Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas

suinteresuotam asmeniui Č. M. (Č. M.) nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,

suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus, žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos, valstybės įmonės Registrų centro ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovams nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. L. ir J. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė Registrų centras, žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) ir Č. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos prašo nustatyti pareiškėjoms nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į jų sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdomą daugiau kaip 16 metų pastatą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), proporcingai žemės sklypo daliai, t. y. po ½ dalį kiekvienai pareiškėjai. Pareiškėjos nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atstatyta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kiekvienos iš pareiškėjų turto dalys sudaro po ½ žemės sklypo. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) prieš grąžinant pareiškėjoms šį žemės sklypą, buvo parodytos ir paženklintos sklypo ribos, žemės sklypo ribų paženklinimą ir parodymą atliko M. M. (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo ir parodymo aktą. Nurodė, kad minėtame akte pažymėta, kad ženklinamame sklype yra mūrinis pastatas, kuris priklauso sklypo savininkui (naudotojui), kitiems savininkams priklausančių pastatų akte nepažymėta. Nurodė, kad žemės sklypo plane pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas pažymėtas koordinačių taškais (duomenys neskelbtini), o pastatas plane pažymėtas koordinačių taškais (duomenys neskelbtini), iš žemės sklypo plano matyti, kad pareiškėjų valdomas pastatas užima beveik visą žemės sklypo plotą. Pažymėjo, kad nuo nuosavybės teisės atstatymo ir įregistravimo valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre momento, t. y., nuo (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti žemės sklype esantį pastatą, juo rūpintis. Paaiškino, kad 2016 m. kovo 31 d. pareiškėja J. B., sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdanti su M. L. žemės sklype esantį pastatą, kreipėsi į antstolę T. G. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, 2016 m. balandžio 1 d. antstolė T. G., dalyvaujant J. B., 9 val. 20 min. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (pagal VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) pažymėjimą), apžiūrimos teritorijos buvimo koordinatės buvo nustatytos naudojant Android operacinės sistemos programą „My GPS Coordinates“. Nurodė, kad antstolė, apžiūrėjusi pareiškėjų žemės sklypą, konstatavo sekančias faktines aplinkybes: „žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas plytų mūro apleistas pastatas. Pastatas yra išsidėstęs palei visą sklypo teritoriją. Pastatas yra nenaudojamas: apžiūrėtose patalpose matyti, kad jos yra tuščios, į jas suneštos gamybinės/buitinės atliekos. Pastate, išskyrus jo rytinę dalį, nėra įmontuotų durų, langų. Teritorija aplink statinį nesutvarkyta; žolė prie vakarinės pastato dalies nenušienauta. Rytinė statinio dalis yra atitverta tvora; aptvertoje teritorijoje sunešti buitiniai daiktai, matyti naminius paukščius, teritoriją saugo du šunys. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu teritorijoje aplink statinį žmonių buvimo fakto nenustatyta. Apžiūrėtas statinys bei aplink esanti teritorija užfiksuota nuotraukose (nuotraukos Nr. 1-34).“ Pažymėjo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos M. L. ir J. B. su žemės sklypu gavo ir pradėjo sąžiningai, teisėtai bei atvirai valdyti žemės sklype esantį pastatą ir juo rūpintis. Paaiškino, kad pagal pareiškėjų turimas finansines galimybes jos rūpinasi, prižiūri ir dalinai naudoja pagal paskirtį pastatą, pradėjusias irti statinių konstrukcijas pagal savo galimybes užkonservavo. Pabrėžė, kad nuo faktinių aplinkybių konstatavimo praėjo daugiau nei 10 metų per kuriuos pareiškėjos sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nekilnojamąjį turtą. Paaiškino, kad ketindamos atstatyti ir pradėti rengti pastatų rekonstrukcijos projektą pareiškėjos sužinojo, kad turi pateiki nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus iš valstybės įmonės Registrų centro, kur nuvykusios sužinojo, kad minėtas pastatas nėra teisiškai įregistruotas pareiškėjų vardu Nekilnojamojo turto registre ir todėl jos privalo registracijai atlikti kadastrinius matavimus bei pateikti kadastrinių matavimų bylą registratoriui. Pažymėjo, kad nenustačius pareiškėjų nuosavybės teisės į jų sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai 16 metų valdomą pastatą, negalima nieko daryti su minėtu pastatu, t. y., nei suremontuoti, nei rekonstruoti, nei nugriauti. Nurodė, kad jos yra vienintelės šio pastato valdytojos Lietuvoje, sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdančios minėtą turtą bei jų valdymas visą laikotarpį buvo atviras, teisėtas ir nepertraukiamas, o kiti asmenys, per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, ir jokių veiksmų neatliko, todėl nėra jokių apribojimų nustatyti pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į minėtą pastatą fakto.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad pasisakys tik dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi duomenų dėl pastatų nekaupia. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į 0,88 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. B.. Paaiškino, kad iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, (duomenys neskelbtini) parengto abriso ir parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano matyti, kad 0,88 ha žemės sklype yra pastatai. Nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte yra duomenys, kad 0,88 ha užimta pastatais (priklauso Č. M.) su pastaba, kad šiuo metu neatlikta inventorizacija. Nurodė, kad po I. B. mirties M. L. ir J. B. paveldėjo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pil. J. B. ir M. L. žemės sklypo padalijimo Šalčininkų rajone“ patvirtintas padalijimo projektas, padalijus žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gautas žemės sklypas Nr. (132-2) 2, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte yra duomenys, kad žemės sklype yra mūrinis pastatas, iš žemės sklypo plano taip pat matyti, kad žemės sklype yra pastatas.

