- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- 1S-171-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00574-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, S. Ž. gynėjos advokatės J. Š. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria S. Ž. pakeista taikoma priverčiamoji medicinos priemonė iš ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi S. Ž. pripažintas ribotai pakaltinamu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2013 m. liepos 12 d.), 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. lapkričio 29 d., (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. birželio 15 d., 2019 m. sausio 21 d. nutartimis S. Ž. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas.
3. Skundžiama (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas ir S. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė iš ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Nutartyje konstatuota, kad S. Ž. sveikatos būklė negerėja, pastebimas didėjantis agresyvumas, todėl nepakeitus S. Ž. priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, gali ženkliai pablogėti asmens sveikatos būklė, taip pat gali padidėti asmens socialinis pavojingumas, kilti grėsmė tiek pačio asmens, tiek kitų aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei.
4. Skundu Šiaulių apygardos teismui asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, S. Ž. gynėja advokatė J. Š. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria priverčiamoji medicinos priemonė iš ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje ir priimti naują sprendimą – S. Ž. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
4.1. Skunde gynėja nurodo, kad priverčiamoji medicinos priemonė S. Ž. buvo taikyta nuo 2015 metų, tačiau ji niekada nebuvo keičiama iš ambulatorinio į stacionarinį stebėjimą. Nors 2019 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartyje buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro direktorės išvadą – teikimą ir paaiškinimus, kad nuteistojo psichikos būsena išlikusi nestabili, jis yra socialiai pavojingas, tačiau teismas S. Ž. nekeitė priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, to neprašė ir pateikusi teikimą įstaiga, o pratęsė ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.
4.2. Pažymi, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog buvo iškilusi problema dėl (duomenys neskelbtini) vaisto vartojimo, tačiau pasak (duomenys neskelbtini) PSPC įgaliotos atstovės E. N., kažkur spalio viduryje S. Ž. buvo paskirti kiti vaistai. 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje S. Ž. parodė, kad išgeria visus jam skirtus vaistus. Be to, (duomenys neskelbtini) PSPC įgaliota atstovė E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu S. Ž. ramesnis. Paskutinį kartą S. Ž. vizitavo 2019 m. lapkričio 4 d. Vizito metu asmuo buvo ramus, nesiprovokavo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, mano, kad S. Ž. keisti priverčiamąją medicinos priemonę iš ambulatorinio į stacionarinį stebėjimą, netikslinga.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, S. Ž. gynėjos advokatės J. Š. skundą VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė nesutinka su advokatės skundo argumentais, jog iš esmės S. Ž. sveikatos būklė nepasikeitė tiek, kad buvo aiškus pavojingumas. Pažymi, jog S. Ž. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2019 m. birželio 20 d. Dėl ryškaus psichinės būsenos pablogėjimo pacientas (duomenys neskelbtini) buvo gydomas nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., kuomet sumušė kitą globos namų gyventoją. Pakartotinai stacionarizuotas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., nes išsakė suicidines mintis, demonstravo agresiją bei grasino peiliu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs gynėjos skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai tenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl S. Ž. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.
8. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo kita rūšimi pagrįstai rėmėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro S. Ž. psichikos būklės įvertinimo aktu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo bei teismo posėdyje teikusios gydytojos psichiatrės E. N., S. Ž. mamos R. Ž. ir (duomenys neskelbtini) atstovės O. J. paaiškinimais. Šiais duomenimis nustatyta, jog S. Ž. atsisako vartoti gydytojų psichiatrų pagal jo ligą paskirtus vaistus, (duomenys neskelbtini) darbuotojai neturi galimybių priversti S. Ž. prieš jo valią vartoti medikamentus, taip pat pastebimas didėjantis agresyvumas, išsakomos suicidinės mintys, jog jo sveikatos būklė negerėja. Be to, kaip nurodyta VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro atsiliepime, dėl ryškaus sveikatos būklės pablogėjimo, agresijos demonstravimo, grasinimo peiliu, suicidinių minčių išsakymo, S. Ž. nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo gydomas psichiatrijos stacionare, kas vėl gi leidžia spręsti, jog S. Ž. būklė negerėja.
9. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš ankščiau aptartų ir apylinkės teismo įvertintų duomenų matyti, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nepakeitus S. Ž. priverčiamosios medicininės priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, gali ženkliai pablogėti S. Ž. sveikatos būklė, taip pat gali padidėti asmens socialinis pavojingumas, kilti grėsmė tiek pačio asmens, tiek kitų aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, padarė teisingą išvadą, jog S. Ž. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tikslinga pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Taigi skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo išvadų, su kuriomis sutinka aukštesnysis teismas, gynėjos skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, S. Ž. gynėjos advokatės J. Š. skundą ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.