Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1325-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
e1-1325-1079/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1325-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26163-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2020 m. liepos 3 d., apie 00.50 val., žvyrkelyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia nuo dviračio nuvertė buvusį sugyventinį S. O. ir jį užsėdusi kumščiu smogė nenustatytą ikiteisminio tyrimo metu tikslų smūgių skaičių, tačiau ne mažiau dešimt smūgių į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. O. padarė kairės akies voko poodinę kraujosruvą, kairio skruosto muštinę žaizdą, dešinės rankos odos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

L. J., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyveno ir jos sugyventinis S. O., tačiau prieš du mėnesius jie išsiskyrė ir bendro ūkio nebeveda. S. O. išėjo gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 2 d., pavakary, gerdama namuose brendį, sugalvojo paskambinti savo buvusiam sugyventiniui S. O. ir išsiaiškinti ankstesnius konfliktus. Jie bendravo „sms“, po vidurnakčio ji jam paskambino ir paprašė susitikti. Bendraudama telefonu, iš pokalbio suprato, kad ir buvęs sugyventinis yra neblaivus. Jie sutarė susitikti ant kelio, kuris veda į (duomenys neskelbtini). Ji eidama žvyrkeliu pamatė, kad iš priekio dviračiu atvažiuoja S. O.. Jai susitikus su buvusiu sugyventiniu, prie pakelėje šalia esančių krūmų atsistojo R. S., nes buvo jai sakiusi, kad eina susitikti su S. O., ir ši vedama smalsumo ėjo pažiūrėti, kas bus. Ji S. O. pasakė, kad R. tikrai jo nemuš, tai jų abiejų reikalas. S. O. pamatęs, kad jai iš paskos atvažiuoja automobilis, apsuko dviratį ir norėjo nuvažiuoti. Jam tik apsukus dviratį ir norint ant jo užsėsti, ji pribėgo prie jo ir, pačiupusi už dviračio bagažo, nuvertė ant žemės. S. O. su dviračiu šonu nuvirto ant žvyrkelio. Jam besikeliant nuo žemės, ji pribėgusi užsėdo ant jo, apžergusi kojomis, pradėjo rankomis daužyti per veidą, galėjo kokį smūgį suduoti ir kumščiu. Po jos suduotų smūgių jam ant veido pasimatė kraujas, tačiau iš kur jis bėgo, nekreipė dėmesio. Žiūrėdama į juos, R. pasakė, kad užteks mušti, ji atsistojo nuo S. O. ir nueidama, berods, spyrė į nugarą. Palikusios gulintį S. O., kartu su R. sėdo į jos draugo automobilį, kuris atvažiavo iš paskos, kai mušė S. O.. R. prašė, kad jos draugas privažiuotų. Jie ją parvežė į namus ir išvažiavo. Jos mušamas S. O. nesipriešino. Po jos suduotų smūgių S. O. galėjo justi fizinį skausmą. Ji buvusį sugyventinį sumušė todėl, kad jis ją buvo apkaltinęs pinigų vagyste ir dėl susikaupusių nuoskaudų, kol kartu gyveno. Ji visiškai prisipažįsta sumušusi S. O., mušė viena, su niekuo iš anksto nesitarusi. R. į konfliktą nesikišo, tik stebėjo. R. draugas net nebuvo išlipęs iš automobilio. Blaivi taip nebūtų pasielgusi, dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 63-64).

