- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- e2YT-9004-631/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04078-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., V. M., Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – S. M., V. M. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. L. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. po savo tėvo N. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos tėvas N. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, pagal kurį jam priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį paliko pareiškėjai. Pažymėjo, kad yra įstatyminiai paveldimo turto įpėdiniai: mirusiojo sutuoktinė S. M. ir sūnus V. M., tačiau nei pareiškėja, nei įstatyminiai turto įpėdiniai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Paaiškino, kad mirusiojo sutuoktinė S. M. su pareiškėjos tėvu buvo persikėlusi gyventi į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Po pareiškėjos tėvo mirties, ji tęsė mirusiajam priklausančios turto dalies faktinį valdymą, rūpinosi butu, mokėjo privalomus mokėti mokesčius, todėl palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. M. ir V. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. M. mirties jo dukra J. L. priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pažymėjo, kad N. M., sudarydamas testamentą, išreiškė savo valią, kad jam priklausiusi buto dalis po jo mirties turi atitekti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims ši valia buvo išviešinta po testamento sudarymo ir jie ją gerbia. Nurodė, kad pareiškėja pradėjo valdyti mirusiam tėvui priklausiusius daiktus, naudojosi bute esančiais namų apyvokos reikmenimis, rūpinosi nekilnojamuoju turtu, ėmėsi priemonių jį išlaikyti, todėl priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas N. M., kuris (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, ką patvirtina 2020 m. vasario 25 d. Testamentų registro išrašas. Testamentų registro išrašas taip pat patvirtina, kad po N. M. mirties nėra įregistruota jo palikimo priėmimo faktų.
Oficialiame (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta, kad N. M. jam priklausančią dalį buto/patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka pareiškėjai J. L.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. vasario 5 d. išrašą, minėtas butas įsigytas 1992 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybes teises įregistruojant N. M. sutuoktinės S. M. vardu.
Nustatyta, jog J. L. po tėvo mirties toliau gyveno minėtame bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius (tai patvirtina kartu su pareiškimu pateikti AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymai) ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 1992 m. liepos 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nuosavybes teises įregistruojant N. M. sutuoktinės S. M. vardu.
Nuosavybės teisių į turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taip pat N. M. esant santuokoje su S. M., pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnį, turtas laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad Nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas sutuoktinės S. M. vardu.
Įvertinus pareiškėjos pareiškime išdėstytus paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad pareiškėja po tėvo N. M. mirties, toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo privalomus komunalinius mokesčius ir prižiūrėjo butą.
Remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, pareiškėja yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą minėtame bute, o pagal AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymus, ji po tėvo mirties, toliau mokėjo privalomus butui komunalinius mokesčius.
Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po tėvo mirties likusį palikimą, t. y. jam nuosavybės teise priklausiusią dalį buto. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kuris priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šią aplinkybę taip pat patvirtina pareiškėjos motina S. M. ir brolis V. M., kurie pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėja pradėjo valdyti mirusiam tėvui priklausiusius daiktus, naudojosi bute esančiais namų apyvokos reikmenimis, rūpinosi nekilnojamuoju turtu, ėmėsi priemonių jį išlaikyti, todėl prašė pripažinti, jog pareiškėja priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja po savo tėvo N. M. mirties likusį turtą – dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po tėvo N. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nes praleido įstatymo numatytą terminą palikimo priėmimui, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.
Teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip N. M. įpėdinės, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ypatingosios teisenos bylose mokėtinas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgus į tai, už pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo mokėtina 38,00 Eur žyminio mokesčio suma. Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminis mokestis grąžinamas, kai jo sumokėta daugiau, nei numato įstatymas. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai grąžintina 37,00 Eur žyminio mokesčio permoka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjai J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Grąžinti pareiškėjai J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur žyminio mokesčio permoką (2020 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 367, AB „Swedbank“), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.