Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-525-579/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-29
Bylos Nr.: 1A-525-579/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14234-2017-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Kaltinamasis: A. K.
Nukentėjusysis: M. M.
Civilinis ieškovas: M. M.

Kategorijos

1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1-2 d.)
2.1.3.8Kai egzistuoja Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė (BPK 3 str. 1 d. 9 p.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.4.6.3.1Kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14234-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 2.1.3.8; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.3.1 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,išteisintajam A. K. (A. K.), jo gynėjai advokatei R. A.,nukentėjusiajam M. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės S. S. ir nukentėjusiojo M. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinis ieškinys dėl 45 Eur turtinės žalos atlyginimo M. M. ir 85,96 Eur turtinės žalos priteisimo UAB „N. R.“, atstovaujamai direktoriaus M. M., atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. kovo 25 d. apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), restorane „N. R.“, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – be priežasties necenzūriniais žodžiais iškoneveikdamas nukentėjusįjį M. M. ir jį tyčia pastumdamas į nugarą bei tyčia abiejų rankų kumščiais suduodamas ne mažiau tris kartus jam į galvą ir taip sukeldamas fizinį skausmą, tyčia išmušdamas nukentėjusiajam M. M. iš rankų mobiliojo ryšio telefoną LG (duomenys neskelbtini), sudaužė lietimui jautrų ekrano stiklą ir taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti įrodymai neleidžia tvirtinti, kad kaltinamojo veiksmai pakankami bei neginčijami pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką. Kadangi buvo susidariusi būtinosios ginties situacija ir A. K. veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o siekiant ginti G. D. nuo kito asmens pavojingo veiksmo, jo veiksmai buvo proporcingi kėsinimosi pobūdžiui bei pavojingumui, neperžengė būtinosios ginties ribų, todėl A. K. turi būti išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių.

Šalies argumentai

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį, priimtą šališkai įvertinus byloje esančius įrodymus, padarius faktinių įvykio aplinkybių neatitinkančias išvadas bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti A. K. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti mokslą, dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinius ieškinius atmesti.

3.1. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad A. K. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Nurodoma, kad išteisintasis atliko nusikalstamus veiksmus, turėdamas ir asmeninius tikslus ginti G. D., tačiau nesant pavojingo kėsinimosi ir suprasdamas, kad nėra būtinosios ginties situacijos. Šiais veiksmais jis pažeidė restorano „N. R.“ lankytojų ir darbuotojų rimtį ir tvarką, kai kuriems jų sukeldamas išgąstį, nukentėjusiajam M. M. sudavė tris smūgius į galvos sritį. Tokie veiksmai rodo elementarų moralės ir elgesio normų niekinimą ir negerbimą, o keiksmažodžiai bendraujant su padavėjomis prieš įvykį ir po jo bei įvykio metu rodo, kad tokiu savo elgesiu restorane kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė tokius jo veiksmus mačiusių asmenų saugumo jausmą, prieš M. M. padarydamas įžūlius veiksmus – suduodamas smūgius ir jį pastumdamas, suprasdamas, kad tai daro viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje, taip šiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. M. M. nuo A. K. veiksmų gynė restorano lankytojai ir darbuotojai, apie įvykį pranešta policijos pareigūnams. Visos šios aplinkybės, anot prokurorės, rodo, kad A. K. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dispoziciją.

3.2. Skunde nurodoma, kad nors A. K. teisme aiškino sudavęs smūgius M. M. turėdamas tikslą apginti savo draugę G. D., tačiau jis taip pat pripažino, kad būdamas šalia matė konfliktuojančias padavėją R. J. ir G. D., tačiau kas vyko toliau, o būtent, kad M. M. pagriebė už rankos A. K. už nugaros stovinčiai G. D. ir ją kažkur tempė, žino tik iš įvykio vietos vaizdo įrašo. A. K. netgi nematęs visų nukentėjusiojo M. M. veiksmų ir jų neįvertinęs, vien tik matydamas pastarojo už rankos žasto laikomą savo draugę, nedelsdamas ir nieko nesiaiškinęs, sudavė tris smūgius nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje Nr. 2K-226-677/2015 yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi išvis nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

3.3. Skunde tvirtinama, jog G. D. parodymai bei prie apeliacinio skundo pridedama specialisto išvada paneigia išteisintojo parodymus, kad M. M. pastarajai išsuko ranką. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis buvo bent užsimojęs ar sudavęs smūgius merginai. Į policiją kreiptasi tik sužinojus apie kitos konflikto pusės inicijuotą ikiteisminį tyrimą. Šios aplinkybės, anot skundo autorės, neduoda pagrindo M. M. veiksmus vertinti kaip kėsinimąsi į kito asmens gyvybę ir sveikatą ir kad toje situacijoje buvo būtini smurto veiksmai prieš pastarąjį, t. y., kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

3.4. Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamoje situacijoje A. K. turėjo galimybę suprasti, jog M. M. veiksmai, net šiam neprisistačius kaip administracijos atstovui, yra inicijuoti G. D. neteisėto elgesio (konfliktavimo su padavėja, daiktų mėtymo). Išteisintojo draugės šauksmą padėti, kuris pagal įvykio liudytojų parodymus buvo ne vienintelis demonstratyvus jos šauksmas ir keiksmas konfliktuojant su padavėjomis tą vakarą, vertinti kaip akivaizdų pavojingą kėsinimąsi A. K. neturėjo pagrindo.

3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad liudytojų R. J. ir N. M. parodymai patvirtina, kad dar iki M. M. prieš G. D. atliktus veiksmus A. K. buvo demonstratyviai konfliktiškai nusiteikęs. Tačiau teismas nuosprendyje šios aplinkybės neįvertino.

4. Nukentėjusysis M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: grąžinti bylą į ikiteisminio tyrimo stadiją, įpareigojant ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją papildomai tirti 2017 m. kovo 25 d. vykusio įvykio aplinkybes, surenkant papildomus įrodymus, nustatant dėl šio konflikto administracine tvarka nubaustus asmenis bei šias administracines bylas prijungiant prie baudžiamosios bylos.

4.1. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai kaltinamojo pateiktus įrodymus vertino kaip neabejotinus, o nukentėjusiojo kritiškai, nepateikiant objektyvių argumentų, kodėl laikomasi tokios pozicijos. Nepagrįstai remtasi kitoje dar neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

4.2. Skunde nurodoma, kad nors nuosprendyje užfiksuotas tik vienas sudaužytas telefono aparatas, tačiau iškart po įvykio atliktoje vietos apžiūroje yra nurodyti du sudaužyti mobiliojo ryšio telefonai (1 t. b. l. 28-35).

4.3. Skunde nesutinkama su teismo išvadomis, kad nukentėjusysis ir N. M. vilkino ikiteisminio tyrimo procesą, kad pateikė ne visus vaizdo įrašus. Nurodo, jog atsisakymas pateikti informaciją, kiek ir kokių vaizdo stebėjimo kamerų yra patalpose, sietinas su tikslu išlaikyti saugumą, o ne nuslėpti informaciją. Be to, vaizdo įrašas iškart po įvykio buvo parodytas atvykusiems pareigūnams.

4.4. Skunde nesutinkama su teismo pozicija, kad A. K. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Teigiama, jog byloje įrodyta, kad išteisintasis su kitais restorane buvusiais asmenimis dar prieš prasidedant konfliktui, necenzūriniais žodžiais kreipėsi į ten dirbusius asmenis, nereagavo į prašymus apleisti patalpas pasibaigus darbo laikui, o priešingai, aiškino, kad išeis kada patys norės, G. D. trikdant viešąją tvarką, jos neramino ir iš restorano neišėjo, nors to padaryti niekas netrukdė. Išteisintasis tyčia, piktybiškai elgėsi nesivadovaudamas visuomenėje pripažinta bendrabūvio tvarka ir nevykdydamas teisėtų personalo dalyvių prašymų. Dėl paties A. K. veiksmų buvo sukeltos muštynės, į kurias įsivėlė dar bent trys iš kitų patalpų atskubėję asmenys.

4.5. Anot skundo autoriaus, teismas nepagrįstai vadovavosi BK 28 straipsnio nuostatomis. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, vaizdo įrašo), M. M. paėmus (sugriebus) už rankos G. D., išteisintasis agresyviai jį puolė ir sudavė smūgius. Apelianto įsitikinimu, jo atliktas veiksmas (paėmimas už rankos G. D.) nėra nei smurtinis, nei prievartinis, nukreiptas į konflikto suvaldymą, tačiau A. K. atsakas buvo akivaizdus aktyvių smurto veiksmų panaudojimas siekiant ne suvaldyti kilusį konfliktą, bet panaudojus smurtą palaužti nukentėjusiojo valią bei užvaldyti situaciją sukeliant fizinį skausmą. Nesulyginus menamos ir realios grėsmės mastų, ir priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, teismas neturėjo teisės naudoti tokios sąvokos kaip gynyba.

4.6. Skundo autoriaus įsitikinimu, konflikto iniciatoriumi buvo G. D. ir su ja buvę asmenys. Tai patvirtina faktas, kad ji buvo nubausta administracine tvarka dėl 2017 m. kovo 25 d. kilusio konflikto. O skundo autoriaus (nukentėjusiojo) veiksmas (paėmimas už rankos) negali būti laikomas konflikto inicijavimu, bet traktuotinas kaip teisėtas ir adekvatus atsakas į pačios G. D. ir su ja buvusių asmenų veiksmus.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė bei nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis A. K. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės S. S. ir nukentėjusiojo M. M. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. K. nepadarė BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, veikė esant būtinosios ginties situacijai ir todėl jį prašoma pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį. Kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrina nuosprendžio teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisiamajame posėdyje ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei pakankamai išsamiai juos išanalizavo, tačiau, nustatęs, kad A. K. nagrinėjamu atveju veikė gindamas kitą asmenį nuo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, t. y. nustatęs aplinkybę, numatytą BK V skyriuje, kaip vieną iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, išteisindamas A. K., priėmė netinkamą procesinį sprendimą. Esant A. K. baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, jo atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį iškelta baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, o ne priimamas išteisinamasis nuosprendis. Todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis naikintinas BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (t. y. esant šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose numatytoms aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas), baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu nutrauktina.

9. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. aptariamu atveju veikė esant būtinosios ginties sąlygoms ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, teigiama, kad pastarojo neteisėti veiksmai visiškai atitinka jam inkriminuotos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu bei apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų visumą, abejoti tokiomis apylinkės teismo išvadomis, neturi objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, savo išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikšmę išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, visumą. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad jame yra išdėstyti bei analizuoti A. K., nukentėjusiojo M. M., liudytojų G. D., N. M., R. J., R. K., D. R., G. B. parodymai, specialistų išvados, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys bei kiti rašytiniai baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K., kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu, konflikto metu gynė savo draugę G. D. ir veikė esant būtinosios ginties situacijai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog teismo padarytos išvados dėl to, kad A. K. veikė esant būtinosios ginties situacijai, yra nepagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teisė gintis ar ginti kitą asmenį nuo pavojingos veikos (kėsinimosi) yra viena iš prigimtinių žmogaus teisių. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.

11. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

12. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2017 m. kovo 25 d. apie 2 val. restorane „N. R.“ tarp šios įstaigos padavėjos R. J. ir klientų G. D., A. K. bei G. B. dėl to, kad pastarieji nepakluso personalo raginimams pasišalinti iš restorano pasibaigus darbo valandoms, kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau prie konfliktuojančių asmenų priėjus M. M., peraugo į smurtinių veiksmų panaudojimą. Konflikte dalyvavusioms pusėms skirtingai aiškinant tam tikras įvykio aplinkybes, nutylint, nuslepiant galimai sau nepalankius faktus, ypatingą reikšmę turi restorano apsaugos kamerų filmuotos medžiagos analizė. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje esantį vaizdo įrašą ir sugretinęs su išteisintojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, įvertinęs šio vaizdo įrašo metu užfiksuotas aplinkybes visų duomenų kontekste, daro išvadą, kad A. K. veiksmai buvo sąlygoti ne tyčios sužaloti nukentėjusįjį, o pavojingos jo artimam asmeniui situacijos – M. M. veiksmų, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, išteisintojo pagrįstai buvo suprasti kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į G. D. sveikatą.

13. Kaip ir minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmiausia žodinis konfliktas prasidėjo tarp padavėjos R. J. ir restorano lankytojų G. D., A. K. bei G. B.. Pradinėje konflikto stadijoje aktyviausiomis jo dalyvėmis buvo G. D. ir R. J.. Pastebėtina, kad tiek jų, tiek ir A. K. bei G. B. veiksmai (necenzūrinių žodžių vartojimas, užgauliojimai) viešojo maitinimo įstaigoje buvo nederami, tačiau, nežiūrint to, aktyvių, prieštaraujančių visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms veiksmų (po ranka pasitaikiusių daiktų mėtymo) pirmoji ėmėsi būtent R. J.. Nors pateiktame vaizdo įraše dėl neaiškių priežasčių būtent daiktų mėtymo pradžios momentas nėra užfiksuotas, tačiau šią aplinkybę pati R. J. pripažino teisme, patvirtino liudytojai. Toks šios liudytojos, kaip restorano darbuotojos, elgesys su klientais prieštaravo elementarioms bendravimo su lankytojais, jų aptarnavimo normoms ir esant pakankamai įtemptai situacijai, buvo provokuojantis ir susilaukė analogiško G. D. atsako. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, jog tuo metu, kai merginos viena į kitą mėtė daiktus (restorano meniu, žvakę ir pan.), visa kompanija jau stovėjo, buvo apsirengę lauko rūbais, iš ko galima spręsti, kad jau ketino išeiti. G. B. buvo net šiek tiek paėjęs nuo staliuko link išėjimo. A. K. ir G. B. jokių aktyvių veiksmų neatliko. Pastebėtina, kad visą šį konfliktą (paminėtų daiktus merginoms mėtant vienai į kitą) stovėdamas kiek atokiau stebėjo ir pats nukentėjusysis, tačiau kaip restorano direktorius nesiėmė jokių veiksmų, kad sudrausmintų, nuramintų netinkamai besielgiančią padavėją, išspręstų konfliktinę situaciją. Taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys paneigia paties nukentėjusiojo M. M. teiginius, kad į pagrindinę salę (kur vyko konfliktas) jis atėjo tik tuomet, kai būdamas kitoje restorano patalpoje, prie baro, išgirdo dūžtančius daiktus. Pažymėtina ir tai, kad net ir įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, jog restorane kas nors būtų buvę sudaužyta, nors darbuotojai aiškino, kad iki atvykstant policijai nieko nelietė.

Žemesnės instancijos teismas

14. Liudytoja G. D. aiškino, kad tuo metu, kai ji su draugais jau ketino išeiti, iš nugaros už žasto griebė, kaip dabar žino, M. M. ir nieko nesakęs ėmė ją kažkur tempti. Dėl kokios priežasties nukentėjusysis taip elgėsi, jai paaiškinta nebuvo. Išsigandusi pradėjo šaukti pagalbos. Kai buvo nutempta prie sienos, pribėgo A. K. su G. B. ir ėmė ją traukti nuo M. M., tačiau nukentėjusysis jos nepaleido ir visą laiką tąsė. Tuo metu pribėgo N. M., D. R.. Vyko stumdymasis. Kažkuriuo momentu M. M. paleido jos ranką ir išteisintasis liudytoją atitraukė nuo nukentėjusiojo. G. D. parodymus, kad M. M. prie jos priėjo ir griebė už žasto būtent tuo metu, kai ji su draugais jau ketino išeiti, patvirtina ne tik A. K., G. B. parodymai, bet ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Peržiūrėjus nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašą matyti, kad tik tuo metu, kai R. J. jau nueidinėjo į restorano administracines patalpas, o restorano lankytojai ruošėsi išeiti (G. D. pasisukusi pradėjo eiti nuo staliuko), t. y., kai konfliktas iš esmės jau buvo pasibaigęs ir jame dalyvavę asmenys ketino skirstytis, prie G. D. iš už nugaros priėjo iki tol visą konfliktą ramiai (nesikišdamas) stebėjęs M. M. ir griebęs šiai liudytojai už žasto ėmė tempti ją link sienos. Nors nukentėjusysis aiškino, kad prisistatė, jog yra restorano direktorius ir paprašė eiti kartu su juo į administracines patalpas, tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad tokių skundo autoriaus parodymų nepatvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai. Kad M. M. prisistatė, nurodė tik liudytoja D. R., tačiau kolegija tokius jos parodymus vertina kritiškai. Visų pirma, pastebėtina, kad tuo metu ši liudytoja buvo visai kitoje patalpoje – prie baro, tad labai abejotina, kad per tokį atstumą ji būtų galėjusi girdėti, ar M. M. priėjęs ką nors sakė G. D., juolab, kad daugiau nei vienas asmuo, net ir paskui M. M. ėjęs liudytojas R. K. (nukentėjusiojo pažįstamas) nenurodė, jog būtų girdėjęs, jog nukentėjusysis ką nors sakė, kad prisistatė, kas toks yra, kokiu tikslu ir kur vedasi G. D.. Beje, ir kitos liudytojos D. R. nurodytos įvykio aplinkybės, kaip kad pavyzdžiui tai, jog M. M. suėmus prie stalo buvusiai merginai už rankos, ši ranką ištraukė ir pliaukštelėjo nukentėjusiajam per veidą, prieštarauja tiek visų kitų asmenų parodymams, tiek ir vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamo įvykio metu D. R. draugavo su nukentėjusiuoju, tad gali būti suinteresuota duoti šiam palankius parodymus, todėl teisėjų kolegija šios liudytojos teiginius, kad M. M., priėjęs prie G. D., prisistatė, atmeta. Kad nukentėjusysis griebė restorano klientei už rankos nieko jai nesakęs, galima spręsti ir iš minėto vaizdo įrašo. Kaip matyti, prie G. D. M. M. prieina sparčiu žingsniu ir net nestabtelėjęs, pagriebęs ima pastarąją tempti. Be to, priešingai nei kad teigia nukentėjusysis, sugriebimas už rankos nebuvo tiesiog švelnus paėmimas. Tai patvirtina net tik G. D. parodymai, bet ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, specialisto išvada. Vaizdo įraše užfiksuota, kad M. M., paėmęs liudytoją už rankos, grubiai, panaudodamas jėgą, pastarąją tempė, netgi stūmė link sienos. Nors G. D. buvo apsivilkusi striukę, tačiau ant žasto jai vis tiek liko tokio veiksmo žymės. Prie apeliacinio skundo pridėtoje 2017 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. D. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, padarytos kietais bukais daiktais, galimai rankų pirštais, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (3 t., b. l. 71-72). Toks M. M., kaip restorano direktoriaus, poelgis, konfliktinei situacijai tarp klientų ir padavėjų jau iš esmės pasibaigus ir šiems ketinant skirstytis, priešingai nei kad teigia nukentėjusysis ir prokurorė apeliaciniuose skunduose, negali būti laikomas nukreiptu į konflikto suvaldymą, teisėtu ir adekvačiu jo atsaku į pačios G. D. nederamus veiksmus, ar galėtų būti vertinamas kaip liudytojos drausminimas, kadangi kaip ir minėta, konfliktas jau buvo nuslopęs ir visi jo dalyviai pradėjo skirstytis, kas M. M. turėjo būti suprantama, kadangi skundo autorius visą konflikto eigą stebėjo būdamas šalia, salės pakraštyje. Aptartas nepažįstamo asmens elgesys (netikėtas pagriebimas už rankos, tempimas), neabejotinai sukelia baimę, išgąstį, todėl teisėjų kolegija tiki tiek G. D., tiek A. K. bei G. B. teiginiais, kad liudytoja G. D. sušuko prašydama pagalbos. Kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, tuo metu, kai M. M. priėjo prie G. D. ir ėmė ją tempti, ši, kaip ir nurodė A. K., stovėjo pastarajam už nugaros, ir išteisintasis liudytojos atžvilgiu nukentėjusiojo atliktų veiksmų pradžios momento nematė. Kaip pats paaiškino, jis atsisuko išgirdęs draugės šauksmą padėti ir išvydo, kaip nepažįstamas vyras šią kažkur tempia. Todėl bandė šį asmenį atitraukti nuo G. D.. Kadangi M. M. liudytoją laikė tvirtai, atitraukti jos nepavyko. Tuomet prasidėjo grumtynės, prie kurių prisijungė ir kiti asmenys: R. K., G. B., N. M., D. R.. Kad buvo stumdomasi, mosuojama kumščiais, patvirtino liudytojai N. M., R. K.. A. K. pripažįsta, kad galėjo suduoti nukentėjusiajam, bet tikina tai padaręs, siekdamas apginti, išlaisvinti savo draugę. Nukentėjusysis M. M. pripažino, kad grumtynės truko labai trumpai, G. D. jis paleido pajautęs smūgį. Tuomet bandė pats ištrūkti, jam buvo suduoti 3-4 smūgiai, tačiau kuris iš susistumdyme dalyvavusių asmenų juos sudavė, nežino. Nors skundo autorius aiškino, kad dėl patirto smurto jautė fizinį skausmą, tačiau tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, jokių objektyvių duomenų apie šiam asmeniui padarytus sužalojimus taip pat nėra. Kaip nurodė pats nukentėjusysis M. M., baudžiamąją bylą inicijavo dėl padarytos turtinės žalos (sudaužytų telefonų, baro inventoriaus). Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad M. M. nutempus G. D. link sienos, A. K. prie jo priėjo ir iš už nugaros, paėmęs nukentėjusįjį už pečių, sprando (ar striukės) bandė atitraukti, vyko stumdymasis, matyti, jog yra mosuojama rankomis, suduodama nukentėjusiajam į galvos sritį. Po šių veiksmų M. M. paleido G. D., bet iš grumtynių vietos nepasišalino, artinosi link vietos, kur turėjo būti pastaroji ir A. K. (vaizdo įraše jų nesimato). Vėl matomas stumdymasis, mojavimas rankomis, bet, kad M. M. išteisintasis būtų sudavęs koncentruotus, į galvos sritį nukreiptus smūgius, neužfiksuota. Visas šis stumdymasis trunka tik keletą sekundžių, ir po to visi jame dalyvavę asmenys, kaip galima spręsti iš vaizdo įrašo, dar apsižodžiavę, išsiskirstė. Taigi vaizdo įrašo duomenys iš esmės patvirtina A. K. parodymus apie jo atliktus veiksmus M. M. atžvilgiu ir leidžia daryti išvadą, kad išteisintojo veiksmai, kaip ir konstatavo apylinkės teismas buvo ne tyčiniai, nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, o tik siekis apginti G. D. nuo jos atžvilgiu atliekamų neteisėtų veiksmų.

15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi įrodymų visetą, pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad A. K., išgirdęs draugės pagalbos šauksmą ir pamatęs, kaip nepažįstamas asmuo ją kažkur grubiai tempia, suvokė tai kaip pavojingą, akivaizdų ir realų kėsinimąsi į G. D. sveikatą. Pastebėtina, kad net ir liudytoja N. M. (nukentėjusiojo sesuo) teisme pripažino, jog vaikinai (A. K., G. B.) gal suprato, jog merginą (G. D.) puola. Stumdydamasis ir suduodamas smūgius M. M. A. K. siekė apginti savo draugę, o kai tik G. D. buvo išlaisvinta, nukentėjusysis nesiartino prie jos ir A. K., daugiau smūgių šiam nebesudavė, tik susistumdė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog A. K. šioje situacijoje turėjo teisę ginti draugę G. D. nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (nuo M. M. veiksmų), t. y. veikė būtinosios ginties ribose, jo veiksmai buvo adekvatūs ir proporcingi. Tokiu atveju, nors A. K. ir padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tačiau tai padarė gindamas kitą asmenį (BK 28 straipsnis), todėl nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę baudžiamoji byla turi būti nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

16. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai buvo pasisakyta tik apie vieną sudaužytą mobilaus ryšio telefoną – LG (duomenys neskelbtini), kai realiai buvo apgadinti du telefonai. Visų pirma, pastebėtina, kad kaltinimas A. K. buvo pareikštas sudaužius tik M. M. mobilaus ryšio telefoną LG (duomenys neskelbtini). Tačiau prokuroras baigiamosiose kalbose šio kaltinimo atsisakė. Telefono stikliukas buvo sudaužytas grumtynių, kuriose be išteisintojo dalyvavo ir kiti asmenys, metu. Byloje nėra neginčytinų duomenų, kad būtent A. K. išmušė M. M. telefoną iš rankų ir kad būtent dėl jo tyčinių veiksmų šis sudužo. Todėl visos abejonės yra aiškinamos jo naudai ir nėra pagrindo pripažinti, kad būtent išteisintasis sudaužė M. M. mobilaus ryšio telefoną LG (duomenys neskelbtini). Juolab, kad konstatuota, kad smurtinius veiksmus A. K. atliko gindamas savo draugę G. D.. Pasisakant apie kitus nukentėjusiojo nurodytus telefonus, pastebėtina, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apgadintas ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (1 t., b. l. 34). Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad vieną mobilaus ryšio telefoną, bėgdama į grumtynių vietą, pametė D. R.. Taigi ji pati buvo atsakinga už pastarojo galimą apgadinimą. N. M. aiškino, kad jos turėtas mobilaus ryšio telefonas „Samusung“, kuris tuo metu priklausė restoranui „N. R.“, jai iš prijuostės kišenės iškrito susistumdymo metu. Tad A. K. vėlgi nėra atsakingas už jo apgadinimą, todėl toks kaltinimas pagrįstai ir nebuvo pareikštas.

17. Pasisakant dėl nukentėjusiojo prašymo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu M. M. minėto prašymo atsisakė.

18. Kaip ir minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavęs, kad A. K. veikė esant būtinosios ginties situacijai, be pagrindo pastarąjį dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nors baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis naikinamas BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas esant būtinajai ginčiai. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 (šiuo metu 7) punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu egzistuoja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006). Todėl M. M. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės S. S. ir nukentėjusiojo M. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį nutraukti, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytai aplinkybei (BK 28 straipsnio 2 dalis), dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Panaikinti A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti byloje.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė