Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei Ingai Visockytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1693-793/2010 pagal ieškovų S. M., R. V., V. B., T. S. ieškinį atsakovei UAB „Švyturys-Utenos alus“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei ieškovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-28 sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovai ieškiniu teismo prašė panaikinti 2009-05-20 atsakovės potvarkiu Nr. 92P jiems paskirtas drausmines nuobaudas – papeikimus, priteisti kiekvienam ieškovui po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-04-28 atsakovė pasiūlė ieškovams dirbti šventinę dieną – 2009-05-01. Tačiau 2009-04-29 ieškovai raštu atsisakė dirbti atsakovo pasiūlytą šventinę dieną. 2009-05-20 atsakovė priėmė potvarkį Nr. 92P, kuriuo ieškovams paskyrė drausmines nuobaudas – papeikimus. Ieškovai dėl paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo 2009-06-01 kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2009-06-10 priėmė sprendimą ieškovų prašymus atmesti. Ieškovų nuomone, darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovė darbo skirdama drausminę nuobaudą rėmėsi kolektyvinės sutarties nuostata, numatančia galimybę organizuoti darbus švenčių dienomis tik su išankstiniu rašytiniu darbuotojo sutikimu. Tačiau DK 147 str. 3 d. nustato, kad darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Todėl atsakovė tik prieš dvi dienas informavusi ieškovus apie pageidaujamą jų darbą švenčių dieną pažeidė imperatyvų įstatymo reikalavimą apie darbo laiko režimo pasikeitimus informuoti darbuotojus prieš dvi savaites. Atsakovės neteisėti veiksmai skiriant drausminę nuobaudą sąlygojo ieškovų reputacijos pablogėjimą, nestabilumo jausmą, sukėlė stresą, įtampą ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmą, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtą neturtinę žalą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė 2009-04-28 susitarė su 19 darbuotojų, iš jų su ieškovais, kad šie darbuotojai dirbs šventinę dieną 2009-05-01. Ieškovai savo sutikimą išreiškė pasirašydami Viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formą. Atsakovės kolektyvinės sutarties 4.4. punktas numato galimybę esant išankstiniam darbuotojų sutikimui organizuoti viršvalandinius darbus bei darbus poilsio ir švenčių dienomis. Šiuo atveju darbas šventinę dieną buvo organizuojamas siekiant įvykdyti produkcijos užsakymus, nes sezono metu produkcijos paklausa išaugo ir nedelsiant ją reikėjo pristatyti užsakovams, priešingu atveju atsakovė būtų praradusi pelno. 2009-04-30 atsakovė gavo darbuotojų pranešimą, tarp jų ir ieškovų, kuriame nurodyta, jog darbuotojai atsisako 2009-05-01 atvykti į darbą ir neva jų parašai darbo ir poilsio švenčių dienomis apskaitos formoje turėtų būti laikomi negaliojančiais. 2009-05-01 ieškovai į darbą neatvyko. Gavus 2009-04-30 ieškovų pranešimą, kad jie sutartu laiku šventinę dieną neatvyks, žmogiškųjų išteklių skyrius turėjo keisti savo darbotvarkę ir skirti visą dieną pakaitinių darbuotojų paieškoms. Be papildomų nepatogumų ir sugaišto laiko ieškant pakaitinių darbuotojų buvo vėluojama pristatyti produkciją užsakovams, kas blogino verslo santykius. Atsisakydami dirbti šalių suderintu laiku, ieškovai pažeidė bendrovėje galiojančios kolektyvinės sutarties IV skyriaus nuostatas ir atitinkamai – darbo drausmę bei padarė materialinės žalos atsakovei. Ieškovams patyrė neplanuotų išlaidų, be to naujų darbuotojų efektyvumas buvo žemesnis. 2009-05-07 atsakovė pateikė ieškovams reikalavimus pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. 2009-05-11 gautuose paaiškinimuose ieškovai tenurodė, jog raštu atsisakė eiti į darbą ir nepateikė jokių darbo drausmės pažeidimo padarymo priežasčių. Nei kolektyvinė sutartis, nei galiojantys įstatymai nenumato galimybės atšaukti savo sutikimą dirbti iš anksto suderintu laiku, tuo labiau be pateisinamų priežasčių, todėl drausminės nuobaudos ieškovams buvo skirtos pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-28 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovai buvo davę rašytinį sutikimą dirbti šventinę dieną, todėl atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovai minėtą dieną atvyks į darbą. Atsakovė organizavo darbą šventinę dieną vadovaudamasi bendrovėje galiojančios Kolektyvinės sutarties IV skyriaus 4.4. punkto ir 4.4.1. bei 4.4.2. punktų nuostatomis. Ieškovų kolektyvinis pranešimas apie neatvykimą į darbą pateiktas darbdaviui paskutinę darbo dieną, švenčių išvakarėse – 2009-04-30, 12.00 val., laikytinas nesąžiningu darbuotojų elgesiu ir netinkamu pareigų atlikimu, nelojalumu darbdaviui, neatitinkančiu DK 228 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų pagrindinių darbuotojų pareigų nuostatų. Darbdaviui paprašius pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą ieškovai nenurodė jokių neatvykimo į darbą priežasčių, apsiribojo formaliu paaiškinimu, kad 2009-04-29 raštiškai atsisakė eiti į darbą. Ieškovų argumentus dėl DK 147 str. 3 dalies nuostatų, reglamentuojančių darbo grafiko keitimą, pažeidimo teismas atmetė konstatavęs, kad kolektyvinės sutartyje nustatyti išimtiniai atvejai, dėl viršvalandinių darbų bei darbo poilsio ir švenčių dienomis esant išankstiniam rašytiniam darbuotojų sutikimui organizavimo, nelaikytini darbo laiko režimo pagal nustatytą grafiką pakeitimais. Nustačius, kad drausminės nuobaudos ieškovams skirtos pagrįstai, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Kolektyvinės sutarties sąlygos negali pakeisti ar panaikinti imperatyvių normų ir įpareigoti darbuotoją dirbti darbo grafike nenumatytu laiku. Kolektyvine sutartimi buvo patvirtintos ir darbo tvarkos taisyklės, kurių 3.1. p. 2 dalyje reglamentuota kolektyvinės sutarties 4.4. punktas, t. y. kaip išimtiniais atvejais turi būti organizuojami darbai poilsio ir švenčių dienomis – darbo grafikas gali būti laikinai keičiamas, darbuotojus informuojant ne vėliau kaip prieš savaitę, pakeitimas įforminamas žmogiškųjų išteklių vadovo potvarkiu, remiantis struktūrinio padalinio vadovo tarnybiniu pranešimu ir profsąjungos sutikimu. Darbdavys nepateikė įrodymų, kad darbas šventės dieną buvo organizuotas laikantis įstatymų, kolektyvinės sutarties bei darbo tvarkos taisyklių reikalavimų. Atsakovai turi teisę tiek sutikti dirbti, tiek ir atsisakyti dirbti šventės dieną. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieškovai 2009-05-01 atvyks į darbą, nes pateikti įrodymai dėl sutikimo atšaukimo tik patvirtino, kad darbuotojai atsakė dirbti šventinę dieną. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ieškovų sutikimo atšaukimas yra neteisėtas. Ieškovai pranešė darbdaviui apie sutikimo atšaukimą šventės išvakarėse todėl, kad sutikimą išreiškė tik dieną anksčiau, t. y. ieškovai neturėjo laiko įvertinti visas aplinkybes ir skubotai išreiškė savo sutikimą. Be to, sutikimai buvo renkami ant viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formos, kurioje nėra nurodyta data, dėl ko buvo išreikštas sutikimas, joje nėra išaiškintos darbuotojo teisės ir pareigos, joje nenurodyta, kad darbuotojas neturi teisės atšaukti sutikimo, forma pasirašyta tik darbuotojų, todėl šis dokumentas laikytinas vienašaliu, o ne dvišaliu sandoriu. Šis dokumentas negali būti vertinamas be papildomų atsakovės paaiškinimų, nes susidaro įspūdis, kad ieškovai 2009-05-01 dirbo 8 valandas už trigubą atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo pareigą ieškovams – silpnesnei šaliai. Atsakovė neįrodė, kad organizavo darbą šventinę dieną tinkamai, o teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo šios įrodinėjimo pareigos. Atsakovas netinkamai paaiškino, kodėl ieškovams buvo fiksuota pravaikšta ne darbo dieną, o teismas nemotyvavo, kodėl atsakovė nustatė darbo dienas nekaičiant grafiko. Teismas nesiaiškino, kodėl atsakovė byloje pateikė to paties dokumento (viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formos) skirtingas kopijas. Teismas nepagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą įpareigodamas atsakovę pateikti dokumentus, kurie galėjo būti vienašališkai keičiami atgaline data, pav., viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos forma, taip pat mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame ieškovams fiksuojama pravaikšta. Teismas nepareikalavo pateikti ieškovų dokumentus, kurie galėtų nustatyti objektyvią tiesą byloje, pav.., atsiskaitymo lapelį už gegužės mėnesį, kuriame fiksuotos darbuotojo pravaikštos. Teismas nemotyvavo, kodėl laiko pranešimą dėl atsisakymo neteisėtu. Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovė neprivalo vadovautis darbo tvarkos taisyklių 3.1. punktu. Pripažinus ieškovams skirtas nuobaudas negaliojančiomis, ieškovams priteistina neturtinė žala.

Atsakovė atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmest. Nurodo, kad ieškovai nepagrįstai sutapatina darbo organizavimą pagal darbo grafikus su darbo organizavimu švenčių dienomis – darbo organizavimo darbo grafikuose tvarka reglamentuota kolektyvinės sutarties priedo Nr. 2 Darbo tvarkos taisyklių II dalies 3.1. p., o kolektyvinės sutarties 4.4. p. numato galimybę, esant išankstiniam darbuotojų sutikimui organizuoti viršvalandinius darbus poilsio ir švenčių dienomis. Darbas šventinę diena buvo organizuojamas siekiant įvykdyti produkcijos užsakymus dėl išaugusios produkcijos paklausos. Atsakovė pasiūlė, o ieškovai, kartu su kitais darbuotojais, raštu išreiškė savo sutikimą dirbti šventinę dieną. Darbas šventinę dieną buvo organizuojamas griežtai laikantis kolektyvinės sutarties nuostatų. Kolektyvinė sutartis nedraudžia darbuotojui ir darbdaviui detalizuoti ar susitarti dėl darbo organizavimo tvarkos. Ieškovai neneigė fakto, kad pasirašydami viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formoje patvirtino sutikimą dirbti šventinę dieną. Šioje formoje buvo nurodyta, kad darbas šventės dieną bus apmokamas trigubu valandiniu atlygiu, t. y. buvo sutarta dėl išskirtinai darbuotojams palankaus apmokėjimo už darbą. Jeigu ieškovai būtų nesutikę, tas pats darbas būtų pasiūlytas kitiems darbuotojams. Darbas šventinę diena buvo nustatytas ne vienašališkai darbdavio, o suderintas ir įtvirtintas šalių susitarimu. Ieškovai, be jokių svarbių priežasčių atsisakydami dirbti, nepaisė ne darbdavio vienašališkai nustatyto darbo grafiko, bet savo sutikimo ir suderintos šalių valios, taip pažeisdami darbdavio interesus, sutarties šalių lygiateisiškumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principus bei DK 35 str. reikalavimus sąžiningai naudotis savo teisėmis bei vykdyti pareigas Atsakovė pateikė teismui papildomus dokumentus, kadangi patys ieškovai bylos nagrinėjimo metu papildomai iškėlė reikalavimus paaiškinti viršvalandinio darbo organizavimo, apskaitos ir kontrolės procedūrą bei ją reglamentuojančius dokumentus. Ieškovai nepagrįstai nurodo, joge teismas nepareikalavo ieškovų papildomų dokumentų, nes teismas negalėjo žinoti, kad tokius dokumentus ieškovai turi, be to patys ieškovai turi pareigą aktyviai veikti bylos metu, teikti įrodymus bei pagrįsti savo teiginius ir aplinkybes. Be to, remiantis DK 202 str., atsiskaitymo su darbuotoju lapeliuose yra nurodomos darbuotojui apskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos, ir nėra fiksuojama darbo laiko apskaita bei pravaikštos, todėl teismas neturėjo pagrindo reikalauti atsiskaitymo lapelių pravaikštos faktui pagrįsti. Pats drausminės nuobaudos paskyrimo faktas savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos, ieškovai nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2009-04-28 susitarė su 19 darbuotojų, iš jų su ieškovais, kad šie dirbs šventinę dieną 2009-05-01, darbuotojai pasirašė viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formoje (t. 1, b. l. 166–168). 2009-04-30 12.00 val. ieškovai pasirašė ir atsakovo darbuotojui Klaipėdos distribucijos sandėlio vadovui A. S. pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, jog jie 2009-05-01 nedirbs, o jų parašus viršvalandinio darbo, darbo ir poilsio švenčių dienomis apskaitos formoje prašo laikyti negaliojančiais (t. 1., b. l. 34). 2009 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ieškovų darbo laiko apskaitoje gegužės 1-os dienos grafoje pažymėtos pravaikštos ženklu „PB“ (t. 1., b. l. 164, 165). Iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ Žmogiškųjų išteklių direktorės E. Z. 2009-04-27 potvarkio Nr. 75-1P matyti, kad Klaipėdos distribucijos sandėlio vadovui A. S. leidžiama organizuoti sandėlio darbuotojų darbą šventinę gegužės 1-ąją dieną (t 1., b. l. 123). Už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties 2009-05-01 Žmogiškųjų išteklių direktorės E. Z. 2009-05-20 potvarkiu Nr. 92P ieškovams paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai (t. 1, b. l. 14). Ieškovai pasirašė potvarkyje, kad susipažino ir padarė prierašus, kad nesutinka su nuobauda. Prieš skiriant drausmines nuobaudas darbdavys pareikalavo ieškovų pasiaiškinti raštu dėl neatvykimo į darbą 2009-05-01 (t. 1., b. l. 59– 62). 2009-05-18 sandėlio vadovui A. S. pateiktuose paaiškinimuose visi ieškovai analogiškai nurodė, kad 2009-04-29 raštiškai atsisakė eiti į darbą (t. 1. b. l. 63–66). Ieškovai 2009-06-01 darbo ginčų komisijai pateikė prašymus dėl nuobaudos, skirtos 2009-05-20, panaikinimo (t. 1., b. l. 6–9). Iš darbo ginčų komisijos posėdžio 2009-06-10 protokolo Nr. 2 matyti, kad bendras sprendimas dėl drausminių nuobaudų panaikinimo nepriimtas (t. 1., b. l. 10-13).

Byloje kilo ginčas dėl darbo organizavimo atsakovės įmonėje šventinę 2009-05-01 dieną tvarkos teisėtumo. Ieškovų nuomone, atsakovė darbą organizavo pažeisdama DK 147 str. 3 dalies ir darbo taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka. DK 147 str. 1 dalyje nustatyta, kad darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų (DK 59 str. 1 d.), į ją įtraukiamos sąlygos dėl darbo ir poilsio laiko (DK 61 str. 2 d. 3 p.). UAB „Švyturys-Utenos alus“ kolektyvinės sutarties 4.4 punkte reglamentuota, kaip bendrovėje organizuojami viršvalandiniai darbai bei darbai poilsio ir švenčių dienomis išimtiniais atvejais: siekiant įvykdyti produkcijos užsakymus (gamybos, distribucijos, pardavimo padaliniuose (4.4.1 p.), darbas renginiuose, šventėse (4.4.2 p.). 4.4.3 punkte nustatyta, kad prieš skiriant dirbti 4.4.1–4.4.2 punktuos numatytais atvejais, būtinas išankstinis darbuotojų rašytinis sutikimas. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovų sutikimas dirbti šventinę 2009-05-01 dieną buvo gautas. Kolektyvinės sutartyje nustatyti išimtiniai atvejai, dėl viršvalandinių darbų bei darbo poilsio ir švenčių dienomis esant išankstiniam rašytiniam darbuotojų sutikimui organizavimo, nelaikytini prieštaraujančiais DK 147 str. 3 daliai arba įmonės darbo tvarkos taisyklių 3.1 punktui, reglamentuojantiems darbą (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, kadangi organizuojant darbą pagal DK 147 str. 3 dalį ir, atitinkamai, darbo tvarkos taisyklių 3.1 punkte nustatytas procedūras, darbdavio sprendimai darbuotojui yra privalomi ir darbuotojo sutikimas dėl darbo grafiko pakeitimo nereikalingas. Vadovaudamiesi minėtomis Darbo kodekso ir darbo tvarkos taisyklių nuostatomis darbuotojai galėjo be neigiamų jiems pasekmių nesutikti su darbdavio pasiūlymu dirbti šventinę 2009-05-01 dieną. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad jų sutikimas išreikštas pasirašius ant viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formos laikytinas vienašaliu sandoriu dėl formos trūkumų (nėra nurodyta data, dėl ko buvo išreikštas sutikimas, joje nėra išaiškintos darbuotojo teisės ir pareigos, joje nenurodyta, kad darbuotojas neturi teisės atšaukti sutikimo, forma pasirašyta tik darbuotojų), nes ieškovai neginčija, kad 2009-04-28 sutiko dirbti švenčių dieną darbdavio pasiūlymu, t. y. buvo suderinta šalių laisva valia (CK 1.63 str. 6 d., 6.162 str.), susitarimas neprieštarauja įstatymų nustatytai formai (CK 1.17 str., 1.93 str. 1 d., 6.159 str., 6.192 str.). Tuo tarpu atsakovų atsisakymas dirbti sutartą dieną nebuvo suderintas su atsakove, todėl laikytinas vienašaliu sandoriu. Aplinkybės, kad minėtoje viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formoje nebuvo numatyta, jog darbuotojas neturi teisės atšaukti sutikimo, nereiškia, kad sutikimas galėjo būti atšauktas, t. y. darbuotojų ir darbdavio susitarimas nutrauktas, vienašališkai bet kada (CK 6.217, 6.218 str.). Aplinkybė, kad ieškovams buvo pasiūlyta dirbti vos kelios dienos prieš šventinę dieną, nesudaro pagrindo atsisakyti susitarimo sekančią dieną. Ieškovai neįrodinėjo, kad savo sutikimą dirbti šventinę dieną išreiškė ne savo laisva valia, o dėl ekonominio spaudimo, apgaulės, susidėjusių sunkių aplinkybių ar panašių priežasčių, galinčių paliudyti ieškovų, kaip sandorio šalių, valios trūkumus. Ieškovai, sutikdami dirbti šventinę dieną, turėjo protingai įvertinti, kad susitarė darbo už po poros dienų būsiančią šventinę dieną, o atsisakydami dirbti – kad dėl likusios vienos dienos darbdaviui gali kilti sunkumų dėl darbo organizavimo, darbdavys gali patirti nuostolių. Jeigu ieškovai nebūtų sutikę dirbti šventinę dieną, atsakovė būtų turėjusi daugiau laiko susitarti su kitais darbuotojais ir taip išvengti patirtų nuostolių, kurie buvo fiksuoti nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijos posėdyje (t. 1, b. l. 11).

