Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant: prokurorei Linai Gudonienei, nukentėjusiosioms R. Š., Z. Š., jos atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei, G. G., jos atstovei V. G., kaltinamosioms B. G., E. B., jų įstatyminiams atstovams A. B., D. G. ir E. G., kaltinamųjų gynėjams advokatams Georgijui Zavtrakovui, Ramutei Budrytei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vygintui Aukštuoliui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, 9 klasių išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, 10 klasėje, neteista,

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, 9 klasių išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini) jaunimo mokykloje 10 klasėje, neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. ir E. B., būdamos nepilnametės, veikdamos bendrininkų grupėje, 2012-05-28, apie 19.40 val., viešoje vietoje – šalia Taikos prospekto, Kaune, esančiame „Dainavos“ parke, kalvos papėdėje – įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką, o būtent: B. G., stovėdama priešais nukentėjusiąją R. Š., tyčia ne mažiau kaip tris kartus dešine ranka sudavė nukentėjusiajai R. Š., gim. 1999 m., į galvą ties kairiąja ausimi, o E. B., stovėdama nukentėjusiajai G. G. už nugaros, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai G. G. į nugarą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, E. B. 2012-05-28, apie 19.40 val., šalia Taikos prospekto, Kaune, esančiame „Dainavos“ parke, kalvos papėdėje, veikdama kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusius asmeniu – mažamete M. V., gim. 1998 m. (kurios atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą), E. B. pareikalavus nukentėjusiosios R. Š. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusiajai nesutikus, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios R. Š. atžvilgiu, t.y. vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai R. Š. į smakrą, o tuo metu M. V. iš nukentėjusiosios R. Š. švarkelio dešinės kišenės ištraukė Z. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „RIO“, 300 litų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji B. G. teigė nesudavusi smūgio nukentėjusiajai R. Š., o tik mostelėjo ranka per pastarosios plaukų kuodelį, tačiau nukentėjusioji R. Š. patvirtino, kad B. G. jai 3-4 kartus trenkė į pakaušį, kad tai tikrai nebuvo tik kuoduko pakedenimas, toje vietoje, kur buvo suduoti smūgiai, vėliau atsirado mėlynė ir iškilo guzas. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos: G. M., mačiusi, kaip B. G. rankos delnu sudavė R. Š. į galvą, ir M. V., mačiusi kaip B. G. R. Š. trenkė ranka ne mažiau kaip du kartus per pakaušį. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. Š. parodymais, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad ši nukentėjusioji bei kaltinamoji būtų turėjusios kokių nesutarimų, dėl ko nukentėjusioji būtų buvusi suinteresuota apkalbėti B. Š., tuo labiau, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtino ne tik liudytoja – nukentėjusiosios draugė, bet ir kartu su kaltinamosiomis atėjusi M. V.. Teismas negavo jokių duomenų, tad taip pat neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Todėl kaltinamosios B. Š. savo veiksmų palankesnės interpretacijos pateikimą teismas vertina kaip kaltinamosios siekimą kuo daugiau sušvelninti savo kaltę.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamosios B. G. ir E. B., tyčia, nesant jokios objektyvios priežasties, parke, kitų asmenų akivaizdoje pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų R. Š. bei G. G. atžvilgiu, taip pastarosioms sukeldamos fizinį skausmą. Taigi, kaltinamosios tyčia, sąmoningai elgdamosis įžūliai, chuliganiškai, nesant tam jokios priežasties, viešoje vietoje – parke, kuriame nuolatos vaikšto kiti asmenys – demonstravo nepagarbą, savo pranašumą, šokiravo įvykį mačiusias G. Č. bei G. M.. Tokie veiksmai vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais kaltinamosios B. G. ir E. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors kaltinamosios atliko skirtingus veiksmus, tačiau jos abi sutartinai dalyvaudamos šiame procese, atlikdamos teisei priešingus veiksmus, suvokė vykstantį viešosios tvarkos pažeidimą ir tam netrukdė, pačios prie to prisidėjo. Todėl šį nusikaltimą kaltinamosios B. G. ir E. B. darė veikdamos bendrai – bendrininkų grupe. Taigi kaltinamųjų B. G. ir E. B. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Be to, byloje ištirtų įrodymų pagrindu taip pat įrodyta, kad kaltinamoji E. B., jau turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, pareikalavusi nukentėjusiosios R. Š. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusiajai nesutikus, sudavusi kumščiu nukentėjusiajai R. Š. į smakrą, o tuo metu M. V. kaltinamosios liepimu telefoną atėmus iš nukentėjusiosios R. Š., tokiu būdu kaltinamoji E. B. pagrobė Z. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „RIO“, 300 litų vertės. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamoji disponavo pagal savo valią. Todėl kaltinamosios E. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.

Teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Kaltinamoji B. G. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, neteista (t. 1, b. l. 79), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 82), (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos charakterizuojama (2012-09-05), kaip turinti žemą mokymosi motyvaciją, pamokose nesukaupianti dėmesio, neatliekanti klasės ir namų darbų užduočių, aikštingai reaguojanti į mokytojų ir bendramokslių pastabas, įžūliai meluojanti klasės auklėtojai ir mokytojams, vėluojanti į pamokas, stinganti pareigingumo, atsakomybės, valios (b. l. 89), Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS duomenimis, D. G. šeima Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įskaitoje nėra įrašyta (t. 1, b. l. 92). Kaltinamojo 2012 metais yra gavusi dvi padėkas už dalyvavimą mokyklos bei policijos organizuotuose renginiuose (2 t., b. l. 65-66). D. G. neteista, 2011-09-30 ir 2011-11-12 bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas) dėl dukros B. G. padarytų teisės pažeidimų (t. 1, b. l. 95, 100), gauna invalidumo pensijas (2 t., b. l. 67), tėvas E. G. baustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str. (t. 1, b. l. 97, 101).

Nors kaltinamoji iš esmės kalta prisipažino, tačiau, nors ir pripažindama dariusi nusikaltimą, duodama parodymus stengėsi sušvelninti savo veiksmus, smūgius nukentėjusiajai į pakaušį pateikdama kaip lengvą perbraukimą ranka nukentėjusiajai per plaukų kuodelį. Todėl teismas nelaiko, kad kaltinamoji B. G. buvo nuoširdi ir tikrai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, kas taip pat neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamoji suprato savo neteisėtą elgesį, jį įvertino, dėl ko būtų galima manyti, kad ateityje ji nebedarys naujų įstatymų pažeidimų. Be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tuo tarpu po nusikaltimo kaltinamoji nesidomėjo nukentėjusiosios savijauta, sveikatos būkle, nebandė spręsti jokių klausimų dėl galimai nukentėjusiosios dėl įvykio patirtos žalos, taigi, nebandė ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Remiantis nurodytais motyvais, teismas laiko, kad kaltinamosios B. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje. Taigi, teismas laiko, kad nėra nustatyta jokių sąlygų, kurioms esant, kaltinamosios atžvilgiu būtų galimą taikyti BK 93 str. nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji B. G. padarė vieną nusikaltimą, nusikalstama veika priskiriama nesunkių (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdama neteista, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametė, tačiau nusikaltimą padarė veikdama kartu su kitu asmeniu, kas rodo didesnį šio nusikaltimo pavojingumą, charakterizuojama neigiamai, tėvai yra bausti dėl dukros daromų įstatymų pažeidimų, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Kaltinamoji E. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus, neteista, tačiau 2012-04-19 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, vadovaujantis LR BK 93 str., jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 117, 120-122, 123-124), administracine tvarka nebausta (b.l. 132), (duomenys neskelbtini) jaunimo mokyklos 2012-07-12 charakteristikoje nurodoma, kad mokyklą lanko neblogai, mokymosi motyvacija vidutinė, su mokytojais ir mokiniais nekonfliktuoja, mokinė pamokose būna darbinga, užduotis atlieka iki galo, yra skatinta mokyklos direktoriaus už gerus mokymosi rezultatus, yra gana uždara, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, projektuose (t. 1, b. l. 154), motina A. B. tris kartus bausta administracine tvarka dėl dukros padarytų įstatymų pažeidimų (t. 1, b. l. 163, 165, 166-167, 169).

Kaltinamoji E. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus smurtinius nusikaltimus, veikdama kartu su kitu asmeniu, kas rodo didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, neteista, tačiau vieną kartą jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, mama bausta administracine tvarka dėl dukros daromų įstatymų pažeidimų, todėl teismas laiko, kad kaltinamoji nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, linkusi pažeidinėti įstatymų reikalavimus, todėl kaltinamajai E. B. už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymą skirtina laisvės apribojimo, o už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmės, tačiau, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametė, visiškai prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojama neblogai, bausmės dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už minėtus nusikaltimus numatyti skirtinų bausmių vidurkiai. Be to, atsižvelgus į pastarąsias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad E. B. mokosi, po nusikaltimų padarymo jokių kitų įstatymo pažeidimų nėra padariusi, jos šeima nėra registruota socialinės rizikos šeimų apskaitoje, taigi, kaltinamąja yra rūpinamasi, ji prižiūrima, įstatyminės atstovės teigimu, kaltinamosios elgesys labai pagerėjo, teismas laiko, kad bausmės tikslai, paskirtas bausmes subendrinus BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Z. Š. prašo priteisti iš kaltinamųjų B. G. ir E. B. bei jų įstatyminių atstovų 1000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt – dukros R. Š. patirtai moralinei žalai atlyginti, be to, iš kaltinamosios E. B. bei jos įstatyminės atstovės - 300 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kadangi nukentėjusiosios R. Š. atžvilgiu neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryti tyčiniai nusikaltimai, todėl nukentėjusiosios turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

Civilinis ieškinys dėl 300 Lt turtinės žalos (telefono pagrobimo), pareikštas Z. Š., yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamosios E. B. veiksmais, įrodytas kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas prašomai sumai pilnai.

Spręsdamas dėl nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Civilinė ieškovė Z. Š. ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio dukra R. Š. patyrė emocinį šoką, labai išsigando, bijo viena, be suaugusiųjų, vaikščioti mieste, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Dukra pradėjo prastai miegoti, pastoviai kalba apie jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo detales. Dėl to kreipėsi į psichologus VŠĮ „Saugaus vaiko centras“ ir Dainavos poliklinikoje. Mano, kad dukros dalyvavimas apklausose policijoje, kituose procesiniuose veiksmuose yra jai tarsi antrinė, papildoma trauma. Nurodo, kad ji pati dėl dukros atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų patyrė emocinius išgyvenimus ir nepatogumus. Net dabar, kai dukros nėra namie, jaudinasi, ar jai viskas gerai, ar ji saugi, niekaip negali atsikratyti jaučiamos įtampos dėl dukros saugumo. Kartu su dukra darbo metu turėjo lankytis policijoje apklausose, dalyvauti kitų procesinių veiksmų atlikime, tuo tarpu ji dirba ir yra užimta visą dieną, todėl kiekvienu atveju turėjo derinti darbo laiką, tai sukėlė jai daug nepatogumų.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji R. Š. patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes: stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, tuo tarpu žalą nukentėjusiajai kaltinamosios padarė tyčiniais veiksmais, kaltinamosios, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, sveikos, ateityje galinčios įsidarbinti ir dirbti, taip pat nors nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, tačiau teismas atsižvelgia į ne itin gerą abiejų kaltinamųjų, jų šeimų materialinę padėtį (kadangi iki kaltinamųjų pilnametystės kaltinamųjų tėvai taip pat materialiai atsakingi už nukentėjusiajai padarytą žalą), taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiosios sveikata gali blogėti ir ateityje, kad minėtos aplinkybės turi įtakos nukentėjusiosios mokslams, jos pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl civilinės ieškovės nustatytas ir ieškiniu prašomas R. Š. priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 1500 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Nors kaltinamoji E. B. nukentėjusiosios R. Š. atžvilgiu padarė du nusikaltimus, kaltinamoji B. G. – vieną, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu stiprumą, intensyvumą, nusikaltimų darymo aplinkybes, laiko, kad neturtinę žalą nukentėjusioji R. Š. patyrė ne dėl solidarių kaltinamųjų veiksmų, ir nukentėjusiosios naudai moralinė žala priteistina: iš B. G. 750 Lt bei E. B. 750 Lt, o pastarosioms neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jų pilnametystės – iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – D. G. ir E. G. – po 375 Lt ir A. B. 750 Lt, nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai jų vaikai – B. G. ir E. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Spręsdamas dėl ieškinio dalies, kuria Z. Š. prašo jai priteisti 1000 Lt už patirtą moralinę žalą, teismas pažymi, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama. Taip pat artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Nors Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs (pavyzdžiui, pripažįstama, kad artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-853/2007, 3K-3-86/2005, 3K-3-351/2007 ir kt.), nors, formaliai žiūrint, pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį tokia teisė suteikta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 konstatuota, kad priteisus neturtinės žalos atlyginimą tėvams, kurių naujagimiai buvo sužaloti ligoninėje, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti), tačiau iš Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad tai yra išskirtinės, išimtinės situacijos, atsižvelgiant į neturtinės žalos reikalaujančių ir žuvusiųjų ar sužalotų asmenų santykių pobūdį, nusikaltimų, patiriamų dvasinių išgyvenimų sunkumą, kitas ypatingas aplinkybes. Vien tik patirti nepatogumai, emociniai išgyvenimai dėl nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Todėl Z. Š. ieškinys dalyje dėl jai prašomos priteisti neturtinės žalos atmestinas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

B. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal BK 284 str. 1 d. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. numatytas bausmių keitimo taisykles, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn., skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Z. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti: 300 Lt Z. Š. naudai iš kaltinamosios E. B., o jai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jos pilnametystės – iš kaltinamosios įstatyminės atstovės A. B.; R. Š. naudai: 750 Lt iš B. G. bei 750 Lt iš E. B., o pastarosioms neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jų pilnametystės – iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) – D. G. ir E. G. – po 375 Lt ir A. B. 750 Lt, nustatant, kad šių įstatyminių atstovų pareiga pasibaigia, kai jų vaikai – B. G. ir E. B. – sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Nukentėjusiajai R. Š. priteistų lėšų tvarkytoju (iki nukentėjusiosios pilnametystės) paskirti nukentėjusiosios įstatyminį atstovą – Z. Š.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.