- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- 1S-368-954/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30939-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- Š. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Š. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimas dėl papildomos pareigos nuteistajam paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Š. A. (toliau – ir nuteistasis) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos 6 000 (šešis tūkstančius) eurų, kas mėnesį mokant po 500 Eur nukentėjusiajai J. R.. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 7 d.
2. Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) 2025 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi su teikimu į apylinkės teismą, siūlydamas nuteistajam Š. A. papildomai paskirti pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atsižvelgus į tai, kad ir po pakartotinio bausmės vykdymo sąlygų išaiškinimo prižiūrimasis nustatytais periodais neatvyksta į Probacijos tarnybą, be išankstinio pranešimo pakeitė gyvenamąją vietą ir priežiūrą vykdančio pareigūno neinformavo apie išvykimą už miesto (rajono) ribų, kaip tai numatyta individualiame nuteistojo priežiūros plane, neatsiliepia į skambučius, nesilaiko susitarimų dėl įpareigojimo mokėti turtinę žalą nustatytais ir kartu su priežiūrą vykdančiu pareigūnu aptartais periodais, ir taip apsunkina kontrolės vykdymą.
3. Skundžiama apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patenkinus minėtą Probacijos tarnybos teikimą, nuteistajam Š. A. likusiam laisvės apribojimo laikotarpiui paskirta papildoma pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas nurodė, kad nuteistasis probacijos sąlygas pažeidė nenurodydamas objektyvių priežasčių, tai padarė dėl nerūpestingumo, atsakomybės trūkumo, o tai rodo, kad šiuo metu nuteistajam taikomų įpareigojimų nepakanka tam, kad asmens resocializacijos procesas būtų vykdomas sklandžiai ir efektyviai.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis Š. A. apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria paskirta papildoma pareiga.
4.1. Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatuoja, kad pavėluoti ar daliniai įmokų atlikimai reiškia sąmoningą vengimą vykdyti įpareigojimus. Šie vėlavimai turėjo objektyvias priežastis – finansiniai sunkumai, sąskaitos blokavimas, laikini gyvenamosios vietos pasikeitimai, todėl negali būti laikomi sistemingu įpareigojimų nevykdymu. Probacijos tarnybai susisiekti nepavyko tik tuo metu, kai neturėjo galimybės atvykti ir susisiekti, nes buvo sudužęs mobilusis telefonas. Probacijos tarybai buvo pateiktas paaiškinimas, apie kurį Probacijos tarnybos pareigūnė sąmoningai nutylėjo.
4.2. Nuteistojo nuomone, papildoma pareiga yra perteklinė ir neproporcinga, riboja jo judėjimo laisvę, nors probacijos tikslai jau užtikrinami taikomomis priemonėmis (priežiūros planas, atsiskaitymo grafikas, bendradarbiavimas su probacijos tarnyba). Tokia priemonė riboja galimybę dirbti ir gauti pajamas žalos atlyginimui. Nurodo, kad jo darbas yra itin susijęs su kelionėmis po visą Lietuvą, dažnai klientus aptarnauti reikia skubiai, dar tą pačią dieną.
4.3. Nuteistasis pažymi, kad teismas pernelyg rėmėsi subjektyvia Probacijos tarnybos nuomone. Bylos medžiaga patvirtina, kad atlieka įmokas, teikia paaiškinimus, bendradarbiauja. Vienkartiniai vėlavimai nėra pagrindas tokiam ribojimui, galimos švelnesnės priemonės – dažnesnis atsiskaitymas probacijos pareigūnams, rašytinis arba žodinis įspėjimas ir pan. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnis numato, kad papildomos sąlygos gali būti nustatytos tik jeigu tai būtina probacijos tikslams pasiekti arba nukentėjusio interesams užtikrinti.
4.4. Skunde nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-7-706/2015) akcentuota, kad probacijos sąlygos ir jų pakeitimai turi būti taikomi proporcingai, individualizuojant pagal konkretaus asmens elgesį bei objektyvias aplinkybes. Papildomų sąlygų skyrimas negali tapti formaliu probacijos tarnybos teikimų patenkinimu, jeigu nėra pakankamai faktinių duomenų, kad švelnesnės priemonės nepasiteisintų. Taip pat LAT yra pabrėžęs (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-489/2019), kad spręsdamas dėl probacijos sąlygų pakeitimo, teismas privalo įvertinti ne tik probacijos tarnybos poziciją, bet ir asmens pastangas vykdyti įpareigojimus, pateiktus paaiškinimus bei objektyvias kliūtis jų įvykdymui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į nuteistojo skundą Probacijos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį, kuria Š. A. skirta papildoma pareiga, nes apelianto argumentai nepatvirtina neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo.
5.1. Atsiliepime nurodo, kad nurodytos objektyvios priežastys savaime nepanaikina sąmoningumo požymio, kai asmuo pateikinėjo priežiūros pareigūnui sąskaitų išrašus, žinodamas, kad realių įmokų neatliko, savarankiškai neinformavo apie susidariusią situaciją ar kliūtis. Be to, nuteistasis dėl žalos atlyginimo buvo nukreiptas mediacijai, tačiau iš šio proceso pasitraukė, nors jos metu galimi mokėjimo sumų ar periodų susitarimai. Tokie veiksmai atitinka sąmoningo vengimo vykdyti įpareigojimus turinį.
5.2. Pažymi, kad nuteistasis buvo informuotas apie pareigą pateikti faktinius duomenis bei paaiškinimus dėl mokėjimų, tačiau to nepadarė. Kadangi tokie veiksmai tiesiogiai trikdė teismo nustatyto įpareigojimo įgyvendinimą ir tęsėsi ilgą laiką, jie turėtų būti vertinami kaip sistemingas įpareigojimų nevykdymas, o ne pavieniai nesklandumai. Pažymi, jog faktinių duomenų apie telefono sudužimą Probacijos tarnyboje negauta. Be to, tai savaime neužkerta kelio apie susidariusią situaciją Probacijos tarnybą informuoti atvykus ar el. paštu.
5.3. Atsiliepime nurodoma, kad Probacijos tarnyba iki šiol taikė švelnesnes priemones – įspėjimus, pokalbius, papildomus atsiskaitymus, tačiau nuteistasis ir toliau elgėsi pasyviai, neinformuodavo apie pasikeitimus ir vėlavo vykdyti įsipareigojimus. Todėl prašymas teismui taikyti papildomą įpareigojimą yra priemonė, siekiant užtikrinti atsakomybę ir elgesio stabilumą, o ne siekis taikyti bausminę sankciją.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo Š. A. skundas atmetamas.
7. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo padarytuose pažeidimuose nėra sąmoningo vengimo vykdyti įpareigojimus, probacijos tikslai užtikrinami jau taikomomis priemonėmis, todėl papildoma pareiga yra perteklinė ir neproporcinga, itin ribojanti jo judėjimo laisvę. Susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir skundo argumentais, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
8. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnyje numatyta probacijos sąlygų keitimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė Probacijos tarnybos teikimu pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis, jeigu, be kita ko, kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui. Kaip ir skiriant bausmę, taip ir šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi bausmės tikslais, nes baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti, užtikrinti kriminalinei bausmei keliamus tikslus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Adekvatu yra reikalauti iš nuteistojo tokio elgesio, kuriuo jis pakartotinai nepažeistų teisės aktų nuostatų, tačiau vien tik formalus pažeidimų faktas nesuponuoja poreikio griežtinti bausmę ar baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam.
9. Nustatyta, kad apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskiriant vienerių metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, Š. A. taip pat įpareigotas atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (6000 Eur), kas mėnesį mokant po 500 Eur nukentėjusiajai.
10. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad į Probacijos tarnybos registrą Š. A. įtrauktas 2025 m. sausio 7 d., 2025 m. sausio 9 d. jis pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, taip pat su teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą, sudarytas laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros planas, atsiskaitymų už įpareigojimų laikymąsi tvarka, su kuo nuteistasis sutiko. Nuteistasis be abejo žinojo ir tai, kokia bausmė ir įpareigojimas jam buvo paskirta apylinkės teismo nuosprendžiu. Taigi, nuteistasis žinojo ir suprato, kaip jis privalo elgtis bausmės vykdymo metu, kokios pasekmės gresia tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdys ar nevykdys savo pareigas ir pažeis draudimus bei teismo paskirtą įpareigojimą. Nuteistasis šių faktų neginčija, todėl laikytina, jog sutinka. Vis tik, Probacijos tarnybos teikime dėl papildomos pareigos skyrimo nurodyta, kad prižiūrimasis nustatytu metu neatvyksta į Probacijos tarnybą, be išankstinio pranešimo pakeitė gyvenamąją vietą, priežiūrą vykdančio pareigūno neinformavo apie išvykimą už miesto (rajono) ribų, kaip tai numatyta individualiame nuteistojo priežiūros plane, neatsiliepia į skambučius, netinkamai vykdo įpareigojimą atlyginti turtinę žalą.
11. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis prižiūrinčiai pareigūnei 2025 m. vasario ir kovo mėnesiais pateikė 500 Eur pavedimo kopijas, balandžio ir gegužės mėnesiais informavo apie atliktus pavedimus tokiomis pačiomis sumomis, tačiau gegužės mėnesį į Probacijos tarnybą atvykusi nukentėjusioji nurodė, jog iš nuteistojo yra gavusi tik vieną pavedimą vasario mėnesį. Nustatyta ir tai, kad pasiaiškinime nuteistasis nurodė to priežastis – užsienio bankas, kurio paslaugomis naudojasi, dėl tam tikrų priežasčių užlaikė jo atliktus mokėjimus, tačiau priežiūrą vykdančiai pareigūnei nepateikė šio susirašinėjimo su banku, nors tai buvo paprašyta padaryti. Šiuo atveju reikšminga tai, kad nuteistasis po aptartų aplinkybių paaiškėjimo gegužės mėnesį banko užlaikytų ir atgautų mokėjimų ne tik nepervedė nukentėjusiajai, tačiau sekantį mokėjimą atliko tik liepos mėnesį ir tik 250 Eur sumai. Rugpjūčio mėnesį jis taip pat neatliko didesnės nei nustatyta įmokos, nors taip buvo nurodęs 2025 m. birželio 10 d. pateiktame pasiaiškinime. Asmens byloje užfiksuota, kad kitą mokėjimą nuteistasis atliko rugpjūčio mėnesį ir tuo metu nukentėjusiajai buvo atlikęs mokėjimų iš viso 1300 Eur sumai, nors, tinkamai vykdant šį teismo įpareigojimą, turėjo būti sumokėjęs 3500 Eur.
12. Taigi nors nuteistasis skunde pažymi, jog mokėjimų vėlavimai turėjo objektyvias priežastis, įvertinus asmens byloje užfiksuotą informaciją ir Š. A. nerodomas pastangas vienintelį teismo paskirtą įpareigojimą vykdyti laiku ir nuosekliai, sutiktina su Probacijos tarnybos pozicija, jog nuteistojo elgesys rodo sąmoningą vengimą vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas įpareigoja teismą su bausme nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Būtent pareigų laikymasis užtikrina, jog asmuo nedarytų naujų nusikaltimų, laikytųsi visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais bei priemonėmis, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi nuteistajam kilę finansiniai sunkumai, sąskaitų blokavimas ar gyvenamosios vietos pasikeitimas nepanaikina nuteistojo pareigos dedant maksimalias pastangas vykdyti įsipareigojimus.
13. Š. A. nesutinka ir su Probacijos skyriaus teiginiais, jog jis neatvyksta į Probacijos tarnybą ir nėra pasiekiamas telefonu, pažymėdamas, kad tokia situacija buvo tik tuomet, kai negalėjo atvykti ir buvo sudaužęs mobilųjį telefoną. Šiuo aspektu sutiktina su Probacijos tarnybos argumentu, jog telefono sudužimas savaime neužkerta kelio nuteistajam atvykti į Probacijos tarnybą ar kitais būdais, pavyzdžiui el. paštu, informuoti apie susidariusią situaciją. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys, pasirenkant nekomunikuoti su priežiūrą vykdančia pareigūne ir neatvykti pokalbiui nustatytu laiku, rodo abejingą požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą probaciją ir neleidžia spręsti, jog nuteistasis deda ženklias pastangas tinkamai vykdyti savo kaip probuojamojo pareigas. Teismas neabejoja, kad bausmės, taigi ir įpareigojimų, vykdymo metu gali atsitikti įvairių nenumatytų aplinkybių ir objektyvių priežasčių, apsunkinančių paskirtų pareigų vykdymą, tačiau reikia pažymėti, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.
14. Šioje nutartyje aptartos aplinkybės neabejotinai paneigia nuteistojo poziciją, jog probacijos tikslai jau užtikrinami taikomomis priemonėmis, t. y. priežiūros planu, atsiskaitymo grafiku ir bendradarbiavimu su probacijos tarnyba, kadangi Š. A. vengia šias probuojamojo pareigas vykdyti. Todėl aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad papildoma pareiga yra perteklinė ir neproporcinga. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Probacijos tarnyba nuteistojo atžvilgiu jau taikė švelnesnes priemones (įspėjimus, pokalbius), tačiau kadangi nuteistasis ir toliau netinkamai vykdo priežiūros planą ir vengia atlikti atsiskaitymus pagal teismo paskirtą įpareigojimą, papildoma jam paskirta pareiga laikytina ne pertekline, o priešingai, nuteistąjį drausminančia ir užtikrinančia, kad jo resocializacijos procesas būtų vykdomas sklandžiai ir efektyviai. Nors nuteistasis vertina priešingai, paskirtoji papildoma pareiga neatima iš jo galimybės užsiimti darbine veikla ir niekaip išimtinai jos neapsunkina, net ir skubiais atvejais, kadangi nuteistasis tokiu būdu tėra įpareigojamas susisiekti su priežiūrą vykdančia pareigūne ir gauti leidimą.
15. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi papildomas įpareigojimas likusiam laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui buvo paskirtas pagrįstai, padės Š. A. suprasti neigiamus įpareigojimų nevykdymo padarinius bei atitinkamai atgrasys nuo panašaus neteisėto veikimo ateityje. Todėl nuteistojo skundas atmetamas konstatuojant, jog naikinti apylinkės teismo nuosprendį pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Š. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.