Nepagrįsti apeliantų argumentai ir dėl pirmosios instancijos teismo neva padarytų procesinių normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog darbą šventinę dieną atsakovė organizavo tinkamai, vadovaudamasi kolektyvinės sutarties nuostatomis, todėl nesuprantamas apeliantų argumentas, kad teismas neva nepagrįstai atleido atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatė, kad atsakovė 2009-04-28 susitarė su 19 darbuotojų, iš jų – su ieškovais, kad šie dirbs šventinę 2009-05-01 dieną, todėl laikytina, kad šventinė diena ieškovams jų sutikimu buvo prilyginta darbo dienai. Ieškovai sutartą dieną neatvyko į darbą, todėl padarė pravaikštas ir jiems pagrįstai buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Patys ieškovai neįrodinėjo, kad neatvyko į darbą dėl kokių nors svarbių priežasčių, apart savo vienašališko atsisakymo. Aplinkybė, kad į bylą pateiktos viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitos formos kopijos šiek tiek skiriasi (įrašas „Nedirbo“ ir A. S. parašas) nekeičia abiejų šalių pripažintų faktinių aplinkybių (kad ieškovai sutartą dieną nedirbo) ir jų teisinio įvertinimo.

Teigdami, kad teismas nepagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą įpareigodamas atsakovę pateikti dokumentus, kurie galėjo būti vienašališkai keičiami atgaline data, apeliantai nenurodo, kokie tų įrodymų galimi pakeitimai ir kokiu būdu gali pakeisti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. 2009-05-01 Žmogiškųjų išteklių direktorės E. Z. 2009-05-20 potvarkiu ieškovams paskirtos drausminės nuobaudos už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties. Ieškovams neginčijant faktinės aplinkybės, kad jie 2009-05-01 į darbą neatvyko ir teismui pripažinus, kad ši aplinkybė vertintina kaip pravaikšta, aplinkybė, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pravaikšta buvo fiksuota vėliau ar anksčiau, nuobaudos skyrimo pagrįstumui įtakos neturi. Apeliantai nenurodo, kokius įrodymus jų manymu, iš ieškovų turėjo pareikalauti teismas atnaujindamas bylos nagrinėjimą, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie įrodymai galėjo patvirtinti arba paneigti, bei kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti patys ieškovai arba paprašyti juos išreikalauti teismo. Atsiskaitymo lapelis, ar jame būtų ar nebūtų fiksuotos pravaikštos, arba darbo užmokesčio už 2009-05-01 dieną sumokėjimas, nepaneigtų pačių ieškovų neginčijamos aplinkybės, kad jie 2009-05-01 nedirbo. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl ieškovų pranešimą, kuriuo jie atsisakė dirbti, laikė neteisėtu. Teismas motyvavo, kad ieškovų atsisakymas dirbti laikytinas nesąžiningu darbuotojų elgesiu ir netinkamu pareigų atlikimu, nelojalumu darbdaviui, neatitinkančiu DK 228 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų pagrindinių darbuotojų pareigų nuostatų. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

Pripažinus, kad ieškovams drausminės nuobaudos buvo skirtos pagrįstai, apeliantų motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtini, nes be, anot jų, nepagrįsto nuobaudų skyrimo, ieškovai savarankiškų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų nenurodo (DK 250 str., 6.250 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.