Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2024 m. lapkričio 11 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine V. K. metu, tyčia, abiejų rankų plaštakomis sugriebė ties jos abiem pečiais ir žastais bei tąsė ir stumdė V. K., dėl ko ji juosmeniu ir sėdmenimis nevalingai atsitrenkė į kambaryje buvusius daiktus, o, kai ją paleido, abiejų rankų kumščiais ir delnais bendrai ne mažiau kaip aštuonis kartus smogė V. K. į galvą, į pilvą ir į nugarą, taip mušdamas V. K. ir kitaip prieš ją fiziškai smurtaudamas, padarė V. K. poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, pilvo srityje, kairio sėdmens srityje, juosmens srityje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Be to, K. K. 2024 m. lapkričio 11 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine V. K. metu, tyčia, žodžiu jai sakė, kad tuoj pat „prilipins“ ją prie sienos, išmes ją pro langą iš buto trečiame namo aukšte, užmuš ją ir nieks nesužinos bei nesuras, taip grasino ją nužudyti ir buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas, grasinimo metu ir tuoj pat po to, kai pagrasino, jis V. K. mušė ir kitaip fiziškai prieš ją smurtavo.

Motyvuojamoji dalis

Policijos registruojamų įvykių registre informacijoje apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gautas telefoninis L. S. prisistačiusio asmens pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus buto bendrasavininkas tranko pranešėjos kambario duris, spardo, keikiasi, garsiai šūkauja, grasina.

2024 m. lapkričio 12 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta nukentėjusiajai V. K., išreiškus sutikimą žodžiu, pastarosios apžiūra. Vizualiai matoma, kad moteris vilki šviesios spalvos megztuką bei pilkos spalvos tampres. Nukentėjusiajai sutikus, apžiūrėta pastarosios nugara apnuoginant. Vizualiai matomos kairėje pusėje esančios dvi skirtingų matmenų poodinės kraujosruvos. Ant kairės rankos, viršutinėje dalyje, taip pat stebima poodinė kraujosruva. Ant kairiojo šono, ties dubens sritimi, matoma poodinė kraujosruva. Nukentėjusiajai sutikus sužalojimai užfiksuoti fotonuotraukomis.

2024 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno Policijos komisariato 2-ajame VS atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44467-24, pradėtas 2024 m. lapkričio 12 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Siekiant gauti pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) Bendrajam pagalbos centrui skambučio garso įrašą, patikrintas Policijos registruojamų įvykių registras, jame esantys du garso įrašai įkelti Integruotojoje baudžiamojo proceso sistemoje (elektroninėje byloje).

2024 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 13 d. ryte telefoninio pokalbio metu nukentėjusiajai V. K. išaiškintas poreikis atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą papildomai apklausai, taip pat nuvykti teismo medicininiam tyrimui. V. K. nurodė, kad šiuo metu prastai jaučiasi, todėl, esant galimybei, prašo apklausą atlikti po kelių dienų, kai ji sustiprės fiziškai, nes šiuo metu jaučia fizinį skausmą, savijauta prasta, be to, yra neįgali, kas tai pat apsunkina jos fizinį atsistatymą. Pasiteiravus, ar ji dėl tiriamo įvykio kreipėsi į medikus, ar vyko pas teismo medikus, V. K. nurodė, kad pas medikus nesikreipė ir nesikreips, pas teismo medikus nevyko, tačiau nuvyks, nes sužalojimo žymės ant kūno dar yra. V. K. paaiškintas poreikis teismo medicininiam tyrimui nuvykti per kuo trumpiausią laiką, ji nurodė, kad suprato, nuvyks, tai padaryti jai padės kaimynė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2412/2024(02) nurodyta, kad V. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, pilvo srityje, kairio sėdmens srityje, juosmens srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. lapkričio 11 d.. Poodinė kraujosruva dešinėje juosmens srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

2024 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44467-24, pradėtas 2024 m. lapkričio 12 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, gavus duomenų, kad 2024 m. lapkričio 11 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto tarp V. K. ir neblaivaus jos sutuoktinio K. K. metu pastarasis, kaip įtariama, tyčia panaudojo prieš V. K. fizinį smurtą, kas sukėlė jai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 19 d. papildomai apklausta V. K. ne tik detalizavo 2024 m. lapkričio 11 d. vykusį konfliktą, sutuoktinio fizinio smurto pobūdį ir padarinius, bet ir nurodė, kad vykstant konfliktui, K. K., jai sakė, jog ją tuoj pat „prilipins“ prie sienos, išmes pro langą iš buto trečiame aukšte, užmuš ją ir nieks nesužinos ir nesuras ir buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes prieš pagrasindamas ir po to, kai pagrasino, jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, mušdamas ją vis kartojo, kad dabar tikrai užmuš. Šioje veikoje esama požymių ir nusikalstamos veikos, numatytos 145 straipsnio1 dalyje, todėl pradėtas tyrimas ir dėl šios veikos.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad K. K. 2024 m. lapkričio 11 d. apie 18.00 val. bute, esančiame T(duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine V. K. metu, tyčia, abiejų rankų plaštakomis sugriebė ties jos abiem pečiais ir žastais bei tąsė ir stumdė V. K., dėl ko ji juosmeniu ir sėdmenimis nevalingai atsitrenkė į kambaryje buvusius daiktus, o, kai ją paleido, abiejų rankų kumščiais ir delnais bendrai ne mažiau kaip aštuonis kartus smogė V. K. į galvą, į pilvą ir į nugarą, taip mušdamas V. K. ir kitaip prieš ją fiziškai smurtaudamas, padarė V. K. poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, pilvo srityje, kairio sėdmens srityje, juosmens srityje, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, patvirtino, kad būdamas neblaivus smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu, sudavė smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, tampė, stumdė ją. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai. Nusikalstamos veikos pasekmės (nežymus sveikatos sutrikdymas) konstatuotas specialisto išvadose. Kaltinamasis veikė tyčia, suvokė, kad jo veiksmai yra smurtiniai, sutrikdantys sveikatą, ko ir siekė.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad K. K. 2024 m. lapkričio 11 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sutuoktine V. K. metu, tyčia, žodžiu jai sakė, kad tuoj pat „prilipins“ ją prie sienos, išmes ją pro langą iš buto trečiame namo aukšte, užmuš ją ir nieks nesužinos bei nesuras, taip grasino ją nužudyti ir buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas, grasinimo metu ir tuoj pat po to, kai pagrasino, jis V. K. mušė ir kitaip fiziškai prieš ją smurtavo. Šios aplinkybės parodo, kad grasinimas nužudyti nukentėjusiajai buvo pakankamai realus. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

K. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – areštu, prašė skirti kuo mažesnę jo trukmę.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad teistas už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, pakaltinamas, bedarbis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatyta vieną griežtesnių bausmių - areštas, nustatant jo dydį didesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Paskirtos bausmės, esant idealiai veikų sutapčiai, bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 78 (septyniasdešimt aštuonias) paras arešto;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, skirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir K. K. skirti 78 (septyniasdešimt aštuonias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę –52 (penkiasdešimt dvi) paras arešto.

K. K. nurodyti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (tel. +370 663 60132, el. p. ina.dikciene@kalejimai.lt, kaunas@kalejimai.lt) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

K. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.