- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-12
- Bylos Nr.
- I-380-609/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjai J. K. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. K. skundu (b.l. 5,6) prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 03 10 sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Nr. (1.31.)-TPD-56-10. Nurodo, jog sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą neteisėtas, nes advokato V. M. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateiktame pranešime nurodyti argumentai dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo negali būti pagrindu nutraukti jai teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai yra teisiškai pagrįsti, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepime į skundą (b.l. 14-18) nurodoma, jog atsakovė su pareiškėjos skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigiama, kad 2010 01 29 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-140-10 pareiškėjai J. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl laidavimo sutarties dalies ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą V. M.. 2010 02 11 buvo gautas advokato V. M. pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos J. K. nutraukimo, nes atstovavimas pareiškėjai neperspektyvus. Advokatas pranešime nurodė, kad J. K. ieškiniu reikalauja pripažinti iš dalies negaliojančia 2005 11 11 laidavimo sutartį, kuria jį įsipareigojo laiduoti S. K. kreditinius įsipareigojimus AB Ūkio bankas pagal 2005 11 11 kredito sutartį Nr. 2005/08-523, bei pripažinti negaliojančiu 2005 11 14 hipotekos lakštą dalyje dėl 461500 Lt skolos išieškojimo. Laidavimo sutartimi J. K. laidavo ir įkeitė savo turto dalį už kredito gavėjo- jos sutuoktinio S. K., sudarytą kredito sutartį 926311 Lt sumai. Kadangi sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, AB Ūkio bankas 2007 05 28 kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Siekdama, kad į jos turto dalį nebūtų nukreiptas išieškojimas, J. K. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad imdamas kreditą šeimos poreikių tenkinimui, jos sutuoktinis neinformavo, kad 461500 Lt kredito dalis bus panaudota jo skolų UAB (duomenys neskelbtini) padengimui. 2005 11 11 kredito sutartimi AB Ūkio bankas kreditą S. K. suteikė tik šeimos poreikių tenkinimui. Sutarties 13.7 punktas numatė, kad kredito gavėjas patvirtina ir užtikrina, kad pagal sutartį suteikiamas kreditas bus naudojamas tik šeimos poreikių tenkinimui ir Sutartis bei kredito paėmimas neprieštarauja Kredito gavėjo šeimos interesams, o sutarties 1.10 punktas detalizavo, kad 434811 Lt kredito dalis skiriama kitos kredito sutarties refinansavimui, 30000 Lt – S. K. pagal vartojimo kredito sutartį dengimui, o 161500 Lt – S. K. skolos UAB (duomenys neskelbtini), susidariusios trims privatiems asmenims apmokėjus S. K. skolas, grąžinimui. Advokato pranešime nurodoma, kad atsakovu į bylą patrauktas S. K. Kadangi ginčijama laidavimo sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjos ir AB Ūkio bankas, advokato nuomone, pareiškėjos reikalavimai sutuoktiniui S. K. yra visiškai nepagrįsti, todėl teisme būtų netenkinti. Advokato nuomone, nepagrįstu laikytinas J. K. teiginys, jog jei ji būtų žinojusi 2005 11 11 tarp AB Ūkio bankas ir S. K. sudarytos kredito sutarties turinį, ji nebūtų pasirašiusi laidavimo sutarties. LR CK 6.80 straipsnio 1 dalyje numato laiduotojo teisę susipažinti su kredito, už kurį laiduoja, sąlygomis. Nors J.K. tokią teisę turėjo, ja nepasinaudojo. Laidavimo sąlygos numatytos LR CK 6.88 straipsnyje ir LR CK 6.89 straipsnyje. Kadangi tokio pagrindo, kuriuo J. K. atsisako nuo laidavimo, įstatymas nenumato, advokato nuomone, J. K. ieškinys būtų atmestas. Be to advokatas V. M. nurodė, jog nepagrįstas J. K. ieškinio teiginys, jog ji būtų nesutikusi laiduoti UAB (duomenys neskelbtini) overdrafto limito pagal 2005 03 10 overdrafto sutartį (Nr. 2005/08-041) 300000 Lt dengimui, nes buvo laidavusi savo turtu šio įsiskolinimo grąžinimą (tarp AB Ūkio bankas ir J. K. 2004 10 18 sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2004/08-257-L1-3). Ši sutartis galiojo iki UAB (duomenys neskelbtini) perkeliant 300000 Lt įsipareigojimus S. K. Jei šis nebūtų prisiėmęs UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų, skola būtų išieškoma iš J. K. Atsiliepime nurodoma, jog susipažinus su turima informacija, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti advokato V. M. išdėstytomis aplinkybėmis. Motyvai, kuriais J. K. grindžia ieškinio reikalavimus, yra nepakankami ir teisiniam ginčo situacijos vertinimui nereikšmingi. Jais remiantis pareiškėjos reikalavimai negalėjo būti tenkinami. Kadangi ieškinio reikalavimai nepagrįsti ir nebūtų tenkinami, tolesnis atstovavimas jai yra neperspektyvus ir ši aplinkybė buvo pagrindu antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukti.
Konstatuojama.
Byloje ginčijamas atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2010 03 10 sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-56-10, kuriuo pareiškėjai J. K. buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 01 29 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-140-10, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustatyta, jog 2010 01 11 pareiškėja J. K. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje dėl laidavimo sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais (b.l. 19-21).
Nagrinėjamu atveju atsakovė nustatė, kad pareiškėja pagal 2010 01 11 pateiktą prašymą ir dokumentus atitinka Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti sąlygą ir 2010 01 29 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-140-10 (b.l. 69) nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Iš ginčijamo 2010 03 10 sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-56-10 (b.l. 8-11) turinio matyti, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai J. K. buvo priimtas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t.y. nusprendus, kad pareiškėjos atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Sprendimas iš esmės yra grindžiamas pareiškėjai paskirto advokato V. M. atsakovei pateikta išvada (2010-02-10 pranešimu) apie pareiškėjos reikalavimų akivaizdų nepagrįstumą ir atstovavimo byloje (kurioje pareiškėjui buvo suteikta ši teisinė pagalba) neperspektyvumą bei remiamasi LR CK II skirsnio normomis, reglamentuojančiomis laidavimo teisinius santykius.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba- dokumetų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnyje (kuris yra speciali byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams sureglamentuoti skirta norma) yra išvardinti antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindai. Nurodytos pagalbos nutraukimas gali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, jeigu tai buvo padaryta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VTĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir laikantis šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų.
Jei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tuo pačiu metu sprendžia asmens prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo parengiant ieškinį teismui ir atstovavimo byloje pagal prašomą parengti ieškinį, tai konstatavimas, jog pareiškėjo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas (VTĮ 11 str. 5 d. 1 p.), paprastai leidžia daryti išvadą, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus (VTĮ 11 str. 5 d. 2 p.). Tuo atveju, jei asmuo kreipiasi dėl antrinės pagalbos teikimo kai ieškinys jau pateiktas teismui, vertinimas dėl atstovavimo byloje perspektyvumo turėtų būti atliekamas pagal konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis. Nustačius bent vieną iš Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, antrinė teisinė pagalba asmeniui negali būti teikiama. Tai atitinka Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir 3 straipsnyje nustatytus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principus.
Ar pareiškėjo teismui pateiktas reikalavimas yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto prasme reiškia tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.
2010 03 10 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendime Nr. (1.31.)-TPD-56-10 nurodyta, kad pareiškėjos J. K. reikalavimai byloje, kurioje jai suteikta antrinė teisinė pagalba, yra nepagrįsti ir nebus tenkinti, todėl akivaizdu, jog tolesnis atstovavimas pareiškėjai yra neperspektyvus.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalies punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamų antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymo nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.
Byloje neginčijama, jog pareiškėjos pateikti dokumentai ir jos nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos jos nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Atsakovės sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai iš esmės yra grindžiamas materialinių teisės normų aiškinimu, kuris nėra pagrįstas nuorodomis į atitinkamą teismų praktiką. Kadangi materialinės teisės normų aiškinimas bei jų taikymas yra konstitucinė teismo priedermė (Konstitucijos 109,110 straipsniai), sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu laikytinas nepagįstu, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu teismas,
nusprendžia:
skundą patenkinti pilnutinai.
2010 03 10 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-56-10 panaikinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui.