Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-05 · Administracinė byla Nr. I-2496-484/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-05
Bylos Nr.
I-2496-484/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00974-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2496-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00974-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos 8.6.3; 8.6.4; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui M. B. (M. B.), atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei V. J., vertėjai A. O., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą (b. l. 1–3, 4-5), kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į R. F., taip pat minėtu sprendimu jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo R. F. piliečiui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai 2012 metais iš (duomenys neskelbtini), gelbėdamas savo gyvybę nuo totalitarinio ir diktatoriško R. K. režimo. Po susitikimo su (duomenys neskelbtini) žurnalistais buvo pagrobtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) mieste karinio padalinio rūsyje. Ten buvo kankinamas, mušamas, jam buvo grasinama. Išsigandęs grasinimų, sutiko bendradarbiauti su R. K. žmonėmis. Paleistas į laisvę, iš R. F. išvyko. Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Būdamas Užsieniečių registracijos centre, įvykdė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmę atliko, tačiau grįžti į R. F. negali dėl ten jam gresiančio pavojaus gyvybei. Pareiškėjo teigimu, aplinkybės nepasikeitė.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 22-24). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje taip pat buvo neteisėtai. Pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu nėra prieglobsčio prašytojas. Pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas buvo nutrauktas Departamento 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 15/6-5-14PR-157. Departamento 2017 m. sausio 31 d. išvadoje Nr. (15/6-13) 3U-8 „Dėl R. F. piliečio M. B. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į R. F.“, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, nurodyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, joje yra neteisėtai, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturi, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją į R. F., nenustatyta. Ši išvada padaryta įvertinus pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos toms, kurias pareiškėjas nurodė jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 30 d. išvadą Nr. 5-S-708, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, yra laikomas turinčiu teistumą penkerius metus po bausmės atlikimo.

Atsakovo teigimu, ginčijamu sprendimu siekiama apsaugoti svarbius visuomenės interesus, o pareiškėjui taikomos priemonės vertintinos kaip proporcingos ir būtinos siekiamam tikslui – užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir Šengeno erdvę užsieniečiams, kurių buvimas nepageidaujamas ir vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje skundą prašė tenkinti, paaiškindamas, kad į kilmės valstybę sugrįžti negali dėl ten jam gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas pripažįsta, kad į Lietuvos Respubliką atvyko ir joje yra neteisėtai. Pareiškėjas neneigia, jog jis buvo teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Pateikti prašymo dėl prieglobsčio suteikimo neturi galimybės, nes atsakingos institucijos iš jo tokio prašymo nepriima.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad M. B. į Lietuvos Respubliką atvyko 2012 m. balandžio 2 d. ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ( asmens byla RUS 0852, b. l. 1, 2-4, 35-36).

Departamentas 2012 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)-15PR-93, kuriuo nusprendė nagrinėti R. F. piliečio M. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės ir nusprendė jam suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje (asmens byla RUS 0852 , b. l. 25,27).

Departamentas 2012 m. liepos 2 sprendimu Nr. 15/6-5-17PR-165 pratęsė R. F. piliečio M. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminą iki 2012-10-02 (asmens byla RUS 0852 , b. l. 48).

Departamento 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 15/6-5-16PR-90 R. F. piliečio M. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas sustabdytas (asmens byla RUS 0852 , b. l. 58) ir 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 15/6-5-18PR-11 atnaujintas (asmens byla RUS 0852 , b. l. 71).

Departamento 2012 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 15/6-5-16PR-129 M. B. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas dar kartą buvo sustabdytas (asmens byla RUS 0852 , b. l. 74).

Departamentas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 15/6-5-14PR-157 R. F. piliečio M. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą nutraukė. Šį sprendimą Departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 85 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu praėjo vienas mėnuo nuo sprendimo sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priėmimo dienos, nesant sąlygoms atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nurodytoms to paties įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje (asmens byla RUS 0852 , b. l. 79,80).

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2017 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (15/6-13)1K-8 „Dėl R. F. piliečio M. B. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į R. F.“, kuriuo nuspręsta išsiųsti R. F. pilietį M. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į R. F.. Minėtu sprendimu R. F. piliečiui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat minėtu sprendimu nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo R. F. piliečiui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (asmens byla RUS 0852 , b. l. 110-111).

