Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės P. A. B. atstovei adv. I. Bekerei, neatvykus suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. A. B. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ (toliau – TB).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja P. A. B. prašė teismo nustatyti, kad jos prašyme nurodyti nekilnojamieji daiktai yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi šis juridinę reikšmę turintis faktas, jai kaip šių daiktų valdytojai ir savininkei sukelia teisines pasekmes. Pareiškėja prašyme nurodė šiuo motyvus.

Petronėlės A. B. vardu yra įregistruotas (registro įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas 0,2417 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, 92,07 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti ūkiniai statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja surado šio turto pirkėją ir jau rengėsi sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau notaras jai pranešė, kad pagal gyventojų registro duomenis, šis turtas jos yra įgytas santuokoje, todėl dalis jo priklauso sutuoktiniui J. B., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini). Ši žinia nustebino pareiškėją, nes ji su J. B. yra išsituokusi.

1975-04-30 J. B. pateikė ieškinio pareiškimą Šiaulių rajono liaudies teismui. Šiame pareiškime jis nurodė, jog Petronėlė A. B. išėjo gyventi su kitu vyru, t. y. atskirai nuo jo, mano, kad bendras gyvenimas nebeįmanomas. Šiaulių rajono liaudies teismas 1975-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-177-75 nusprendė „santuoką užregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp B. J., J. ir B. P.-A., I. nutraukti“. Sprendimas įsiteisėjo 1975-05-23. Pareiškėja gavo šį teismo sprendimą ir laikė esanti išsituokusi. Bylos šalys nežinojo, kad šį teismo sprendimą jos turi pateikti civilinės metrikacijos skyriui, kad įregistruoti santuokos nutraukimą, todėl nei vienas iš jų to nepadarė. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2017-02-10 raštu nurodė, kad patikrinus 1975-1981 m. Šiaulių r. CM skyriaus ištuokos įrašus J. B. ir P. A. B. duomenų nerasta. Tokiu būdu susidarė situacija, kad pagal registrų duomenis šie asmenys vis dar buvo laikomi sutuoktiniais, nors faktiškai nuo 1975 m. jie gyveno atskirai, kiekvienas sau, bendro ūkio nevedė ir net nepalaikė jokių ryšių, nebendravo. J. B. pareiškėjos gyvenamojoje vietoje nesilankė, nebendravo nei su pareiškėja, nei su savo vaikais, išlaikymo vaikams nemokėjo, šie apie jį nieko nežinojo, vieni kitais nesidomėjo. Pareiškėja net nežinojo apie J. B. mirtį, nebuvo kviečiama ir nedalyvavo jo laidotuvėse, niekada nesikreipė ir negavo našlės pensijos - nes nelaikė savęs našle, visada manė esanti išsituokusi. Gyventojų registro išrašai liudija, kad 1979 m. J. B. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties 2003 m. G P. A. B. savo gyvenamąją vietą 1980 m. deklaravo (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pareiškėja su savo buvusiu sutuoktiniu gyveno ne tik atskirai, bet ir skirtingose savivaldybėse, toli vienas nuo kito.

Aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą Petronėlė A. B. įsigijo jau po santuokos nutraukimo, pagal 1988-08-18 sutartį iš D. V.. Pareiškėja pati atliko šio nekilnojamojo turto rekonstrukciją, kurios metu padidėjo namo plotas. Statinio priėmimo naudoti aktas surašytas 1996 m. Dar po metų, 1997 m. pareiškėja išpirko iš valstybės po namu esantį žemės sklypą. Dėl nurodyto, šis turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe. Pabrėžtina, kad ginčo turtas visą laiką buvo registruotas P. A. B. vardu, todėl tiek pati pareiškėja, tiek kiti tretieji asmenys šį turtą visada laikė P. A. B. asmenine nuosavybe ir jokių ginčų dėl turto niekada nebuvo. Po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) į neva jam priklausančią turto dalį niekas nepretendavo. J. B. apskritai neturi jokių įpėdinių, todėl nėra jo teisių ir pareigų perėmėjų, kurie galimai būtų suinteresuoti šioje byloje, todėl į bylos nagrinėjimą įtraukiama tik VĮ Turto bankas.

Pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktas, kad turtas priklauso Petronėlei A. B. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėja siekia nustatyti teisinę reikšmę turintį juridinį faktą, nes pageidauja vienašališkai turtu disponuoti. Be teismo sprendimo ji to padaryti negali.

