Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai N. M., pareiškėjos atstovei (advokatei) T. K., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovei A. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. G. (J. G.), J. J. ir N. G., trečiųjų suinteresuotų asmenų J. G. (J. G.), N. G., Z. K. ir J. B. atstovui (advokatui) K. Ž., trečiojo suinteresuoto asmens V. J. atstovui A. V., trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Alka“ atstovui A. J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. B., Z. K., V. J., sodininkų bendrijai „Alka“, J. J., J. G. (J. G.) ir N. G., dėl įsakymų dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-21 įsakymu patikslino Žemėtvarkos projekte suformuotų žemės sklypų Nr. 80-1, Nr. 80-2 ir Nr. 72-1 ribas ir plotus bei žemės sklypų Nr. 79 ir Nr. 72-4 ribas pagal pridedamus 1-2 priedus, patvirtino VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengtą Projektą ir jame suformuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir servitutus bei asmenų, kuriems vykdant Projektą, suformuoti žemės sklypai sąrašą pagal 1 priedą. Z. K. ir J. B. Projekte buvo suformuotas natūra grąžintinas žemės sklypas Nr. 79. 2015-04-15 sprendimu Nr. 49S-79 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei Z. K.“ (toliau – ir 2014-04-15 sprendimas Nr. 49S-79) NŽT atkūrė nuosavybės teises į Z. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,05 ha žemės, grąžinant jai natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininke J. B. bendrą 0,1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, sklypo Nr. 79. 2015-04-15 sprendimu Nr. 49S-77 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B.“ (toliau – ir 2014-04-15 sprendimas Nr. 49S-77) NŽT atkūrė nuosavybės teises į J. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,05 ha žemės, grąžinant jai natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininke Z. K. bendrą 0,1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, sklypo Nr. 79. 2015-04-15 Skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-698 „Dėl žemės sklypo Nr. 79, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ buvo suformuotas žemės sklypas (toliau – ir Žemės sklypas, Ginčo teritorija) ir patvirtinti žemės sklypo Nr. 79 kadastro duomenys. Šis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-04-21 dovanojimo sutarties Nr. TPV-3473 pagrindu Z. K. 1/2 Žemės sklypo dalį padovanojo J. G.. 2015-04-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TPV-3476 pagrindu J. B. 1/2 Žemės sklypo dalį pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. G. ir N. G.. Nurodo, jog šiuo atveju SB „Alka“ teritorijos ribos buvo nustatytos 1989 m. genplane (suplanavimo projekte) ir ginčo teritorija į sodininkų bendrijos „Alka“ teritoriją nepateko, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d., 12 str. 1 d. 4 p. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-11-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012 pareiškėjos skundas turi būti atmestas. Be to, pažymi, jog Ginčo teritorija niekada nebuvo priskirta SB „Alka“ teritorijai ir pagal kokį nors vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. 2008-05-19 įsakymu Nr. 30-1003 „Dėl sodininkų bendrijos „Alka“ naudojamos teritorijos ribų ir ploto nustatymo“ (toliau – ir 2008-05-19 įsakymas) Administracijos direktorius nustatė sodininkų bendrijos „Alka“ naudojamos žemės ūkio paskirties teritorijos duomenis, tame tarpe masyvo Nr. 2 plotą – 48 083 kv. m, ribas ir žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį – mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo teritorija, taip pat pasiūlė sodininkų bendrijai „Alka“ su Administracijos Miesto plėtros departamento parengtais bendrijos teritorijos dokumentais (duomenimis) kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl SB „Alka“ išorinių teritorijos ribų patvirtinimo, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pasiūlė inicijuoti SB „Alka“ teritorijos ribų pažymėjimą Kadastro žemėlapyje. Pažymi, jog vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d., sodininkų bendrijos teritorija gali būti tikslinama tik žemėtvarkos projektu ar kitu teritorijų planavimo dokumentu, o 2008-05-19 įsakymo priedu esantis suvestinis skaitmeninis Vilniaus miesto planas, kuriame pažymėtos SB „Alka“ masyvo Nr. 2 ribos, nelaikytinas žemėtvarkos projektu ar kitu teritorijų planavimo dokumentu. 2009 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir parengtas sodininkų bendrijos „Alka“ II-ro masyvo ribų planas, tačiau jo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra ir niekada nebuvo pažymėtos. Atkreipia dėmesį, kad Skyrius 2015-03-16 raštu informavo pareiškėją, kad atsisako parengti sprendimą dėl sodininkų bendrijos „Alka“ 2009 m. patikslintų sodininkų bendrijos „Alka“ teritorijos ribų (I-V masyvų) įregistravimo VĮ „Registrų centras“, tačiau nei pareiškėja, nei SB „Alka“ tokio Skyriaus neveikimo neskundė. Teigia, jog atliekant kadastrinius matavimus parengtas žemės sklypo planas nėra nei žemėtvarkos projektas, nei kitas teritorijų planavimo dokumentas. Pažymi, jog net ir darant prielaidą, jog Ginčo teritorija visgi pateko į SB „Alka“ teritoriją, ji niekada nebuvo naudojama jokioms bendroms SB narių reikmėms tenkinti. Vadinasi, vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012, pateiktu išaiškinimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota konstitucinės restitucijos – piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – doktrina, Ginčo teritorija vis tiek galėjo ir turėjo būti grąžinta natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