S. O., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad prieš du mėnesius išsiskyrė su savo sugyventine L. J. ir išėjo gyventi pas savo mamą. Buvusi sugyventinė liko gyventi nuomojamame name (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 2 d., pavakary išgėrė apie 2 litrus alaus. Jam po vidurnakčio paskambino buvusi sugyventinė L. J. ir paprašė susitikti. Jis, kad ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nieko blogo nepagalvodamas, sėdo ant dviračio ir išvažiavo susitikti. Ji minėjo, kad eis link jo namų, jie gyvena vienas nuo kito apie 1,5 km. atstumu. Jis, važiuodamas žvyrkeliu, pamatė, kad iš priekio jo pasitikti ateina L. J.. Jam privažiavus ir susitikus su L. J., iš pakelėje esančių krūmų išlindo R. S.. Buvusi sugyventinė, stovėdama ant kelio, jam pasakė nebijoti, R. nemuš. Jis, nujausdamas kažką negero, apsuko dviratį ir norėjo važiuoti atgal, tačiau jam tik apsukus dviratį ir norint ant jo užsėsti, prie jo pribėgo L. J. ir jį nuvertė nuo dviračio. Jis su dviračiu nuvirto ant žvyrkelio. Jam besikeliant nuo žemės, prie jo pribėgusi L. J. užsėdo ant jo. Apžergusi kojomis, nuvertė jį ant nugaros, ir ne mažiau dešimt smūgių kumščiais sudavė jam į veido, galvos sritį. Po suduotų smūgių jam iš nosies, veido, ausies pradėjo bėgti kraujas. Visą tą veiksmą, kaip suprato, mobilaus ryšio telefonu filmavo R., kuri vėliau pasakė, kad gana jį mušti ir važiuojam. Kol jį mušė, privažiavo automobilis ir jis švietė lempomis į juos. Kai R. pasakė, kad gana jį mušti, tai L. J. nulipo nuo jo, dar du kartus gulinčiam spyrė į kairę kūno pusę ir abi įsėdusios į automobilį nuvažiavo. Kas buvo vairuotojas ir koks automobilis, jis nežino, kaip suprato, tai galėjo būti R. draugas. Jiems nuvažiavus, jis atsistojo ir apie įvykį pranešė 112. Jis L. J. nesipriešino, nes nenorėjo nemalonumų. Jai nesudavė nei vieno smūgio, tik norėjo apsikabinti, kad ji negalėtų jam suduoti smūgių, tačiau jam tai padaryti nepavyko, nes buvo per girtas. Ji mušė kumščiais suduodama į veido, galvos sritį, po jos suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Turtinės žalos nebuvo padaryta, tik sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas. Įvykio metu jam buvo prakirstas veido kairė pusės skruostas, patinusi kairė akis, skausmas jaučiamas galvoje. Virsdamas nuo dviračio nusibrozdino dešinės rankos plaštaką ir alkūnę. Jis mano, kad jį L. J. sumušė todėl, kad jis, kaip jai atrodo, pavogė 100 Eur iš namo savininko, iš kurio ji nuomojasi namą. Jis tikrai jokių pinigų nevogė, jų net nematė. L. J. tą naktį taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Jam tą naktį L. J. sudavė ne mažiau dešimt smūgių kumščiais į veido, galvos sritį ir du kartus spyrė į kūną. R. prie jo nelindo ir nemušė (b. l. 34-35).

Motyvuojamoji dalis

L. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2020 m. liepos 3 d. 00.50 val. (duomenys neskelbtini), žvyrkelyje, neblaivų (2,54 prom.) S. O. sumušė jo buvusi sugyventinė L. J. (b. l. 9);

2020 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas žvyrkelis, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama S. O. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas įvykio vietos bendras vaizdas (b. l. 15-16, 18-21);

2020 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl patikslintos įvykio vietos, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra netoli (duomenys neskelbtini) (b. l. 25);

2020 m. liepos 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 25-28);

2020 m. liepos 3 d. pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 29);

2020 m. liepos 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 807/2020(04), kurioje nurodyti S. O. padaryti sužalojimai: kairės akies voko poodinė kraujosruva, kairio skruosto muštinė žaizda, dešinės rankos odos nubrozdinimai, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 45).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. J. 2020 m. liepos 3 d., tyčia nuo dviračio nuvertė buvusį sugyventinį S. O. ir, jį užsėdusi, kumščiu smogė nenustatytą ikiteisminio tyrimo metu smūgių skaičių, tačiau ne mažiau dešimt, į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. O. padarė kairės akies voko poodinę kraujosruvą, kairio skruosto muštinę žaizdą, dešinės rankos odos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamosios L. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajai neturi, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2020 m. liepos 13 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 72, 74-76).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamosios neblaivumas nustatytas nebuvo.

L. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteista, 2018 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas, kuriuo kaltinamoji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (b. l. 48-49), administracine tvarka bausta, turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirta bauda nesumokėta (b. l. 52-54), Sodra duomenimis, niekur nedirba (b. l. 55), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota (b. l. 56). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės vidurkiui, t. y. šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. J. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog L. J. dėl naudojamo smurto baudžiamojon atsakomybėn traukiama antrą kartą, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo L. J. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. O..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai L. J. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajai L. J. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

L. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, L. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 (mėnesius) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo L. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. O..

Išaiškinti L. J., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti L. J., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti L. J., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti L. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

L. J. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su ja gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė