Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-07 · Byla Nr. 1Sk-129

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-07
Bylos Nr.
1Sk-129
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
K. V.
1Sk-129-81/09
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2009 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl K. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2002-01-14 nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 105 str. 1 p padarymą, 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2003-06-19 nutartimi, vadovaujantis įst. Nr. IX-1162 14 str. ir 45 str. 2002-01-14 nuosprendis pakeistas, LR BK 105 str. 1 p. perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d., 3 p., ir paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia 2001-08-16. Bausmės pabaiga 2013-08-16.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-03-09 nutartimi Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad išvadai, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo. Lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-03-09 nutartį ir taikyti Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso/toliau- LR BVK/ 157 str. 3 d. 2 p. , nutartyje išdėstyti motyvai prieštarauja LR BVK 7-9 straipsniams. Bausmių vykdymo kodeksas numato galimybę lygtinai paleisti asmenis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Teismas ignoruoja pataisos namų administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadas, iš kurių matyti, kad jis yra pasiruošęs integruotis į visuomenę, gyventi ir dirbti laisvėje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo K. V. skundas turi būti atmestas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, pabrėžtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo K. V. elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, susijusius su bausmės atlikimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. V. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą /LR BK 129 str. 2 d. 3 p/, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra atitinkamai daugiau nei 4 (ketveri) metai 5 (penki) mėnesiai, tai reiškia, kad likusi bausmės dalis gana didelė. Kaip jau nurodyta aukščiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą atsižvelgiama į aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimybės taisyti asmenį neizoliuotą, visumą: į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, atliktos bausmės dalį, ir į nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas, pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo asmenybę. Pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog nuteistasis linkęs save pateikti socialiai labiau palankiai, tikėtina patenkinamo lygmens integracija į visuomenės gyvenimą, tačiau svarbūs išlieka aplinkos veiksniai. Pataisos namų charakteristikoje nurodoma, jog nuteistasis yra nervingas, konfliktinėse situacijose sunkai valdo emocijas, savivertės jausmas vidutinis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors K. V. anksčiau neteistas, jo padarytos veikos ir jo paties pavojingumą apibūdina tai, kad padarytas vienas sunkiausių, labiausiai pažeidžiančių žmogiškąją moralę, nusikaltimų. Taip pat įvertintina ir tai, kad atlikta tik daugiau nei ½ bausmės dalis, tai reiškia, kad likusi bausmės dalis gana didelė. Šios aplinkybės yra neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir reikšmingos sprendžiant dėl galimybės toliau nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Net įvertinus pataisos namų administracijos charakteristiką, tai, jog nuteistasis dirbo, pataisos namuose nebaustas, skatintas penkiolika kartų, palaiko ryšius su artimaisiais (vedė pataisos namuose), aukščiau aptartos nuteistojo asmenybę neigimai charakterizuojančios aplinkybės, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų pasiekti bausmės tikslai, nebūtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos, pagrįsta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta atmetamas nuteistojo K. V. skundo argumentas, jog apylinkės teismo nutartyje išdėstyti motyvai prieštarauja LR BVK 7-9 straipsniams.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo K. V. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia.

Nutartis teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8d.1p.,

nutaria:

nuteistojo K. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-03-09 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai: Romas AikevičiusKęstutis Dargužis