Suinteresuotas asmuo valstybė įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenimis mūrinis pastatas, esantis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisė į jį NTR nėra įregistruoti. Pažymėjo, kad NTR duomenimis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) įregistruota pareiškėjų nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Paaiškino, kad NTR posistemės „Matininkas“ duomenimis Šalčininkų žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymo (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo atlikti pastato – dirbtuvių, plane pažymėtų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, tačiau šis pastatas ir teisės į jį NTR neįregistruoti. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodo, kad 2004 m. spalio 1 d., prieš joms grąžinant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parodytos ir paženklintos sklypo ribos, žemės sklypo ribų paženklinimą ir parodymą atliko M. M. (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo ir parodymo aktą, kuriame pažymėta, kad ženklinamame sklype yra mūrinis pastatas, kuris priklauso sklypo savininkui (naudotojui), kitiems savininkams priklausančių pastatų akte nepažymėta. Registrų centras atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (2,63 ha) ribų paženklinimo – parodymo akte įrašyta, kad 0,88 ha užimta pastatais, kurie priklauso Č. M.. Nurodė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,88 ha, 2000 m. rugsėjo 25 d. patvirtintos Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų formos 10 punkte (Duomenys apie statinių ir inžinerinių įrenginių savininkus, naudotojus, nuomininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku, naudotoju, nuomininku) savininko (naudotojo, nuomininko) skiltyje įrašyta „Č. M.“, aprašymo skiltyje „Kiti kapitaliniai pastatai ir statiniai“. Paaiškino, kad pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančio 0,29 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) padalijus 0,88 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į du (0,59 ir 0,29 ha) žemės sklypus, 2004 m. spalio 1 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 8 punkte (Žemės sklypo savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys pastatai) įrašyta „Mūrinis pastatas“, o 2004 m. spalio 1 d. Žemės sklypo kadastro duomenų formos skiltyje „Duomenys apie savininkus, jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku“ taip pat įrašyta „Mūrinis pastatas“. Pažymėjo, kad būtina įvertinti trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomonę dėl galimo mūrinio pastato priklausymo valstybei, savivaldybei ar aukščiau minėtuose dokumentuose nurodytiems asmenims – Č. M., Šalčininkų žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) ir Č. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškėja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2004 metais buvo atkurtos jos tėvo nuosavybės teisės į šią žemę, ir tėvas 2005 metais žemę gavo su pastatais, nežino, kam jie priklausė, kažkada ten buvo kolūkis, galimai kolūkiui ir priklausė. Anksčiau tas žemės sklypas priklausė jos protėviams, todėl būtent šį sklypą ir grąžino, o jame jau buvo pastatai. Pastatų būklė buvo bloga, namai buvo mediniai, tuos pastatus prižiūrėjo ji ir jos sesuo M. L. su šeimos nariais. Pastate įdėjo plastikinius langus, pagal galimybes atliko kitus darbus, tvarkė aplinką. Šiuo metu pati būna užsienyje, sūnui O. B. surašė įgaliojimą, todėl pastatais ir rūpinasi pastarasis, pastate laiko grūdus, šieną. Papildomai paaiškino, kad jos sesuo M. L. šiuo metu yra blogos sveikatos, tačiau sesers vaikai atvažiuoja ir rūpinasi pastatu. Č. M. nepažįsta, taip pat nieko nežino apie bendrovę (duomenys neskelbtini), jos žiniomis pastatai nėra registruoti kieno nors vardu ir niekas į pastatus pretenzijų nereiškia. Šiame sklype pati (pareiškėja) užsakinėjo atlikti geodezinius matavimus, tačiau (duomenys neskelbtini) akto, kuriame nurodyta, kad pastatų savininkas yra Č. M. nėra mačiusi, o tėvui atkuriant nuosavybės teises būtent ji padėjo tvarkyti dokumentus ir jai visų institucijų darbuotojai tvirtino, kad pastatai niekam nepriklauso bei jos tėvas galės pastatus įregistruoti savo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Per įstatymo nustatytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532-533 straipsniai) 14 dienų terminą po pranešimo specialiame interneto tinklalapyje apie bylos nagrinėjimą paskelbimo dienos niekas nesikreipė ir pareiškėjų nekilnojamojo turto sąžiningo, teisėto, atviro ir nepertraukiamo valdymo niekas neginčijo.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2021 m. kovo mėnesio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad M. L. ir J. B. nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos nebuvo. Nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. B.. M. L. ir J. B. paveldėjo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Padalijus žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gautas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Padalijimo projektas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas M. L. ir J. B. vardu nuo (duomenys neskelbtini). Pagal 2004 m. spalio 1 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą ženklinamame sklype yra mūrinis pastatas, kuris priklauso sklypo savininkui (naudotojui), kitiems savininkams priklausančių pastatų akte nepažymėta, iš tos pačios dienos žemės sklypo kadastro duomenų matyti, kad sklype yra mūrinis pastatas.

2016 m. balandžio 1 d. antstolė T. G. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas plytų mūro apleistas pastatas. Pastatas yra išsidėstęs palei visą sklypo teritoriją. Pastate, išskyrus jo rytinę dalį, nėra įmontuotų durų, langų. Rytinė statinio dalis yra atitverta tvora, aptvertoje teritorijoje sunešti buitiniai daiktai, matyti naminiai paukščiai, teritoriją saugo du šunys. Apžiūrėtas statinys bei aplink esanti teritorija užfiksuota nuotraukose (nuotraukos Nr. 1-34).

Įgyjamoji senatis – tai vienas iš nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdų. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68-4.71 straipsnių) normos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio nuostatas, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. CK 4.70 straipsnio nuostatos reiškia, kad užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos nuo (duomenys neskelbtini) metų turėjo valią valdyti nekilnojamąjį daiktą – pastatą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaip savo. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie taip pat turi teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis mūrinis pastatas, esantis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisė į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti.

CK 4.68 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pagal CK 4.69 straipsnio nuostatas, neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, įgyjamąja senatimi taip pat negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.

Byloje nėra jokių duomenų apie nekilnojamojo daikto, kuriuo naudojasi pareiškėjos, priklausymą valstybei ar savivaldybei, ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. CPK 532-533 straipsniuose nustatyta tvarka nuo 2021 m. balandžio 13 d. pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjų pastato valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo. (duomenys neskelbtini) akte nurodytas patalpų savininkas Č. M. bei jo vadovaujama žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, nors teismo dokumentai jiems buvo tinkamai įteikti. Pareiškėja J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atkuriant nuosavybės teises su (duomenys neskelbtini) aktu nebuvo supažindinta, Č. M. nepažįsta, taip pat nieko nežino apie žemės ūkio bendrovę (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su teismo posėdžio metu pareiškėjos advokato išsakyta pozicija, kad 2004 m. spalio 1 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nėra minimi jokie kiti patalpų savininkai, be to, (duomenys neskelbtini) akte, kurio pareiškėjos net nebuvo mačiusios, nurodytas patalpų savininkas Č. M. nereiškė jokių pretenzijų ir nesidomėjo patalpomis, todėl pareiškėjų veiksmai laikytini atviru ir sąžiningu valdymu, o pastatai nėra laikomi kito asmens vardu registruotais daiktais, nes NTR duomenų bazėje tokios registracijos nėra.

Pagal CK 4.68 straipsnį, daikto atviras valdymas reiškia, kad asmuo daiktą turi valdyti kaip savą nesislapstydamas. Priešingų šiai įstatymo nuostatai pareiškėjų veiksmų nenustatyta, tai yra nenustatyta, kad pareiškėjos slaptai valdė pastatą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų. Pareiškėjos minėtą pastatą valdo nuo (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjoms tekusio daikto valdymas nuo (duomenys neskelbtini) metų būtų nutrūkęs, be to valdymo faktą patvirtina ir 2016 m. balandžio 1 d. antstolės T. G. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos, iš kurių matosi, kad pastatas yra faktiškai naudojamas, matyti naminiai gyvūnai, nauji plastikiniai langai ir pan., todėl teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjos faktiškai valdė statinį, juo rūpinosi, kaip savo.

Taigi iš byloje esančių duomenų daroma išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: tai yra pastatą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pradėjo valdyti sąžiningai, valdymas tęsiasi nuo (duomenys neskelbtini), daikto nuosavybė nėra įregistruota jokio kito asmens vardu, per visą valdymo laikotarpį pareiškėjos daiktą valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, būdamos įsitikinusios, kad niekas neturi daugiau už jas teisių į jų valdomus daiktus, todėl nustatomas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas, kad pareiškėjos įgyjamosios senaties pagrindu lygiomis dalimis po ½ įgijo nuosavybės teises į pastatą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis, arba 38,00 Eur, jei pareiškimas paduodamas elektroninio ryšio priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimą pateikė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjos sumokėjo 50 Eur, todėl pareiškėjoms grąžintina 12 Eur žyminio mokesčio permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos M. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu lygiomis dalimis po ½ įgijo nuosavybės teises į statinį, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjoms M. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylikos eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. vasario 19 d. (mokėtojas Kęstutis Žvinys, a. k. (duomenys neskelbtini) permoką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.