- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- 1-313-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21899-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- L. B.
- Advokatai
- Irina Karšul
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. 2020 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, į kurios terminą įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas;
2. 2024 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. B. 2024 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 11.15 val. iki 11.49 val. priėjo prie „Maxima“ parduotuvės, esančios Subačiaus g. 116A, Vilniuje, dviračių stovėjimo aikštelės, rakteliu atrakino 10 Eur vertės spyną, prisegtą prie pilkos spalvos elektrinio dviračio, 300 Eur vertės, paėmė dviratį bei spyną ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė R. B. nedidelės 310 Eur vertės turtą.
Šiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu L. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, parodė, kad pamatęs dviratį pastebėjo, kad jis buvo užrakintas, tačiau spynelėje buvo paliktas raktas. Jis paėmė raktą. Dviračio savininkas, grįžęs ir pamatęs, kad raktas dingo, nuėjo kažkur, tikėtina, namo ieškoti atsarginio rakto. Tuo metu jis atsirakino spyną ir išvažiavo su dviračiu. Tai įvyko vasarą, Subačiaus gatvėje, prie „Maximos“. Ištraukė raktą iš spynelės turėdamas tikslą pavogti dviratį, nes vartojo narkotikus ir planavo dviratį parduoti, o gautus pinigus panaudoti narkotikams įsigyti. Sutiko su civiliniu ieškiniu ir teigė, kad atlygins žalą, kai tik išeis į laisvę. Atlyginimą planuoja sumokėti arba dalimis, arba iš karto. Specialybės neturi, nes pusę savo gyvenimo praleido kalėjime. Jam gėda dėl padarytų veiksmų, nes yra suaugęs vyras, tačiau vartodamas narkotikus negalvojo apie savo veiksmų pasekmes. Dviratį jis pardavė nepažįstamam žmogui už 100 eurų (b. l. 154).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjui ir jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusiojo R. B. protokole-pareiškime nurodyta, kad nuo 2024-06-09 11.15 val. iki 11.49 val. Vilniuje, Subačiaus 116A buvo pavogtas jam priklausantis pilkas elektrinis dviratis, kuris buvo prirakintas trosine spyna prie dviračiams skirto metalinio dviračių stovo. Vagystės metu R. B. padaryta apie 310 Eur turtinė žala (b. l. 2-3).
Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-06-09 apie 11.15 val. jam priklausančiu pilkos spalvos elektriniu dviračiu į parduotuvę UAB „Maxima LT“, kur norėjo apsipirkti. Atvykęs dviratį prirakino trosine spyna prie dviračiams skirto metalinio stovo ir nuėjo į parduotuvę. 2024-06-09 apie 11.49 val. apsipirkęs išėjo iš parduotuvės ir nuėjo link savo dviračio. Atėjęs prie dviračiams skirto metalinio stovo pamatė, kad nėra jam priklausančio elektrinio dviračio. Supratęs, kad dviratis buvo pavogtas, nuėjo į parduotuvę, kur su apsaugos darbuotoja peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Vaizdo stebėjimo kamerų įraše buvo užfiksuota kaip 2024-06-09, apie 11.46 val., prie jam priklausančio dviračio prieina jam nežinomas vyras, atrakina trosinę spyną, užlipa ant dviračio ir nuvažiuoja. Minėto asmens anksčiau nematęs. Mano, kad galimai per išsiblaškymą trosinėje dviračių spynoje buvo palikęs raktą, kuriuo vagis atrakino spyną. Žalą patvirtinančių dokumentų neturi, kadangi dviratį gavo dovanų prieš 2 mėnesius iš sūnaus. Dviračio serijos numerio, modelio, pavadinimo, nenurodys, nežino. Tyrimo eigoje pateiks dviračio nuotraukas. Nori nurodyti, kad peržiūrėjęs panašaus dviračio kainas skelbimuose, dviračio kaina apie 300 Eur ir daugiau. Pavogus jam priklausantį dviratį, kurio kaina 300 Eur, ir dviračių trosinę spyną, kurios kaina 10 Eur, patyrė 310 Eur turtinę žalą. Šiuo metu nepageidauja reikšti civilinio ieškinio, civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje, kai bus nustatytas asmuo, įvykdęs vagystę (b. l. 25-28).
Nukentėjusysis R. B. papildomai nurodė, kad elektrinį dviratį jam padovanojo sūnus A. R. Dviratį sūnui perdavė giminaitis S., kuris nebesinaudojo šiuo dviračiu, todėl perdavė jį jo sūnui R., o jis perdavė dviratį jam, kadangi pats juo nesinaudojo. S. jam pasakė, kad dviratį jam atvežė dukra iš Vokietijos, tačiau abejoja, ar ji turės dviračio pirkimo kvitą. Jokių kitų nuosavybę patvirtinančių dokumentų neturi, tik pateiktas nuotraukas. Pats dviratis naujas kainavo 1 250 Eur, tačiau dviratis yra pasenęs, todėl vertina jį 300 Eur. Įvykio dieną dviratį buvo prirakinęs prie „Maksima“ parduotuvės dviračių stovėjimo aikštelės, tačiau dėl skubėjimo raktelį galimai paliko pačioje užrakto spynoje, dėl ko dviračio užraktą kaltininkas lengvai nukabino ir pasisavino kartu su dviračiu. Pats užraktas vertas apie 10 Eur, užraktą pirko „Norfa“ parduotuvėje, kvito nepasiliko. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 310 Eur sumai, nes dviračio kaina 300 Eur, o užraktas vertas 10 Eur (b. l. 34-36).
2024-06-13 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra ant parduotuvės „Maxima“ pastato, adresu Subačiaus g. 116A, Vilniuje, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas, kurios filmavimo kryptis yra nukreipta link pagrindinio parduotuvės įėjimo. Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „DviratisCamera 1 2024-06-09 11-13-48_451.avi“, kurio trukmė yra 30:13 min., 01:50 min. atvažiuoja vyriškis, stambaus kūno sudėjimo, vilkintis mėlynos spalvos trumpus marškinėlius, pilkas sportines kelnes, žalias kojines ir mėlynos spalvos šlepetės (toliau – dviračio savininkas), kuris prisega prie pastato sienos esančių turėklų savo dviratį su dviračiui skirta spyna ir palikęs raktus spynoje nueina į pastato vidų. Nuo 02:20 min. iki 06:00 min. reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. 06:06 min., iš pastato vidaus išeina vyriškis, tamsaus gymio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkintis mėlynos spalvos striuke, rudos spalvos kelnes, juodus sportbačius (toliau – įtariamasis), kuris priėjęs prie prirakinto dviračio pasiėmęs raktą nuo dviračio spynos grįžta link pastato įėjimo ir stovi prie pastato įėjimo, vėliau pereina į kita gatves puse ir nueina už vaizdo įrašo ribų, nuo 07:44 min. iki 14:00 reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. 14:07 min. iš pastato išeina dviračio savininkas su produktų maišu, priėjęs prie dviračio iki 18:50 min. ieško rakto nuo dviračio spynos ir nueina atgal į pastato vidų, nuo 19:20 min. iki 27:00 min. reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. 27:00 min. iš pastato kampo išeina įtariamasis, kuris priėjęs prie dviračio atrakina dviračio spyną, atsisėda ant dviračio ir nuvažiuoja laikydamas dviračio spyną dešinėje rankoje (b. l. 44-52).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu Vilniuje, Subačiaus g. 116A, prie parduotuvės ,,Maxima“ esantis metalinis stovas. Atvykus į įvykio vietą pagrindine Subačiaus g., kairėje pusėje nuo gatvės, prie daugiabučio namo matoma parduotuvė ,,Maxima“ adresu Vilniuje, Subačiaus g. 116A. Įėjimas į parduotuvę matomas nuo pagrindinės Subačiaus g. pusės. Prie įėjimo matomi laiptai, o kairėje pusėje nuo laiptų matomas nuožulnus, lygus nuvažiavimo/praėjimo takas. Nuo šio tako, kairėje pusėje, prie parduotuvės pastato sienos, matomi pritvirtinti trys metaliniai stovai. Prie pirmo stovo, iš kairės pusės, žiūrint tiesiai į parduotuvės pastatą, buvo prirakintas dviratis. Virš metalinių stovų ant parduotuvės pastato sienos, viršuje, matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Kita vaizdo stebėjimo kamera matoma virš parduotuvės įėjimo durų (b. l. 16-23).
Tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad buvo nustatytas asmuo, kuriam yra pakankamas pagrindas įteikti pranešimą apie įtarimą. Galimo įtariamojo asmenybė nustatyta atlikus vaizdo įrašo apžiūrą ir paieškos veiksmus, tai L. B.. Asmuo įvykdęs dviračio vagystę užfiksuotas vaizdo kameromis, jo asmenybė nustatyta, kadangi asmuo yra žinomas iš darbo aplinkos (b. l. 60).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
L. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pamatęs dviratį pastebėjo, kad jis buvo užrakintas, spynelėje buvo paliktas raktas, jis atsirakino spyną ir išvažiavo su dviračiu. Teismas nustatė, kad kaltinamojo L. B. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. B. kaltė dėl nedidėlės vertės svetimo turto pagrobimo yra įrodyta.
Kaltinamojo L. B. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, nes pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnis).
IV. Bausmės skyrimas
Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.
Spręsdamas dėl L. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę L. B., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, nusikalstama veika padaryta žala. L. B. yra pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, praeityje teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Kaltinamojo L. B. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra jo gyvenimo būdo padarinys. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. B. paskyrus su laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę.
V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 310 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. B. pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad R. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. B. priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį L. B., iš kaltinamojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 42 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti L. B. 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Tenkinti civilinio ieškovo R. B. pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš L. B. R. B. naudai 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus, įrašytus į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.