Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. K. bei trečiajam asmeniui Uždarajai akcinei bendrovei „Tiksli koordinatė“ dėl sumokėto avanso grąžinimo ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo UAB „Tiksli koordinatė“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė pilnai. Ieškovė papildomai paaiškino, jog sutartis faktiškai buvo nutraukta po dokumentų atsiėmimo. Dokumentus teko atsiimti pas Mažulį, kuriam atsakovas perdavė dokumentus. Pats atsakovas tai ragelio nekėlė, o jei pakeldavo, tik kartodavo, kad viską baigs. Paaiškėjo, jog jokie darbai taip ir nebuvo atlikti. Taip pat nurodė, jog projekto rengimą patikėjo kitam asmeniui ir jis jau yra paruoštas.

Bylos nagrinėjimo 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje metu dalyvavę trečiojo asmens atstovai: advokato padėjėjas Valerijus Novikovas ir vadovė V. I. ieškovės reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Vadovė paaiškino, jog 2015 m. birželio 9 d. jai buvo perleistos 100 procentų UAB „Tiksli koordinatė“ akcijų, tačiau apie šalių ginčą nieko pasakyti negalinti, nes įmonės buhalteriniuose dokumentuose nėra nei ginčo pirminės sutarties, nei dokumentų, pagrindžiančių avanso pagal sutartį gavimą. Nurodė, jog apie su bendrove sudarytą sutartį jai tapo žinoma iš ieškinio, taip pat pažymėjo, jog iki šios dienos bendrovė nėra gavusi jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo ar nevykdymo.

Ieškinys tinkintinas iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 19 d. ieškovė A. P. su trečiuoju asmeniu UAB „Tiksli koordinatė“ sudarė Projektavimo darbų sutartį TK-14/19 dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., (toliau – ginčo sklypas) detaliojo plano projekto parengimo iki 2015 m. lapkričio 30 d. už 4 054,68 Eur (14 000 Lt) kainą. Sutarties 3 punkte šalys sulygo dėl sutartinės kainos mokėjimo dalimis tvarkos, jų tarpe dėl 4 200 Lt avanso sumokėjimo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo. Ieškovė nurodė, jog minėtą avansą pagal sutartį sumokėjo, tačiau tai patvirtinančio dokumento – kvito negavo.

2015 m. gruodžio 1 d. ieškovė A. P. ir pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 651892 veikiantis atsakovas V. K. pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. DPS-15-12-01, kuria sulygo pabaigti ginčo plano detaliojo projekto rengimą, nurodydami, jog tai yra tęstinis darbas pagal su UAB „Tiksli koordinatė“ 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytą sutartį Nr. TK-14/19, kurios galiojimas baigėsi 2015 m. lapkričio 30 d. (sutarties 1 punktas). Sutartimi atsakovas įsipareigojo parengti ginčo žemės sklypo detalųjį planą už 2 820 Eur kainą, o ieškovė įsipareigojo ją sumokėti tokia tvarka: 1 600 Eur sumokėti kai atlikti dokumentai bus pateikti derinti savivaldybei; 1 220 Eur – po pilno darbų atlikimo. Ieškovė dviem pavedimais sumokėjo atsakovui 1 622 Eur tokia tvarka: 2016 m. gruodžio 21 d. – 1 000 Eur ir 2016 m. gruodžio 22 d. – 622 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, jog pinigus sumokėjo, nes atsakovas nurodė, jog dokumentai paruošti derinimui.

2018 m. sausio 25 d. šalys pasirašė Projekto rengimo darbų sutartį Nr. DPS-18-01-01, kurioje atkartojo 2015 m. gruodžio 1 d. sutarties sąlygas dėl sutartinių darbų ir kainos, pakeitė tik papildomai mokėtinos 1 220 Eur darbų kainos tvarką, nurodydami, jog ši suma bus mokama tokia tvarka: 610 Eur, kai projektas bus pateiktas derinti savivaldybei ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, 610 Eur – po pilno darbų atlikimo per 5 darbo dienas.

Nei šalių 2015 m. gruodžio 1 d. pasirašytoje sutartyje nei 2018 m. sausio 25 d. sandoryje, nenumatytas konkretus darbų atlikimo terminas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog 2020 m. vasarą – rugpjūčio mėnesį ieškovė pareikalavo grąžinti visus atsakovo žinioje esančius ginčo sklypo nuosavybės dokumentus ir nuo tada šalių sutartiniai santykiai nutruko. Nors atsakovas teismui nurodė, jog apie sutarties nutraukimą jam tapo žinoma tik iš ieškinio, tačiau pripažino, jog 2018 m. rugsėjo 6 d. gavęs iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, jokių darbų ieškovės naudai neatliko.

Tarp šalių nėra ginčo dėl sutartinių santykių nutraukimo teisėtumo, tačiau atsakovas nesutinka grąžinti ieškovei jos sumokėto avanso.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimo ir pareikštų reikalavimų dėl sumokėto avanso priteisimo tenkinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenumatytas sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudaryta sutartis turi šalims įstatymo galią, jos privalu laikytis, tačiau šalys sutarties sąlygas turi aiškinti ir vykdyti sąžiningai ir neiškraipyti jų esmės.

Nagrinėjamu atveju ieškovės A. P. tiek su UAB „Tiksli koordinatė“ tiek su atsakovu V. K. sudarytos sutartys pagal savo prigimtį yra Projektavimų ir tyrinėjimo darbų rangos sutartys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.700 straipsnis, numato, jog pagal Projektavimų ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį rangovas įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį konkretų tyrinėjimo ir projektavimo darbų rezultatą, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Kadangi ieškovė sutartiniuose santykiuose dalyvauja kaip vartotoja, šalių sutartiniams santykiams taikomas vartojimo rangos sutarčių reglamentavimo nuostatos (CK 6.672 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui paaiškino, jog jis niekuomet nedirbo UAB „Tiksli koordinatė“ ir jam nėra žinoma, kodėl pirminė ieškovės sutartis buvo sudaryta su šia bendrove, tačiau pirminį projektą pagal šią sutartį ieškovei atliko jis, kaip UAB „Geodezija ir Architektūra“ darbuotojas. Sugretinus ieškovės A. P. ir atsakovo V. K. sudarytas projektavimo sutartis matyti, jog nors jose deklaruojamas su UAB „Tiksli koordinatė“ sudarytos sutarties tęstinumas, tačiau šis tęstinumas pasireiškia tik paties sutarties dalyko tapatumu, o finansiniai užsakovo (ieškovės) įsipareigojimai yra visiškai atskiri, t. y. šalys susitarė dėl konkrečios atsakovo atliktinų darbų kainos ir nesusiejo jos su ieškovės pagal pirmą sutartį su UAB „Tiksli koordinatė“ sumokėtomis/mokėtinomis sumomis. Dėl šios priežasties tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovės atsakovui sumokėto avanso grąžinimo, teismas tokią ieškovės teisę vertins per šalių, t. y. tik ieškovės ir atsakovo pasirašytų sutarčių prizmę.

Vartojimo rangą reglamentuojančio skirsnio CK 6.673 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.

Rangos santykius reglamentuojančių Bendrųjų nuostatų – CK 6.671 straipsnio nuostatos numato, jog tuo atveju, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktu darbus.

Tokiu būdu, nepriklausomai nuo to, ar šalis sieja vartojimo ar verslo santykiai, nutraukus rangos sutartį, rangovas turi teisę į iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktų statybos rangos darbų apmokėjimą. Atliktų darbų įrodinėjimo našta tenka rangovui.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo visą sumokėtą avansą, nes jokie darbai nebuvo nei atlikti, nei jai perduoti. Atsakovas teismui paaiškino, jog iš pradžių ieškovei buvo rengiamas detalusis planas, tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, buvo nuspręsta parengti žemės sklypo pertvarkymo planą. Minėtam planui parengti gavo institucijų parengtus reikalavimus, o su vėlesniais darbais užstrigo, juos atlikti neskubėjo, nes turėjo kitų darbų, be to, buvo pasibaigęs ieškovės išduotas įgaliojimas, o ir kita žemės sklypo bendraturtė mirė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48FPĮ-1290-(14.48.123) nuspręsta rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą. 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurių galiojimas iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Tarp šalių nėra ginčo, jog minėti institucijų sprendimai buvo priimti atsakovo atliktų darbų dėka. Apie tai, jog po minėtų institucijų sprendimų jokie veiksmai pagal sutartį nebuvo atlikti, patvirtino pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu.

Iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo rengti ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektą, byloje nenustatyta jokių atsakovo atliktų darbų, rengiant ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Atsakovas pateikė į bylą ginčo žemės sklypo detaliojo plano projektą, kuris, kaip liudija 2014 metų suderinimo datos, buvo parengtas dar iki ieškovės ir atsakovo sutartinių santykių atsiradimo ir jo - plano rengėjas buvo atsakovo darbovietė – UAB „Geodezija ir architektūra“. Kokiu pagrindu minėtus darbus ieškovei atliko ši bendrovė, o ne tuo metu sutartį su ieškove turėjusi UAB „Tiksli koordinatė“, nei viena iš šalių teismui negalėjo paaiškinti, tačiau vertinant atsakovo ieškovei atliktų darbų mąstą (kiekį), tai jokios teisinės reikšmės neturi, nes atsakovas negalėjo pateikti jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių asmeniškai jo atsakovei sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Taip pat atsakovas negalėjo pinigine išraiška įvertinti jo ieškovės naudai atliktus darbus – kreipimąsi į paminėtas institucijas ir teigiamų sprendimų dėl pritarimo rengti žemės sklypo pertvarkymo planą ir reikalavimų tokiam planui gavimą.

Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas yra stiprioji sutartinių santykių šalis – savo srities profesionalas ir jis neįvykdė pareigos įrodyti, jog jam nekyla pareiga grąžinti sumokėtą avansą, nes sumokėti pinigai atitinka iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktų darbų vertę, teismas ieškinį tenkina pilnai.

Kartu pažymėtina, jog ieškovės atsakovui išduotas įgaliojimas galiojo iki 2019 m. gegužės 28 d., todėl atsakovo apeliavimas į tai, jog negalėjo atlikti darbų, neturėdamas įgaliojimo, atmestini, kaip nepagrįsti. Taip pat iš Gyventojų registro duomenų matyti, jog kita ginčo žemės sklypo bendraturtė – V. Ž. mirė panašiu laiku - 2019 m. balandžio 15 d., todėl jos mirtis negalėjo niekaip įtakoti tinkamo rangos darbų atlikimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. Tuo labiau, jog nei iki 2019 m. balandžio 15 d. nei vėliau atsakovas nepranešė ieškovei apie tai, jog atsirado tam tikrų kliūčių, dėl kurių negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

Dėl netesybų ir procesinių palūkanų

Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudiminio pobūdžio. Dėl šios priežasties CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina draudimą taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Netesybų kompensuojamasis pobūdis pažeidžiamas ir tuomet, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-267-916/2015).

Nagrinėjamu atveju šalys tiek 2015 m. gruodžio 1 d. tiek 2018 m. sausio 25 d. projektavimo sutartyse sulygo dėl 0,02 procento dydžio delspinigių nuo visos darbų kainos už kiekvieną pavėluotą atlikti darbus dieną mokėjimo. Šios sutartinės nuostatos pagrindu ieškovė paskaičiavo atsakovui 101,91 Eur delspinigius už 6 mėnesių terminą iki ieškinio pateikimo.

Ieškovė prašo taikyti atsakovui netesybas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, tačiau, kaip nustatyta anksčiau, šalys dėl darbų atlikimo termino sutartimi nesusitarė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminą. Atitinkamai ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Patenkinus ieškinį iš dalies, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo jai grąžintino avanso sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška: ieškovės ieškinys dėl 1723,92 Eur (1 622 + 101,92) priteisimo patenkintas 94 procentais, priteisiant 1 622 Eur sumokėto avanso sumą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 94 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 6 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustačius šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentinę išraišką, pasisakytina dėl byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir dydžių.

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 639 Eur bylinėjimosi išlaidas: 39 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur advokato pagalbos išlaidų (surašant procesinius dokumentus bei atstovavimą teismo posėdžių metu). Atsakovas rašytinių įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vertindamas byloje šalių patirtų atstovavimo išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija nustatytų maksimalių rekomenduotinų priteisti dydžių, yra optimalios, todėl teismas visas minėtas ieškovės advokato pagalbos išlaidas laiko protingomis ir priteistinomis.

Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovo priteistina 600,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (94 % nuo 639).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 20,87 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Remiantis nustatyta priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 19,62 Eur (94 % nuo 20,87) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos, nes iš jos priteistina išlaidų dalis (20,87 – 19,62 = 1,25) neviršija 5 Eur sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 622 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų) avansą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600,66 Eur (šešių šimtų eurų ir 66 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,62 Eur (devyniolika eurų ir 62 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.