau šiuo atveju matyti, jog tokį įsipareigojimą 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaras“ prisiėmė laisva valia. Pirmosios instancijos teismas 2012-06-19 sprendimu paneigdamas atsakovo pareigą atsakyti ieškovui už suteiktą šilumos energiją pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryti papildomi susitarimai, kuriais nustatyta atsakovo prievolė paskirstyti suvartotos šilumos kiekį gyventojams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą bei karštą vandenį ir pervesti tiekėjui, ieškovo prašomos priteisti skolos susidarymo metu negaliojo. Taip pat skolos susidarymo metu negaliojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-31 nutarimas Nr. 103 „Dėl gyventojų įmokas priimančių įstaigų paslaugų“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo faktu, tačiau nurodo, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi ir po minėtų susitarimų galiojimo pabaigos atsakovas visą laiką, tarp to ir ginčo laikotarpiu, rinkdavo mokesčius iš bendrijos narių ir pats atsiskaitinėjo su ieškovu. Tai įrodo byloje pateikti dokumentai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, be to, šio fakto neginčijo ir pats atsakovas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumatė draudimo bendrijai atlikti šiuos veiksmus, yra pagrindas pripažinti, kad bendrija prisiėmė tokios paslaugos teikimo prievolę laisva valia. Analogiškos pozicijos laikosi ir kiti teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; Vilniaus apygardos teismo 2010-11-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5333-178/2010). Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad daugiabučio namo savininkų bendrija – tai nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-146/2012). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ilgamečiai konkliudentiniai veiksmai rodo 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gintaras“ pareigą surinkti mokesčius už tiektą šilumos energiją ir atsiskaityti su ieškovu UAB „Vilniaus energija“, ir tai atitiko tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek ir bendrijos narių interesus ir tikrąją valią. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo argumentas, jog 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaras“ nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Be to, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo pareigos perduoti ieškovui iš daugiabučio namo butų savininkų surinktas šildymo išlaidoms skirtas lėšas, o savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindė motyvais, jog skola atsakovui susidarė už paslaugas, suteiktas negyvenamosioms patalpoms, priklausančioms UAB „Turtona“, kuri atsakovui nėra perdavusi šildymo išlaidoms skirtų lėšų. Tačiau bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo UAB „Turtona“ pateikė teismui įrodymus, kad trečiasis asmuo su atsakovu atsiskaitė visiškai. Nepaisant to, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas 478-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Gintaras“ trečiojo asmens UAB „Turtona“ sumokėtą sumą būtų pervedęs ieškovui UAB „Vilniaus energija“. Tai reiškia, kad atsakovas neįvykdė pareigos surinktas lėšas perduoti tiekėjui UAB „Vilniaus energija“. Be to, atsakovas taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių matytųsi, kurie butų savininkai neatsiskaitė su pačiu atsakovu. Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), kurio esmė yra ta, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, ieškovui ir atsakovui (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 178 str. įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi šiuo atveju matyti, kad byloje nėra įrodyta, jog su atsakovu neatsiskaitė butų, kuriems tiekiama šilumos energija, savininkai. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iš ieškovo byloje pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar mokesčiai už suteiktą šilumos energiją apskaičiuoti teisingai, kokia dalis mokesčių tenka individualiai kiekvienam vartotojui pateiktai šilumos energijai apmokėti, kokia dalis bendroms reikmėms, bei kokia butų ir kitų patalpų savininkams tenkanti mokesčių už šilumos energiją dalis yra sumokėta. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad nei atsakovas, nei bendrijos nariai niekada neginčijo skolos dydžio, taip pat įvadinio apskaitos prietaiso rodmenų, nurodytų ieškovo išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose, dėl to nėra pagrindo teigti, kad paskaičiuota skolos suma yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 str. 1 d.). Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 p. nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Mokestis už suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu įvadinio apskaitos prietaiso nėra – pagal normas, kurias tvirtina savivaldybė. Taigi šiuo atveju nepaneigus bendrijai patiekto šilumos kiekio ir atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, ieškovo ieškinys iš esmės tenkinamas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo delspinigius nuo 2010-11-01 iki 2011-03-28 po 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tokia delspinigių suma yra neprotingai didelė (CK 1.5 str.). Be to, teismas pažymi, kad vartotojams – fiziniams asmenims, nepaisant tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų, delspinigiai apskritai neturėtų būti didesni negu 0,04 proc. (1996 m. rugpjūčio 13 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str.). Atsižvelgiant į tai, delspinigių suma mažinama iki 519,33 Lt. Taip pat kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 30 802,57 Lt – nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Taigi, nagrinėjamu atveju iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.) – 950 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir už juridinių asmenų trumpąjį išrašą. Atitinkamai tarp šalių perskirstomos ir valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu, t.y. iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai valstybės naudai priteistinos 245,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, o iš ieškovo – proporcingai jo nepatenkintų reikalavimų daliai – 16,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“ (į.k. 111760831, buveinės adresas – Jočionių g. 13, Vilnius) iš atsakovo 478-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gintaras“ (į.k. 125119892, buveinės adresas Vokiečių g. 18-4, Vilniuje) 30 802,57 Lt įsiskolinimą, 519,33 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 950 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš atsakovo 478-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Gintaras“ valstybės naudai priteisti 245,94 Lt, o iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ valstybės naudai – 16,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.