- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- A2.9.-570-813/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00475-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- E. B.
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, išnagrinėjęs E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, neteistos, nebaustos administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant pažeidėjai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nepanaudojo savo kaip motinos valdžios, todėl jos nepilnametis sūnus A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Kalno g. 11-2, Surviliškio mstl., Kėdainių raj., apie 18.45 val. padegė ūkinį pastatą, kuriame buvo J. Ž. priklausantys daiktai.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl ūkinio pastato padegimo Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK tyrėjo 2014-04-18 nutarimu buvo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 4 p. pagrindu, t.y. dėl to, kad E. B. sūnus A. Č. neturi amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė (b.l. 4-5). Iš bylos duomenų matyti, kad E. B. kalta prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Apie tai, kad sūnus A. Č. padegė ūkinį pastatą, kuriame buvo J. Ž. priklausantys daiktai, sužinojo iškart, nes išgirdo sūnų rėkiant ir matė bėgantį nuo padegimo pusės. Supranta, kad neskyrė dėmesio sūnaus auklėjimui, pažada ateityje labiau domėtis vaiko laisvalaikiu.
Be E. B. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta pagal Baudžiamojo proceso kodeksą gautus duomenis: įvykio vietos apžiūros protokolą su nuotraukomis, liudytojų J. Ž., nepilnamečio A. Č. apklausų protokolus, Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tarnybiniu pranešimu dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo, Surviliškio seniūnijos pažyma dėl gaisro, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma dėl E. B. šeimos.
ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios nepanaudojimas užtraukia tėvams įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia privalo būti naudojama, o vaikai privalo būti tėvų auklėjami. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad E. B., būdama vaiko motina, vaiką nepakankamai auklėjo, neskyrė būtino jam dėmesio, nesidomėjo vaiko laisvalaikiu, dėl ko vaikas įvykdė svetimo turto sunaikinimą. Taigi vaiko motina E. B. nepanaudojo savo motinos valdžios prieš vaiką. Tai niekaip nesuderinama nei su vaiko teisėmis, nei su motinos pareigomis. Ji kalta ir baustina.
Skirdamas E. B. nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad ji šio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, neteista, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti atsakomybė – kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos. Todėl jai skirtinas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytas įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. B. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.