- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-140-524/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02696-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. D. atstovės Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. atstovės Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos prašymą dėl J. D. turto arešto panaikinimo, suinteresuotas asmuo Nordea Bank, AB,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjos atstovė pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui prašymą dėl turto arešto panaikinimo J. D. turtui – žemės sklypui, esančiam Lankiškės g. 3, Dovilų mstl., Klaipėdos r.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-06 nutartimi pareiškėjos atstovės prašymą atsisakė priimti. Teismas sprendė, kad prašymą pareiškėjos vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo – Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos teisininkas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjos atstovė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjos atstovė nurodo, kad pareiškėja yra Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos narė, todėl asociacija, vadovaudamasi CPK 56 str. 1 d. 6 p., turi teisę atstovauti savo narės interesams teisme. Pažymi, kad asociacijos narių atstovavimas ir konsultavimas nėra vienintelis asociacijos veiklos tikslas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).CPK 56 straipsnio, reglamentuojančio asmenis, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatytus veiklos tikslus; šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Pagal CPK 57 straipsnio, reglamentuojančio atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimą, nuostatas, CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais, kai bylą teisme veda asociacijos darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas (2 dalis); CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais asociacijos teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (asociacijos dalyvio) ir asociacijos rašytine sutartimi (3 dalis). Šias proceso teisės normas aiškinant nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į CPK 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad: asmenys, nepatenkantys į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą asmenų ratą, neturi teisės asociacijos vardu vesti asociacijos nario bylą teisme; teismas visais atvejais turi patikrinti šalies, kuriai atstovauja asociacija, narystės joje faktą ir asociacijai atstovaujančio asmens įgaliojimus; procesinio atstovavimo pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą santykio buvimas, teisės ir pareigos patvirtinami asociacijos ir jos nario rašytine sutartimi.Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai pagal pavedimą gali atstovauti tik advokatas ar jo padėjėjas. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad fiziniam asmeniui atstovauti gali ir kiti asmenys, nurodyti CPK 56 str. 1 d. Dėl to nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėjo spręsti klausimą, ar pareiškėjo atstovas – asociacija – gali būti tinkamu atstovu byloje, ar ji atstovauja asociacijos dalyviui byloje pagal asociacijos steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus, ar asmuo, pasirašęs pareiškimą teismui, yra įgaliotas asociacijos atstovauti pareiškėjai, ar yra sudaryta atitinkama sutartis. To pirmosios instancijos teismas nepadarė.Pažymėtina, kad minėto klausimo išsprendimas nėra galimas ir nėra tikslinga jį nagrinėti apeliacinės instancijos teisme dėl šių priežasčių: pirma, pareiškėjos vardu prašymą pateikusi asociacija pateikė ne savo, kaip juridinio asmens, įstatus (pateikė Lietuvos-Armėnijos tarptautinės bendradarbiavimo asociacijos), dėl to nėra įmanoma nustatyti Nacionalinės skolininkų teisių apsaugos asociacijos veiklos tikslus, iš kurių būtų galima spręsti, ar ji gali atstovauti pareiškėjos interesams; antra, išsprendus pareiškimo priėmimo klausimą, taikant trūkumų šalinimo institutą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjai nepagrįstai būtų apribota teisė į apeliaciją, galbūt norint skųsti tokią teismo nutartį.Dėl minėtų priežasčių skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina, pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.