- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- N-575-232-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-02820-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 20 d. R. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010 m. spalio 14 d., apie 16.02 val., Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, nurodydama, kad J. K. jos neįleidžia į namo vidų. Tokiais veiksmais R. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu R. K. už ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 300 Lt baudą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad R. K. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą įrodyta Institucijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais bei nuotraukomis. Atkreipė dėmesį, jog Institucijos pareigūno parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, be to, atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. parodymuose yra esminių prieštaravimų – iš pradžių ji nurodė, jog J. K. pro duris įsilaužė į jos namo pusę, o vėliau teigė, kad jis įvykio dieną tik daužė duris ir gąsdino. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta viena R. K. atsakomybę sunkinanti (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) ir viena jos atsakomybę lengvinanti (pažeidimą padarė neįgalus asmuo) aplinkybės.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad jos buvęs vyras ją nuolat terorizuoja, dėl ko jo atžvilgiu yra pradėtos kelios administracinių teisės pažeidimų bylos, tačiau teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė. Nurodo, jog policiją iškvietė dėl to, kad J. K. jau anksčiau buvo išlaužęs duris, ko neneigia ir jis pats. Tvirtina, kad J. K. paaiškinimus, jog jis įvykio dieną buvo pas gydytoją, reikia vertinti kritiškai, nes minėtos aplinkybės niekas nepatvirtina. Pažymi, kad neturėjo tyčios melagingai iškviesti policijos pareigūnus, tačiau galėjo supainioti įvykio aplinkybes ir netinkamai viską paaiškinti. Teigia, jog aplinkybė, kad policijos pareigūnai nerado J. K. namuose, nepaneigia to, jog 2010 m. spalio 14 d., apie 16 val., jis daužė sieną ir bandė įsilaužti pro duris. Be to, mano, kad nagrinėjamu atveju visi neaiškumai turėjo būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą. Mano, kad R. K. kaltė padarius ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą yra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už minėto pažeidimo padarymą jai paskyrė administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 186 straipsnyje įtvirtinta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 600 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.
Administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. apeliaciniame skunde neigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, iš esmės argumentuodama tuo, kad policijos iškvietimas buvo pagrįstas, nes J. K. daužė sieną ir bandė įsilaužti pro duris.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Nagrinėjamu atveju R. K. specialiųjų tarnybų iškvietimą grindė tuo, kad 2010 m. spalio 14 d., apie 16 val., J. K. daužė sieną ir pro duris bandė įsilaužti į pareiškėjai priklausančią namo dalį. Tačiau pabrėžtina, jog Institucijos pareigūnas R. Z. savo 2010 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad įvykio metu J. K. įėjimo durys buvo užrakintos, viduje šviesa nedegė, durų niekas neatidarė ir į kvietimą neatsiliepė, o vėliau R. K. pasakė, jog J. K. gali būti išvykęs (b. l. 1). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas aplinkybes Institucijos pareigūnas patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur, be kita ko, pažymėjo, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo gautas pranešimas, kad J. K. neįleidžia į namus pareiškėjos, o atvykus pareigūnams administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. tvirtino, jog minėtas asmuo išlaužė duris ir patekęs į vidų sugadino krosnies dureles, tačiau jokių laužimo žymių nesimatė (b. l. 9), ką patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (b. l. 2). Pabrėžtina, kad minėto Institucijos pareigūno teisme duoti parodymai atitinka pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Be to, J. K. savo 2010 m. spalio 20 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2010 m. spalio 14 d., apie 8 val., išvyko pas gydytoją ir grįžo tik apie 18 val. (b. l. 3). Šias aplinkybes, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 7), J. K. patvirtino ir apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme (b. l. 9). Taip pat, siekdami išsiaiškinti, ar įvykio dieną J. K. buvo pastebėtas Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini), Institucijos pareigūnai bendravo su šiame kaime esančios saugios kaimynystės grupės atstovu, kuris nurodė, kad 2010 m. spalio 14 d. minėto asmens nematė ir mano, jog jo nebuvo, nes J. K., būdamas namie, nuolat vaikšto po kaimą (b. l. 4). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pagrįstai padarė išvadą, jog R. K. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus bei padarė ATPK 186 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.