Su tikslu laisvai disponuoti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, 0,2417 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties;

pastatas - Gyvenamasis namas, 92,07 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2 Al p;

pastatas - Garažas, 28 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas

5 Gl p;

pastatas - Viralinė, 25 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas

611 p;

pastatas - Ūkinis pastatas, 32 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 711 p;

pastatas - Ūkinis pastatas, 57 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 811 p;

kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso Petronėlei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškėja savo reikalavimus suinteresuotam asmeniui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja Z. M., parodė teismui, kad yra pareiškėjos dukra, prisiminė, jog motinos nurodytas turtas yra įsigytas už pastarosios asmenines lėšas ir santaupas. Parodė, kad ir ji kuomet pradėjo dirbti vienoje iš statybinių medžiagų įmonių (duomenys neskelbtini), padėjo motinai statybinėmis medžiagomis, jog būtų pagerintas įsigytas gyvenamasis namas.

Suinteresuotas asmuo TB pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas, kad su pareiškimu sutinka atsižvelgiant į jame nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad byla būtų nagrinėjimą atstovui nedalyvaujant, o teismas procesinį sprendimą priimtų savo nuožiūra.

Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą J. B. palikimo perėjimą valstybei.

Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašė teismo Petronėlės A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas išklausęs pareiškėjos atstovės nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškimas išspręstinas remiantis tiek 1969 m. Santuokos ir šeimos Kodekso, tiek 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis).

Iš bylos medžiagos ir ieškovo paaiškinimų matyti, kad pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis 1961-01-14 įregistravo santuoką, kurią 1975-05-12 nutraukė, o teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 1975-05-23 (19 b.l.). Santuokos nutraukimo metu ir po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai santuokoje įgyto turto nepasidalijo. Pareiškėjos buvęs sutuoktinis mirė 2003-04-11 (15 b.l.). Iš paminėto seka, kad po pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo praėjo apie 42 metus. Iš teismui į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų darytina išvada, kad juose nurodyti nekilnojamieji daiktai, pareiškėjos yra įsigyti po santuokos nutraukimo praėjus nuo 13 iki 22 metų, kurie įsigijimo metu viešame registre yra įregistruoti pareiškėjos vardu (3-7 b.l.). Pagal to meto teisės aktų nuostatas buvę sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą turėjo pasidalinti jos nutraukimo metu arba per trejų metų ieškinio senaties terminą po sutuoktinių santuokos nutraukimo (SŠK 23 str. 4d.) (19 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad viešame registre pareiškėjos vardu įregistruoti nekilnojamieji daiktai būtų įsigyti dar jai gyvenant santuokoje su J. B..

Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant CK, t. y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant CK įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis aukščiau paminėtu darytina išvada, kad buvę sutuoktiniai P. A. B. ir J. B. iki jų santuokos nutraukimo 1975-05-23, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nevaldė jokių nekilnojamųjų daiktų. Pareiškėjos prašyme nurodyti nekilnojamieji daiktai buvo įsigyti jau po santuokos nutraukimo ir laikytini jos asmenine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo J. B. per 3 metų laikotarpį galėjo kreiptis į teismą dėl jam priklausančios dalies turto, įgyto santuokos metu, nustatymo, kadangi pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau tokių duomenų nesant laikytina, kad ir po santuokos nutraukimo pareiškėjos sutuoktiniui nepriklausė jokia nekilnojamojo daikto dalis ar kitoks turtas. Sutuoktinių turto teisinis režimas įtvirtina jų bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindus. Kaip jau minėta vienas iš tokių pagrindų yra santuokos nutraukimas. Dėl to reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė išsituokusių sutuoktinių nuosavybė, įstatymas nustatė trejų metų ieškininės senaties terminą (SŠK 23 str. 4d.). Todėl pripažintina, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis ne tik neprisidėjo asmeninėmis piniginėmis lėšomis įsigyjant jai savo vardu nekilnojamuosius daiktus, bet ir niekada jų iki pat savo mirties 2003-04-11 nelaikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to teismas konstatuoja, kad pareiškėjos po santuokos nutraukimo įsigyti nekilnojamieji daiktai, laikytini jos asmeniniu turtu. Be to ir suinteresuotas asmuo jokių pretenzijų jai nereiškė.

Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėja nuo 1988-10-14 iki 1997-12-20 įsigytus nekilnojamuosius daiktus teisėtai valdė asmeninės nuosavybės teise ir buvo jų savininkė. Tokia teismo išvada remiasi ne tik pareiškėjos nurodytais argumentais, liudytojos parodymais ir į bylą pateiktais dokumentais, bet ir susiformavusia teismų praktika.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos P. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad pareiškėja Petronėlė A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamuosius daiktus:

žemės sklypą, 0,2417 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties;

pastatą - gyvenamąjį namą, 92,07 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2 Al p;

pastatą - garažą, 28 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas

5 Gl p;

pastatą - viralinę, 25 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas

611 p;

pastatą - ūkinį pastatą, 32 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 711 p;

pastatą - ūkinį pastatą, 57 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 811 p;

kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nuo jų įsigijimo momento valdo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją kartu su pranešimu per tris dienas išsiųsti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialui nustatytam teisiniam faktui įregistruoti.