Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-07 · Administracinė byla Nr. I-3886-505/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
I-3886-505/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namams
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3886-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01390-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui,

nedalyvaujant pareiškėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1000000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) baudos izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas kartu su rūkančiais nuteistaisiais nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. vasario mėnesio. Teigė, jog ant nutarimų, kuriais buvo skiriamos nuobaudos, rašydavo ir žodžiu pareiškėjas sakydavo, jog yra nerūkantis, tačiau nuobaudą atlikti paskirdavo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis. Tokiais atsakovo veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 1000000 Eur neturtinė žala, t. y. buvo pakenkta jo sveikatai, pažeistos žmogaus teisės. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 8-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime ir atsakovo įgaliotas atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas Alytaus PN nutarimais paskirtas nuobaudas atliko baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1, 4, 7, 2, 10, 17. Daugelyje nutarimų dėl nuobaudų paskyrimo pareiškėjas išreiškė norą būti rūkančių kamerose. Vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymo Nr. 1-323 1.1 punktu, nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose rūkyti galima tik rūkymui skirtose vietose, lauke yra įrengtos rūkymo vietos. Minėto įsakymo 1.2 punkte numatyta, jog nuteistieji, atliekantys bausmę rūkančiųjų kameroje, privalo rūkyti tik sanitariniuose mazguose, kuriuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija bei pasivaikščiojimų kieme metu. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN gydytoją 16 kartų dėl: miego sutrikimų, virusinių ligų, sporto traumų ir pan., visais atvejais buvo skiriamas adekvatus gydymas. Pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl laikymo baudos izoliatoriuje su rūkančiais asmenimis į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Pagal CK nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veikimas ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikia, taip pat nedetalizuoja jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo nurodyti Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmai jo atžvilgiu nėra įrodyti kaip neteisėti, todėl negali būti konstatuojami kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Prašė skundą atmesti.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b. l. 34)(ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais Alytaus PN pareigūnų veiksmais, patalpinus jį į baudos izoliatorių kartu su rūkančiais asmenimis. Dėl to sutriko sveikata, buvo pažeistos žmogaus teisės.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Alytaus PN direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 49-3973 pareiškėjui už Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 17).

Alytaus PN direktoriaus 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 49-4128 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 18).

Alytaus PN direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 49-141 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 19).

Alytaus PN direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 49-390 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 20).

Alytaus PN direktoriaus 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 49-2042 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 21).

Alytaus PN direktoriaus 2013 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 49-2219 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 22).

Alytaus PN direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. nutarimu pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 23).

Alytaus PN direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 49-3728 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 24).

Alytaus PN direktoriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 49-3890 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 25).

Alytaus PN direktoriaus 2013 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 49-4114 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 26).

Alytaus PN direktoriaus 2014 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 49-08 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 27).

Alytaus PN direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 49-426 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 28).

Alytaus PN direktoriaus 2014 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 49-599 pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus buvo paskirta nuobauda – 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių (b.l. 29). Pareiškėjas jam paskirtų nuobaudų neginčija.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalis suformuluoja pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Be to, Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, o siekiant užtikrinti nerūkančių nuteistųjų teisę būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų, svarbu išsiaiškinti naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusių asmenų žalingus įpročius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-513/2013 ir kt.). Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rūkančiaisiais pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas bei pareiškėjų teisę į jų sveikatai saugią aplinką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013 ir kt.). Kita vertus, teismui vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

Alytaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1-323 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje“ 1.1 punkte nurodyta, kad nuteistųjų gyvenamosiose, gamybinėse, Sveikatos priežiūros tarnybos 72 valandų medicininio stebėjimo izoliatoriaus patalpose bei kitose bendro naudojimo patalpose rūkyti tik rūkymui skirtose vietose. Šio įsakymo 1.2. punkte nurodyta, kad skirstant nuteistuosius į kameras uždarojoje zonoje, atsižvelgti į nuteistojo rašytinį pageidavimą skirti į kamerą su nerūkančiais nuteistaisiais. Pastebėjus, kad nuteistasis, atliekantis bausmę nerūkančiųjų kameroje, rūko, įvykį įforminti protokolu ar tarnybiniu pranešimu ir nuteistąjį perkelti į kamerą su rūkančiais nuteistaisiais. Nuteistieji, atliekantys bausmę rūkančiųjų kameroje, privalo rūkyti tik sanitariniuose mazguose, kuriuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, bei pasivaikščiojimų metu lauke (b.l. 16).

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pakankamai aiškių ir detalizuotų paaiškinimų dėl, jo teigimu, netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų Alytaus pataisos namuose: jo skunde nurodyti tik bendro pobūdžio teiginiai, jog jis periodiškai baudos izoliatoriuje buvo laikomas su rūkančiais nuteistaisiais, rašė nutarimuose dėl nuteistojo nubaudimo, jog negali bausmės atlikti su rūkančiais nuteistaisiais, tokios sąlygos pakenkė jo sveikatai, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs duomenys galėtų pagrįsti jo teiginius.

Byloje nėra pateikta duomenų (pareigūnų tarnybinių pranešimų, protokolų, pareiškėjo prašymų, skundų dėl kitų nuteistųjų rūkymo kamerose) apie nuteistųjų padarytus bausmės vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus baudos izoliatoriaus kamerose, neužfiksuota, kad baudos izoliatoriaus kamerose asmenys rūkė, taigi pripažintina, kad laisvės apribojimo institucija vykdė pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, kuri numatyta jau minėtuose teisės aktuose ir detalizuota Alytaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakyme Nr. 1-323 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje“.

Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus PN direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 49-141, 2013 m. vasario 6 d. nutarime Nr. 49-390, 2013 m. spalio 30 d. nutarime, 2014 m. vasario 20 d. nutarime Nr. 49-599 pareiškėjas nurodė, jog sutinka būti rūkančiųjų kameroje (b.l. 19, 20, 23, 29), tačiau kituose jau nurodytuose Alytaus PN direktoriaus nutarimuose duomenų ar pareiškėjas sutinka bausmę atlikti rūkančių ar nerūkančių kameroje, nėra, arba jie prieštaringi (sutinka būti rūkančių (nerūkančių) kameroje).

Kaip jau minėta, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikoma ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas kalinimo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1396/2013).

Esant šioms prieštaringoms faktinėms aplinkybėms dėl pareiškėjo rūkymo ir nesant pareiškėjo sprendimo raštu išreiškimo dėl jo žalingo įpročio (rūkymo), įrodymų, jog pareiškėjas prašymais kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl jo nesaugios gyvenamosios aplinkos atliekant paskirtas bausmes baudos izoliatoriaus kamerose konkrečiais nutarimuose nurodytais laikotarpiais, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti pareiškėją nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl paskirtų nuobaudų atlikimo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis sutriko jo sveikata. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl nemigos, ūmios virusinės infekcijos, ūmių pilvo skausmų, čiurnos patempimo, miego sutrikimų, gerklės, širdies, skrandžio skausmų, nosies sumušimo, slogos (b.l. 12), tačiau byloje nėra duomenų, jog minėti pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėjo pasireikšti dėl Alytaus PN nesudarytos saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos (pareigos nerūkančius nuteistuosius atskirti nuo rūkančių asmenų neįvykdymo).

Pagal CK 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Alytaus pataisos namų ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė