- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- N-575-3943-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2010 m. sausio 3 d. surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti, 2010 m. sausio 3 d., 17 val. 22 min., prie Taikos pr. 117, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Mercedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią J. G., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis gritumo laipsnis), kai asmeniui 2009 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimu jau buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Atsakomybė už R. G. veiksmus numatyta ATPK 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 21 d. nutarimu R. G. paskyrė 30 parų administracinį areštą su J. G. priklausančios transporto priemonės konfiskavimu. Nurodė, kad R. G. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą, labai gailisi, prašė nekonfiskuoti transporto priemonės. Teisme gautas J. G. prašymas dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta bausmės taikymo. Teismas konstatavo, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad R. G. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. sukėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, taksi automobilio keleiviams, ir skyrė maksmimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima ypatingai švelninti administracinę nuobaudą, teismas nenustatė. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidėjui nubausti bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su pažeidimu. J. G. prašymas nekonfiskuoti transporto priemonės netenkintinas, kadangi pareiškėja, būdama padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės savininkė, duodama kitam asmeniui vairuoti jai priklausančią tranporto priemonę, privalėjo įsitikinti, ar tas asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę ir ar nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, priešingu atveju privalėjo numatyti galimas pasekmes. Pažymėjo, kad pareiškėja matė, kaip jos buvęs sutuoktinis paėmė jai priklausančią transporto priemonę ir išvažiavo, tačiau ji į policiją nesikreipė, nors žinojo apie buvusio sutuoktinio polinkį į alkoholinių gėrimų vartojimą. Pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms kilti.
II.
Apeliaciniu skundu J. G. prašo pakeisti 2010 m. sausio 21d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir neskirti jai priklausančios transporto priemonės Mercedes Benz E220, (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino jos prašymą nekonfiskuoti automobilio, neįžvelgė byloje Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos veikos, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą analogiškoje situacijoje ir neteisingai traktavo įstatymus. Pažymi, kad su buvusiu sutuoktiniu negyvena, kad negalėjo žinoti, jog buvęs sutuoktinis prarado teisę vairuoti. Taip pat nurodo, kad nelogiška manyti, jog moteris galėtų sulaikyti vyrą. Konflikto metu buvęs sutuoktinis buvo blaivus. ATPK 126 straipsnio 6 dalis nenumato atsakomybės už transporto priemonės perdavimą asmeniui, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, kai tuo metu jis yra blaivus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje numatyta, jog teisingumą vykdo tik teismai, įstatymai nenumato privalomumo kreiptis į policiją, todėl savo pažeistas teises apeliantė gina teisme. Apeliantė nurodo, kad automobilio valdyti R. G. nedavė, todėl jos nuosavybės teisės turi būti ginamos, nes turtas nustojo būti jos valdomas be jos valios. Taip pat teismas neteisingai traktavo ATPK 20 straipsnį. Automobilis buvo skirtas vežioti labai sunkiai vaikščiojančiai motinai. Konstitucijos 38 straipsnis nustato, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Taigi pažeidus šeimos interesą, šiuo atveju Konstitucijos 23 straipsnį, bus pažeistas ir visuomenės interesas. Šioje situacijoje asmuo yra mokomas, jog gali, paėmęs automobilį prieš žmogaus valią, vairuoti neblaivus bei prarasti automobilį ir dėl to nesijaudinti, nes transporto priemonę konfiskuos ne iš jo. Prisiteisti iš jo žalą neįmanoma, nes jis niekur nedirba ir turto neturi. Apeliantė pažymi, kad teismo posėdyje teisėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį, Konstitucijos 117 straipsnį, ATPK 254 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnį, išprašė apeliantę, jos sūnų ir dar du nepažįstamus asmenis iš teismo salės. Apeliantei pasakius, jog ji yra automobilio savininkė, pareiškė, kad ji čia nereikalinga. Vėliau teisėjas apeliantę pakvietė, tačiau nenorėjo leisti teikti paaiškinimų, tuo pažeisdamas ATPK 256 straipsnį. Tai gali patvirtinti tiek jos sūnus D. G., tiek asmenys, kurie turėjo dalyvauti kitoje byloje.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad R. G. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tuo sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimą, tuo siekiama prevencijos tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Skundžiamu nutarimu R. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde J. G. ginčija paskirtos nuobaudos teisėtumą ir teigia, kad jai priklausantis automobilis konfiskuotas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda. Galimybė paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, arba visai neskirti administracinės nuobaudos reglamentuota ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta minėtos teisės normos taikymo išimtis – asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Taigi, šių teisės normų analizės pagrindu darytina išvada, kad asmeniui, įstatymo nustatyta tvarka pripažintam kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ATPK nėra numatyta galimybė neskirti šio straipsnio sankcijoje numatyto privalomo transporto priemonės konfiskavimo.
Apeliaciniame skunde prašymas neskirti transporto priemonės konfiskavimo siejamas su aplinkybe, kad automobilio, kurio konfiskavimas numatytas ginčijamu nutarimu, savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo, o jo buvusi žmona, kurios automobilį R. G. vairavo prieš jos valią. Tačiau vertinant šį argumentą būtina vadovautis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, kuria remiantis daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso (nutartys administracinėse bylose Nr. N62-5359/2008, Nr. N62-2854/2008 ir kt.). Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime, kuriame buvo vertinama ATPK 26 straipsnio 1 dalies (1996 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. I-1297 redakcija) atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną, kur pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Iš teismo nutarimo matyti, kad transporto priemonės, kurią teismo nutarimu buvo nuspręsta konfiskuoti, savininkė dalyvavo bylos nagrinėjime teisme ir jai buvo sudaryta galimybė įrodyti, kad ji nebuvo atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teisėjų kolegija vertina, kad J. G. procesinės teisės teismo posėdyje nebuvo pažeistos. Nors teismo posėdžio metu ji nurodė, kad leidimo R. G. naudotis jos transporto priemone ji nedavė, o šis transporto priemonę užvaldė savavališkai, tačiau teismas pagrįstai jos parodymus vertino kritiškai ir konstatavo, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonė buvo paimta prieš savininko valią ir ja buvo naudojamasi neteisėtai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka, kad J. G., kaip transporto priemonės savininkė, elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, nepasirūpino, kad jos transporto priemone negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, o tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota prieš jos valią. Dėl neteisėtai paimto automobilio į policiją nesikreipė. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ATPK 130² straipsnio taikymas tokiu būdu, kad transporto priemonės konfiskavimas negalėtų būti skiriamas tuo atveju, kai automobilio savininkas teigia valios perduoti savo automobilį valdyti ar naudoti kitam asmeniui neišreiškęs, nors nėra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, apsunkintų numatytų šioje ATPK nuostatoje atsakomybės priemonių bei įstatymų leidėjo tikslų tinkamą įgyvendinimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.
Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja matė, kaip jos buvęs sutuoktinis paėmė jai priklausančią transporto priemonę ir išvažiavo, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į policiją, kad būtų užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms kilti. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutari a:
J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarimą R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.