2014-08-21 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-997 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Verkių seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo, be kita ko, patikslino Žemėtvarkos projekte suformuotų žemės sklypų Nr. 80-1, Nr. 80-2 ir Nr. 72-1 ribas ir plotus bei žemės sklypų Nr. 79 ir Nr. 72-4 ribas pagal pridedamus 1-2 priedus, patvirtino VĮ Valstybės žemės fondas parengtą Žemėtvarkos projektą ir jame suformuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir servitutus bei asmenų, kuriems vykdant Žemėtvarkos projektą, suformuoti žemės sklypai sąrašą pagal 1 priedą.

Z. K. ir J. B. Žemėtvarkos projekte buvo suformuotas natūra grąžintinas žemės sklypas Nr. 79.

2015-04-15 sprendimu Nr. 49S-79 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei Z. K.“ NŽT atkūrė nuosavybės teises į Z. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,05 ha žemės, grąžinant jai natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininke J. B. bendrą 0,1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, sklypo Nr. 79.

2015-04-15 sprendimu Nr. 49S-77 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. B.“ NŽT atkūrė nuosavybės teises į J. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,05 ha žemės, grąžinant jai natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininke Z. K. bendrą 0,1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, sklypo Nr. 79.

2015-04-15 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-698 „Dėl žemės sklypo Nr. 79, esančio (duomenys neskelbtini)., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti žemės sklypo Nr. 79 kadastro duomenys.

2015-04-21 dovanojimo sutarties Nr. TPV-3473 pagrindu Z. K. ½ Žemės sklypo dalį padovanojo J. G.. 2015-04-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TPV-3476 pagrindu J. B. ½ Žemės sklypo dalį pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. G. ir N. G..