Departamento 2017 m. sausio 31 d. išvadoje Nr. (15/6-13) 3 K-8 „Dėl R. F. piliečio M. B. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į R. F.“ (toliau- ir Išvada), kurios pagrindu yra priimtas ginčijamas sprendimas, nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2012 m. gruodžio 12 d. 2 M. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, t. y. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Išvadoje taip pat nurodyta, kad M. B. jam paskirtą laisvės bausmę atliko ir iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2017 m. sausio 13 d. atlikęs bausmę. Išvadoje nurodyta ir informacija gauta iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie tai, kad M. B. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (asmens byla RUS 0852 , b. l. 106-109).

Išvadoje nurodytus duomenis patvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 metų sausio mėn. raštas, kuriame nurodyta, kad R. F. pilietis M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą. Tame pačiame rašte Policijos departamentas pareiškė nuomonę, kad būtų tikslinga uždrausti minėtam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerių metų laikotarpiui (asmens byla RUS 0852 , b. l. 102-103).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad M. B. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektoriaus paleistas 2017 m. sausio 13 d. Pareiškėjas nuolatinės gyvenamosios vietos neturi (asmens byla RUS 0852 , b. l. 98).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau- Įstatymo) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę.

Byloje ginčo, jog pareiškėjas 2012 metais į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai nėra. Byloje taip pat pripažįstama ir aplinkybė, jog pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas nutrauktas. Šis sprendimas nepanaikintas. Naujo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo M. B. nepateikė. Pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pateikti negali dėl objektyvių priežasčių, nes tokio prašymo atsakingų institucijų pareigūnai nepriima, rašytiniais ar kitais bylos įrodymais, nepatvirtintos.

Bylos duomenimis taip pat neginčytinai nustatyta, kad R. F. piliečio M. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje 2013 m. liepos 11 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. M. B. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, teistumas nėra panaikintas ir neišnykęs. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos ir pajamų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje neturi. Pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja jokie socialiniai, ekonominiai ar kiti ryšiai. Policijos departamento atsakovui pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos visuomenei ir viešajai tvarkai.

Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę, ir Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti M. B. į R. F., nenustatyta.

Pareiškėjo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl tariamos grėsmės R. F. jo gyvybei ir sveikatai objektyviais įrodymais nepatvirtintos.

Įstatymo 133 straipsnio 2 dalis numato, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 ir 4 dalimis, uždraudė pareiškėjui atvykti penkerius metus į Lietuvos Respubliką. Teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai pobūdį ir pavojingumą, į tai, jog pareiškėjas neturi jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, daro išvadą, jog draudimo trukmė nagrinėjamu atveju nėra per ilga ir yra proporcinga pareiškėjo keliamai grėsmei viešajai tvarkai (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis), o taip pat atitinka Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33, 38.2, 48 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 11¹ punkte (redakcija galiojanti nuo 2015 -06-16) nustatyta, kad duomenys iš nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į nacionalinį sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Nustatyta, kad Departamentas nusprendė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti remdamasis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi. SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

SIS II reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad per trejus metus nuo perspėjimo įvedimo į SIS II perspėjimą pateikusi valstybė narė turi teisę peržiūri būtinybę jį taikyti. Įvertinus tai, kad M. B. atžvilgiu priimtas sprendimas atsisakyti leisti atvykti į Lietuvos Respublikos 5 metus, kadangi jis buvo pripažintas kaltu įvykdęs sunkų nusikaltimą, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, ir jis gali siekti atvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar kitaip kelti nelegalios migracijos grėsmę, Departamentas pagrįstai M. B. duomenis, vadovaudamasis Taisyklių 11¹ punktu, iš Nacionalinio sąrašo nusprendė teikti C.SIS II.

Teismas, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II (SIS II Reglamento 21 straipsnis).

Departamento 2017 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. (15/6-13)1K-8 „Dėl R. F. piliečio M. B. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į R. F.“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėJūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas Kaminskas