Tretieji suinteresuoti asmenys vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. bei LVAT praktika ir nurodo, jog SB „Alka“ teritorijos ribos buvo nustatytos 1989 m. genplane (suplanavimo projekte). Ginčo teritorija į sodininkų bendrijos „Alka“ teritoriją nepateko. Ginčo teritorija niekada nebuvo priskirta SB „Alka“ teritorijai ir pagal kokį nors vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, o vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. sodininkų bendrijos teritorija gali būti tikslinama tik žemėtvarkos projektu ar kitu teritorijų planavimo dokumentu. 2008-05-19 įsakymo priedu esantis suvestinis skaitmeninis Vilniaus miesto planas, kuriame pažymėtos SB „Alka“ masyvo Nr. 2 ribos, nelaikytinas žemėtvarkos projektu ar kitu teritorijų planavimo dokumentu. 2009 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir parengtas sodininkų bendrijos „Alka“ II masyvo ribų planas, tačiau jo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra ir niekada nebuvo pažymėtos. Pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-03-16 raštu informavo pareiškėją, kad atsisako parengti sprendimą dėl SB „Alka“ 2009 m. patikslintų sodininkų bendrijos „Alka“ teritorijos ribų (I-V masyvų) įregistravimo VĮ Registrų centre, tačiau nei pareiškėja, nei SB „Alka“ tokio NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimo teisės aktų nustatyta tvarka neapskundė. SB „Alka“ valdybos pirmininkas K. T., pasirašydamas Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir nenurodydamas jokių pastabų dėl nustatytų Žemės sklypo ribų, tokiu būdu patvirtino (pripažino), kad Žemės sklypas nepatenka į SB „Alka“ teritoriją. Net ir darant niekuo nepagrįstą prielaidą, jog Ginčo teritorija visgi pateko į SB „Alka“ teritoriją, pažymėtina, kad ji niekada nebuvo naudojama jokioms bendroms sodininkų bendrijos narių reikmėms (poreikiams) tenkinti. Vadinasi, vadovaujantis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-11-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012, pateiktu išaiškinimu bei Konstitucinio Teismo suformuota konstitucinės restitucijos – piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – doktrina, Ginčo teritorija vis tiek galėjo ir turėjo būti grąžinta natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl to, ar pretendentams B., K. ir J. buvo pagrįstai nuspręsta grąžinti natūra žemę, kuri, pareiškėjos manymu, patenka į SB „Alka“ teritorijos ribas ir dėl to negali būti grąžinama.

Atsakovė NŽT teigia, jog pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą dėl šioje byloje ginčijamų sprendimų. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog termino kreiptis į teismą atnaujinimo klausimas yra išnagrinėtas teismo 2015-08-13 nutartimi (II t., b. l. 30–32).

Taip pat, tiek atsakovė, tiek tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje teigia, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju gina viešąjį interesą nors tokia teisė įstatymais jai nėra suteikta, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, jog pareiškėjai buvo duotas leidimas ginčo teritorijoje rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau atkūrus žemę natūra, pareiškėja teisę Ginčo teritorijoje rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą prarado ir todėl negalės įteisinti savavališkos statybos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja gina ne viešąjį interesą, o savo teisę įteisinti savavališką statybą ir rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Ginčo teisinius santykius – nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą – reguliuoja Atkūrimo įstatymas. Pagal šio teisės akto 4 str. 2 d. žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 d. nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Nagrinėjamai bylai aktualus Atkūrimo įstatymo 12 str. 4 p., numatantis, jog žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. Pažymėtina, jog LVAT 2004-09-19 sprendime administracinėje byloje Nr. A7-722/2004 pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai neapibrėžia, kokia žemė atitinka formuluotę „užimta sodininkų bendrijos sodų“, todėl sprendžiant, ar pretendentui atkurtinos nuosavybės teisės, būtina įvertinti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. įtvirtintas nuostatas, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą, o taip pat Konstitucinio Teismo nutarimuose apibrėžiamus Konstitucijoje įtvirtintus nuosavybės teisių apsaugos mechanizmus.

Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. apibrėžia, jog sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. To paties įstatymo 2 str. yra išskiriamos dvi sąvokos: mėgėjiško sodo teritorija bei mėgėjiško sodo sklypas. Mėgėjiško sodo teritorija – tai teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Mėgėjiško sodo sklypas – tai mėgėjiško sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. taip pat numato, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Atsižvelgiant į minėtą, teigtina, jog Atkūrimo įstatymui tiesiogiai nenumatant, jog valstybės išperkama yra tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypų, darytina išvada, kad į šio įstatymo 12 str. 4 p. sąvoką „sodininkų bendrijų sodai“ patenka visa sodininkų bendrijų sodams priskirta teritorija, t. y. pagal Sodininkų bendrijų įstatymą priskiriama „mėgėjiško sodo teritorijos“ sąvokai. Pažymėtina, kad toks sisteminis teisės aktų aiškinimas atitinka ir LVAT praktiką (LVAT 2010-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1295/2009). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą mėgėjiško sodo teritoriją sudaro ne tik mėgėjiškų sodų sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012 nurodė, jog aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. nuostatas kartu su minėtomis Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad iš Atkūrimo įstatymo 2 str. nurodytų piliečių valstybės išperkamai žemei priskirtina sodų bendrijos teritorija, skirta sodininkystei plėtoti (įskaitant bendro naudojimo žemę), o ne tik atskirų sodininkų šioje teritorijoje įsigyti sodo sklypai.

Taigi, nagrinėjamu atveju visų pirma reikia nustatyti, ar Ginčo teritorija patenka į SB teritorijos ribas.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, jog Administracijos direktorius 2008-05-19 įsakymu Nr. 30-1003 nustatė SB „Alka“ naudojamos teritorijos ribas ir plotą (I t., b. l. 25–26) ir pasiūlė SB kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl SB išorinių teritorijos ribų patvirtinimo bei Administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui inicijuoti SB teritorijos ribų pažymėjimą Kadastro žemėlapyje, tačiau žemės valdos projektas ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas nebuvo. Administracijos žemės tvarkymo Departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010-05-10 raštu Nr. S18-333 SB „Alka“ pranešė, jog yra suderinti SB 1–5 masyvų kadastriniai matavimai. Iš Skyriaus 2015-03-16 rašto Nr. 49SJN-391-(14.49.105.) turinio matyti, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. patikslintų SB „Alka“ teritorijos ribų (1–5 masyvų) kadastrinių matavimų bylas patikrino, tačiau nepriėmė sprendimo patikslintas SB teritorijos ribas įregistruoti VĮ „Registrų centras“. SB „Alka“ apie tai buvo informuota jai atsiimant SB teritorijos ribų kadastrinių matavimų bylas, tačiau į Skyrių dėl patikslintų SB teritorijos ribų įregistravimo įstatymų nustatytu terminu nesikreipė ir tokio sprendimo neskundė. NŽT 2015-04-07 raštu Nr. 760-(7.5.) išnagrinėjo SB „Alka“ 2015-02-12 prašymą ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad yra neparengtas SB žemės valdos projektas ar teritorijų planavimo dokumentas, SB ribos nustatytos remiantis 1989 m. SB genplanu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu I-1304 bei 2012 m. laisvos žemės fondo žemės planu nustatė, kad Ginčo teritorijoje pažymėtas laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 19, kuris remiantis 1989 m. SB genplanu nepatenka į SB „Alka“ bendro naudojimo teritorijos ribas, todėl Ginčo teritorijoje suformuoti natūra grąžintini žemės sklypai gali būti ir bus grąžinami natūra pretendentams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (I t., b. l. 6–8).

Iš minėtų faktinių aplinkybių teismas nustatė, jog delsiant įregistruoti 2009 m. patikslintas SB teritorijos ribas, Skyriaus įsakymas suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra buvo pagrįstai priimtas remiantis įregistruotomis ir tuo metu (2014 m.) galiojančiomis SB teritorijos ribomis, t. y. nurodytomis 1989 m. genplane. Kadangi, SB „Alka“ į Skyrių su prašymu įregistruoti 2009 m. patikslintas teritorijos ribas kreipėsi tik 2015 m., t. y. po įsakymo grąžinti žemę natūra priėmimo momento, Skyrius neturėjo jokio teisinio pagrindo tenkinti minėtą prašymą ir perregistruoti 2009 m. patikslintas SB teritorijos ribas bei panaikinti įsakymą grąžinti žemę natūra, todėl pagrįstai nusprendė, jog Ginčo teritorijoje žemė bus grąžinama. Be kita ko, pažymėtina, jog sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra priimtas remiantis 1989 m. genplanu, privatizacijos dokumentais bei VĮ „Valstybės įmonės registrų centras“ duomenų bazėje esančia informacija (II t., b. l. 132), jokių kitų oficialių duomenų apie patikslintas SB teritorijos ribas, priimant įsakymą grąžinti žemę natūra nebuvo, todėl nuosavybės teisės natūra buvo atkurtos pagrįstai. Be to, Sodininkų bendrijų 6 str. 1 d. nustato, jog sodininkų bendrijos teritorija gali būti tikslinama tik žemėtvarkos projektu ar kitu teritorijų planavimo dokumentu, o šiuo atveju tokio dokumento nebuvo. Nors pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2008-05-19 įsakymas turėtų būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo šioje byloje reikėtų vadovautis, tačiau su tokiu argumentu teismas nesutinka ir pažymi, jog vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 27 d. teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Atsižvelgiant į šią Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintą sąvoką, aiškiai matyti, jog minėtas Vilniaus miesto savivaldybės įsakymas negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu. Taigi, nagrinėjamu atveju, SB ribos pagrįstai buvo nustatytos vadovaujantis 1989 m. genplanu, nes jokio kito įregistruoto teritorijų planavimo dokumento nebuvo. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog 2014-10-07, 2014-10-21 VĮ „Valstybės žemės fondas“ surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (III t., b. l. 31–32). Nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo ir SB „Alka“ atstovas K. T., kuris dėl žemės sklypo ribų jokių pretenzijų nepareiškė, todėl darytina išvada, jog SB „Alka“ atstovas savo parašu minėtame akte patvirtino, jog žemės sklypas nepatenka į SB teritoriją ir gali būti grąžinamas natūra. Pažymėtina, jog Skyrius pareiškėjai 2013-02-04 išdavė leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (I t., b. l. 9), tačiau teismui nustačius, jog planuojama grąžinti natūra žemė yra ne SB „Alka“ teritorijoje, minėtas leidimas nesudaro pagrindo, vadovaujantis anksčiau išdėstytomis teisės normomis, neleisti atkurti nuosavybės teisių Ginčo teritorijoje. Pažymėtina, jog pačiame leidime, o konkrečiai jo 3 p. nurodyta, jog sklypas gali būti formuojamas iki SB „Alka“ teritorijos ribos, todėl nustačius, jog grąžinamas natūra sklypas nepatenka į SB teritoriją, minėtas sklypas pagrįstai yra grąžinamas natūra, o toks grąžinimas jokių pareiškėjos teisių nepažeidžia. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog apie žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą buvo paskelbta viešai (II t., b. l. 117–118), tačiau duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis dėl minėto projekto, teikusi pastabas, komentarus ir pan., nėra. Pažymėtina, jog Skyriaus 2015-06-12 sprendimu Nr. 49SK-1059-(14.49.109.) suformuoti ir patvirtinti žemės sklypų Nr. 80-1 ir Nr. 80-2 kadastro duomenys yra nustatyti pagal VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2014-11-11 ir 2015-05-29 parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (II t., b. l. 88–89).

Teismas taip pat pažymi, jog net nustačius, jog Ginčo teritorija patenka į SB teritoriją, pareiškėjos skundas vis tiek negalėtų būti tenkinamas vadovaujantis LVAT suformuota praktika, kurioje konstatuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu kilus ginčui dėl atsisakymo grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, kai toks atsisakymas yra motyvuojamas tuo, kad žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų, turi būti vertinama, ar sodų bendrijos teritorijai priskirta žemė, kuri nėra užimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, iš tikrųjų yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti (pvz., žemė reikalinga joje esančiam gręžiniui ar kitiems bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pan.) ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (LVAT 2012-11-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012). Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėta teritorija yra naudojama SB bendroms reikmėms tenkinti, todėl net ir pripažinus, jog Ginčo teritorija patenka į SB teritoriją, pareiškėjos skundas vis tiek negalėtų būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti 2012-11-15 įsakymą ta apimtimi, kuria patvirtintas Vilniaus miesto kadastro vietovės Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos plotas bei 2014-08-21 įsakymą ta apimtimi, kuria atkuriama nuosavybės teisė į grąžinamą natūra buvusiems savininkams B., K. ir J. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), kaime (projektiniai žemės sklypų Nr. 79 ir Nr. 80-2), nes, kaip minėta, jie buvo priimti remiantis tuo metu galiojančiomis ir VĮ „Registrų centras“ įregistruotomis SB teritorijos ribomis, t. y. 1989 m. genplanu. Atsižvelgiant į tai, jog minėti pareiškėjos reikalavimai netenkinti, atmetami kaip išvestiniai reikalavimai panaikinti NŽT sprendimus, kuriais natūra grąžinama žemė pretendentams B., K. ir J. bei Skyriaus 2015-04-07 sprendimą Nr. ISS-760-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Atsižvelgusi į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti, todėl jis yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos N. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.