Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-473-654/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-26
Bylos Nr.: 1A-473-654/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-13-1-01747-2014-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Alenas Piesliakas
Nuteistasis: A. D., A. K., BUAB „L“
Kaltinamasis: A. D., A. K.
Advokatai: Anatolijus Svila, Kęstutis Stasiulis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-654/2017 teisminio proceso Nr. 1-13-1-01747-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.10.1;1.1.10.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.4.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

sekretoriaujant Ingridai Janonytei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,nuteistojo A. D. (A. D.) gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nuteistojo A. K. (A. K.), gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir A. K. bei BUAB „L“ administratoriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo

A. D. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, bausmės apimtos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, A. D. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelės) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, asmens tapatybės kortelė grąžintina A. D..

A. K. pripažintas kaltu:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, bausmės apimtos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, A. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nutarta skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šiuo nuosprendžiu visiškai patenkintas UAB „T“ pareikštas 2 010,19 eurų dydžio civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteista solidariai iš kaltinamųjų A. D. ir A. K. 2 010,19 eurų UAB „T“ naudai turtinei žalai atlyginti.

2016 m. birželio 9 d. A. D. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 200 eurų, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje (t. 5., b. l. 18-24), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas ir pinigai nukreipti UAB „T“ naudai civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Automobiliui Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam laikinai apribotos nuosavybės teisės ir jis perduotas saugoti UAB „L“ turto administratoriui R. B. (b. t. 3, b. l. 78-82), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir automobilis konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. D. ir A. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, bendrais veiksmais padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą įsibrovus į saugomą teritoriją, o būtent: jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014 m. liepos 23 d., apie 1.30 val., nupjovė tvoros spyną, iškirpo tvoroje skylę ir įsibrovė į saugomą teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur pagrobė teritorijoje, šešiuose garažuose-sandėliukuose, į kuriuos įsibrovė išlaužęs spynas, automobilyje Renault Master, valst Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsibrovė išdaužęs jo galinį stiklą, buvusį UAB „TS“ priklausantį turtą: elektrinį virinimo aparatą „Ritmo elektra light“, 753,01 eurų vertės, vamzdžių suvirinimo aparatą 675 eurų vertės, suvirinimo aparatą „Kempi“, 508,06 eurų vertės, 180 kg (206 litrus) alyvos „OSO 32“, 317,48 eurų vertės, šildytuvą, 370,39 eurų vertės, šildytuvą, 347, 24 eurų vertės, obliaus peilį, 28,72 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Bosch“, 95,74 eurų vertės, atskėlimo plaktuką „Makita“, 637,16 eurų vertės, GSH atskėlimo plaktuką, 574,45 eurų vertės, grandininę gervę, 32,81 Eurų vertės, 3 vnt. įrankių rinkinių, 118,59 eurų vertės, 4 vnt. raktų rinkinių, 61,06 eurų vertės, įrankių rinkinį, 163,66 eurų vertės, perforatorių „SDS-max Hitachi“, 675,46 eurų vertės, suvirinimo aparatą, 509,83 eurų vertės, ašies atlaisvintoją, 393,04 eurų vertės, grąžtą, 463,39 eurų vertės, fiksavimo rinkinį, 93,92 eurų vertės, nuimtuvą, 31,98 eurų vertės, tepalo keitimo stotelę, 118,73 eurų vertės, dyzelinių purkštukų testerį, 99,27 eurų vertės, 2 vnt. replių „Cobra“, 70,80 eurų vertės, 2 vnt. veržliarakčių, 151,42 eurų vertės, dvi padangas, 277,65 eurų vertės, suvirinimo aparatą, 508,06 eurų vertės, 100 m nerūdijančio plieno lino 3 mm, 550,52 eurų vertės, dvi padangas, 598,39 eurų vertės, 250 l dyzelino, 260,3 eurų vertės, įrankių rinkinį, 622,56 eurų vertės, nuimtuvą guoliams, 75,67 eurų vertės, stakles „Split“, 1292,42 eurų vertės, oblių, 253,48 eurų vertės, įrankių dėžę, 21,54 eurų vertės, frezą, 392,3 eurų vertės, pjūklą, 354,01 eurų vertės, gręžtuvą, 193,64 eurų vertės, automobilio užvedimo įrenginį „Pro start“, 191,49 eurų vertės, galvučių komplektą „Teng tools“, 167,55 eurų vertės, galvučių rinkinį „Forse“, 43,08 eurų vertės, sriegiklių komplektą, 114,89 eurų vertės, cilindriukų suspaudimo komplektą, 67,02 eurų vertės, stakles „Hilti“, 1292,42 eurų vertės, raktų komplektą „Forse“, 76,59 eurų vertės, raudonos spalvos įrankių dėžę, 28,72 eurų vertės, 2 vnt. atsuktuvų rinkinių, 43,08 eurų vertės, 4 vnt. replių komplektų „Knipex“, 167,55 eurų vertės, terkšlių komplektą „Berner“, 191,49 eurų vertės, žiedų nuėmimo replių rinkinį, 35,9 eurų vertės, vežimėlį „Luna“, 81,38 eurų vertės, mikroautobusų spyruoklių suspaudėją, 382,97 eurų vertės, vibrokoją „Wacker“, 526,58 eurų vertės, preso antgalių komplektą, 71,81 eurų vertės, presą „Rems“ dėžėje „Hilti“, 654,54 eurų vertės, 3 vnt. akumuliatorinių suktukų, 564,76 eurų vertės, benzininę vibro plokštę, 469,18 eurų vertės, perforatorių „Bosch“, 143,61 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką, 95,74 eurų vertės, 2 vnt. vamzdžių plėstuvų „Uponor“, 1452,65 eurų vertės, 3 vnt. kampinių šlifuoklių, 215,42 eurų vertės, 3 vnt. akumuliatorinių suktuvų „Makita“, 374,48 eurų vertės, nivelyrą „Geo Fanell“, 1001,22 eurų vertės, automobilio“ Mercedes“ ratų komplektą (padangas su diskais R19) 479,32 eurų vertės, automobilio „Subaru“ ratų komplektą (padangas su diskais R17) 289,62 eurų vertės, automobilio „BMW“ ratų komplektą (padangas su diskais R18) 260,66 eurų vertės, automobilio „Mercedes“ lietų diskų komplektą, 499,44 eurų vertės; UAB „T“ priklausantį turtą: kasimo kaušą 40 cm, 460,17 eurų vertės, planiravimo kaušą 100 cm, 247,18 eurų vertės, kasimo kaušą 30 cm, 428,33 eurų vertės, kasimo kaušą 30 cm, 524 eurų vertės, kasimo kaušą 60 cm, 503,28 eurų vertės, skaitmeninį generatorių IG1000, 318,58 eurų vertės, kampinį šlifuoklį, 138,78 eurų vertės, įrankių rinkinį, 312,79 eurų vertės, kanistrą, 14,19 eurų vertės, benzino 95 64,59 litro, 86,98 eurų vertės, spyną, 28,96 eurų vertės, stebėjimo kamerą, 59,95 eurų vertės, dėžutę (prie kamerų), 5,17 eurų vertės, per kelis kartus automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežus iš nurodytos teritorijos pagrobė UAB „TS“ ir UAB „T“ priklausantį turtą, tuo padarydami UAB „TS“ 22 674,91 eurų turtinę žalą, UAB „T“ 3128,36 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. D. ir A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. D. ir A. K. veikdami kartu, bendrais veiksmais 2014 m. liepos 23 d., apie 1.30 val., įsibrovę į saugomą teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vagystės metu sugadino UAB „TS“ priklausantį turtą: 2 vnt. praustuvų „Mio 64“, 67,21 eurų vertės, 2 vnt. tualeto puodų, 132,18 eurų vertės, praustuvą įleidžiamą „Ibon56“, 42,01 eurų vertės, kriauklę, 16,51 eurų vertės, maišytuvą virtuvinį 200 mm „Neon“, 14,91 eurų vertės, spyną „CEN Evo“, 3,83 eurų vertės, rankeną „Tesa“, 7,18 eurų vertės, klozetą „Norma Rigo“, 40,89 eurų vertės, praustuvą „Zeta“, 17,55 eurų vertės, pakabinamą spyną, 2,03 eurų vertės, bendros 344,3 eurų vertės, UAB „T“ priklausantį turtą: automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, 43,44 eurų vertės, kamerą „Signa“, 72,54 eurų vertės, bendros 115,98 eurų vertės.

Šiais veiksmais A. D. ir A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai

Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis, t. y. A. D., pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir išteisinti jį neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pažeidimus, neteisėtai ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Pasak nuteistojo A. D., jis inkriminuojamų nusikalstamų veikų neįvykdė ir kaltinime išvardintų daiktų nei vienas, nei su nuteistuoju A. K. nevogė. Pažįsta A. K. virš 15 metų, ką veikė įvykio vakarą, neprisimena, nes praėjo virš trijų metų. Dėl jo rastų pėdsakų automobilyje Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad pėdsakai galėjo atsirasti tada, kai kaimynas A. K. šiuo automobiliu parvežė jo motorolerį į servisą. Teismas vadovavosi vien tik kaltinimo pateiktais duomenimis, netyrė ir nesivadovavo kitais, jį teisinančiais duomenimis. Teismas jo kaltę pagrindė liudytojų E. B., V. P., S. N., R. P., A. N., R. Č., N. P., J. S., N. L., G. D., V. K., J. T. bei G. J. parodymais, tačiau objektyviai ištyrus ir įvertinus liudytojų parodymus, jie ne tik nepatvirtino jo kaltės, bet griauna kaltinimo formuluotes. Liudytojai E. B., V. P., S. N., A. N. teisme, R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 23 d. naktį buvo įsibrauta į jų bendrovės teritorijas, iš kur dingo kaltinime nurodyti įvairūs daiktai, tačiau kas tai padarė, jie nematė. Liudytojai policijos darbuotojai R. Č., N. P., J. S. asmenų, kurie iššoko iš persekiojamo stabdomo mikroautobuso, atpažinti negali, abu įtariamieji pabėgo. Nuteistojo teigimu, teismas vienpusiškai vertino liudytojų parodymus, byloje surinktą medžiagą, nesivadovavo BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymus vertino subjektyviai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį bei BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nuteistasis A. D. skunde pažymėjo, kad teismas atmetė bylos duomenis, kad įvykio dieną automobilis Renault Master, kuriuo įvykdyta vagystė, buvo parduotas ir nepriklausė A. K.. Liudytojas V. K. parodė, kad ginčo automobilį Renault Master jo vadovaujama UAB „L“ 2013 m. lapkričio 28 d. įsigijo iš UAB „G“, kurį buvo pirkę iš T. L., A. K. sutuoktinės. Teismo vertinimas nuosprendyje, kad šis automobilis galėjo būti užfiksuotas vaizdo kameromis ties UAB „TS“ 2014 m. liepos 23 d., bylos medžiaga nepaneigtas, tačiau asmenys, įvykio metu disponavę šiuo automobiliu, liko nenustatyti. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir 2014 m. liepos 23 d. pateiktose vaizdo kamerose iš policijos automobilio vaizdo registratoriaus, kur matosi, kad asmenys, disponavę šiuo automobiliu, pabėga ir taip lieka nenustatyti.Skunde nurodyta, kad byloje nustatyta, jog bendrovių teritorijose buvo sudarytos visos sąlygos pašaliniams asmenims, gal net ir ten dirbantiems, užvaldyti kaltinime nurodytą turtą. Neveikė stebėjimo kameros, buvo išlaužta tvora, prieš įvykį ne kartą buvo matyti pašaliniai asmenys, bandę vogti iš teritorijos, tačiau administracija tiems trūkumams pašalinti jokio dėmesio neskyrė, nors yra saugoma teritorija, joje realiai budi sargas, taip pat teritorija stebima per vaizdo fiksavimo kameras, tačiau vagystės metu budintis darbuotojas nieko nematė. Pasak nuteistojo A. D., teismas, apkaltinęs jį šio nusikaltimo padarymu, nuosprendyje kaip jo kaltės įrodymą nurodė skambučius tarp jo ir A. K., vaizdo įrašus 2014 m. liepos 23 d., 1.30 val., užfiksuotus prie įsibrautos teritorijos, jo mobilaus telefono duomenis, automobilyje rastus jo pirštų antspaudus. Su šiomis teismo išvadomis nuteistasis nesutinka. Teismas pasisakė, kad tai, jog jo delno antspaudas rastas vidinėje automobilio pusėje, o ne išorinėje, paneigia jo aiškinimą dėl paliktų delno antspaudų. Tačiau svarbi ta aplinkybė, kad kai buvo vežamas jo motoroleris į servisą, jis važiavo automobilio viduje, sėdėjo keleivio vietoje. Skambučiai tarp jo ir A. K. galėjo būti sutapimas, nes jie neneigia, kad yra kaimynai, dėl automobilių remonto, dėl kaimyniškų santykių susiskambindavo, tačiau tai nepatvirtina, kad jie įvykdė vagystę. Be to, nebuvo aiškintasi, kaip galima buvo sutalpinti į Renault Master automobilį, kuriuo buvo įvykdyta vagystė, kaltinime nurodytą kiekį technikos priemonių, kas yra neįmanoma. Nuteistasis A. D. taip pat nurodė, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog jis, t. y. A. D. su A. K. įvykdė turto vagystę iš teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir sugadino turtą: praustuves, kriaukles, klozetą ir kitą turtą, tačiau neaišku, kaip ir kokioms aplinkybėms esant buvo įvykdytas BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas. Šios aplinkybės netirtos, nėra įvykio vietos apžiūros protokolų, fotonuotraukų, kur tie daiktai buvo.Nuteistojo A. D. teigimu, byloje neįrodyta, kad jis su A. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas netinkamai pritaikė jo atžvilgiu baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų.

Nuteistojo A. K. apeliacinio skundo argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis, t. y. A. K., pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikaltimų padaryme. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neįvykdė ir kaltinime išvardintų daiktų nei vienas, nei su nuteistuoju A. D. nevogė. Įvykio vieta, kur yra kaltinime nurodytos bendrovės, iš kurių buvo įvykdytos vagystės, yra netoli jo nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis turi autoservisą ir jame tenka dirbti ne tik dienomis, bet ir naktimis, tai priklauso nuo užsakymo skubumo. Apie įvykdytą nusikaltimą jis sužinojo iš Vilniaus rajono policijos darbuotojų, kurie dažnai užklysta į jo namus ir jo darbovietę atsitikus vagystei jų teritorijoje. Su jais jis konfliktuoja, nes pareigūnai pastoviai kaltina jį dėl padarytų vagysčių, ko pasėkoje dėl jų pareiginių įgaliojimų viršijimo ir atliekamų provokacinių veiksmų jo atžvilgiu, jis ne kartą yra juos apskundęs. Po įvykio pareigūnai, atlikę kratą ir nieko neradę, jį apkaltino, kad jis įvykio naktį vairavo sutuoktinės parduotą automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas pabėgo nuo policijos pareigūnų, palikęs automobilį su jame esančiais vogtais daiktais. Įvykio naktį, t. y. 2014 m. liepos 23 d., jis galėjo dirbti savo servise, tačiau neprisimena, galėjo ir pravažiuoti ties nurodytomis bendrovėmis, išbandydamas automobilius po remonto, tačiau nei tą naktį, nei kitą jis nebuvo įsibrovęs į kaltinime nurodytų bendrovių teritorijas ir iš ten nei vienas, nei su A. D. nieko nepavogė. Jis įsitikinęs, kad policijos pareigūnai susidorojo su juo sukurpę šią bylą siekdami jam atkeršyti už pateiktus skundus. Neneigia, kad tuo metu naudojosi savo mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bendravo su A. D., nes yra kaimynai ir bendrauja, tačiau dėl kokių reikalų, tiksliai neprisimena.Nuteistojo A. K. teigimu, teismas vadovavosi vien tik kaltinimo pateiktais duomenimis, netyrė ir nesivadovavo kitais, jį teisinančias duomenimis. Liudytojų parodymai nei atskirai, nei visumoje jo kaltės nepatvirtina. Nuteistasis pažymėjo, kad nuosprendyje nurodyta, kad liudytojai J. T., G. J., G. D. ir V. K. apklausti dėl automobilio Renault Master priklausomybės patvirtino, kad būtent jis įvykio metu naudojosi automobiliu. Su šiomis teismo išvadomis nuteistasis A. K. nesutinka, nes teismas vienpusiškai vertino šių liudytojų parodymus, byloje surinktą medžiagą, nesivadovavo BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymus vertino subjektyviai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį bei BPK 44 straipsnio nuostatas. Teismas atmetė bylos duomenis, kad įvykio dieną šis automobilis buvo parduotas. Liudytojas V. K. parodė, kad ginčo automobilį jo vadovaujama UAB „L“ 2013 m. lapkričio 28 d. įsigijo iš UAB „G“, kurį buvo pirkę iš T. L. (jo žmonos). Šio automobilio draudimą mokėjo V. K. įmonė. Jis, t. y. A. K., laikinai naudojosi šiuo automobiliu, kai jį remontuodavo, tačiau juo pastoviai nedisponavo, jis nebuvo nei jam perduotas, nei panaudos sutartimi duotas naudotis. Nuosprendyje nurodytų įvykių metu jo žinioje automobilio nebuvo, nes jis buvo atiduotas liudytojui G. D.. Šią aplinkybę teisme patvirtino liudytojai G. J. ir liudytojas J. T.. Nors liudytojas G. D. teisme tvirtino, kad automobilio iš jo nebuvo paėmęs ir nei jis, nei jo ir V. K. bendrovės nesinaudojo automobiliu, jie negalėjo paneigti tos aplinkybės, kad tiek automobilis, tiek rakteliai jam užvesti buvo perduoti, nes G. D. dar prieš įvykius atsiėmė automobilį grasindamas iškviesti policiją, jei jis neperduos automobilio ir aiškindamas, kad šis automobilis yra jo nuosavybė. Nuteistojo A. K. teigimu, teismas neatsižvelgė ne tik į liudytojo J. T., bet ir liudytojo G. J. parodymus dėl automobilio priklausomybės pirkėjams. Liudytojai V. K. ir G. D. suinteresuoti aiškinti, kad įvykio metu jo, t. y. A. K., žinioje buvo šis automobilis, siekiant patvirtinti, kad nei jie, nei jų draugai ar pažįstami nėra susiję su šia vagyste. Teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojų G. D. ir V. K. parodymai dėl automobilio buvimo A. K. žinioje iš esmės sutampa. Šias aplinkybes patvirtinti teismas vadovavosi liudytojų G. D. ir V. K. parodymais, nekreipdamas dėmesio į tai, kad šie liudytojai meluoja teismui, nes jų parodymai nesutampa dėl automobilio apmokėjimo aplinkybių jį perkant, dėl automobilio disponavimo, remonto bei kitų aplinkybių, vienok teismas nuosprendyje nurodė, kad šiuo automobiliu A. K. galėjo naudotis įvykio metu, nes jį matė šalia jo namų nuteistasis A. D. bei jis yra baustas administracine tvarka už eismo pažeidimą vairuodamas šį automobilį 2014 m. vasario 7 d. nuteistasis A. K. pripažįsta laikinai eksploatavęs šį automobilį, tačiau tuo metu, kai jį remontuodavo ar po remonto laikinai saugodavo ir važiuodamas pietų į namus galėjo pažeisti kelių eismo taisykles ir būti nubaustas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo automobilis jam priklausė įvykio metu, 2014 m. liepos mėnesį. Kad šis automobilis galėjo būti užfiksuotas vaizdo kameromis ties UAB „TS“ 2014 m. liepos 23 d., bylos medžiaga nepaneigtas, tačiau asmenys, įvykio metu disponavę šiuo automobiliu liko nenustatyti. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir 2014 m. liepos 23 d. pateiktose vaizdo kamerose iš policijos automobilio vaizdo registratoriaus, kur matosi, kad asmenys, disponavę šiuo automobiliu, pabėga ir taip pat lieka nenustatyti.Nuteistasis pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog bendrovių teritorijose buvo sudarytos visos sąlygos pašaliniams asmenims, galbūt ir ten dirbantiems, užvaldyti kaltinime nurodytą turtą.Pasak nuteistojo A. K., policijos darbuotojo J. S. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu parodo, kad po įvykio iš anksto buvo sakoma, jog šią vagystę galimai įvykdė A. K., nenustačius tikrųjų vagystės kaltininkų jis buvo pasirinktas kaip asmuo, iš anksto įtariamas ir apkaltintas neįvykdyto nusikaltimo padarymu. Apeliantas A. K. pažymėjo, kad teismas kaip jo kaltės įrodymą nurodė skambučius tarp jo ir A. D., 2014 m. liepos 23 d., 1.30 val., prie įsibrautos teritorijos užfiksuotais vaizdo įrašais, jo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, automobilyje rastomis kamufliažinėmis kelnėmis. Su šiomis teismo išvadomis nuteistasis nesutinka. Kamufliažinės kelnės, rastos automobilyje, galėjo jam priklausyti ir jis galėjo jomis naudotis remontuodamas automobilius savo autoservise. Gali būti, perduodant automobilį G. D., jos ir buvo likusios automobilyje. Skambučiai tarp jo ir A. D. galėjo būti vertinti kaip sutapimas, jie neneigė, kad yra kaimynai, dėl automobilių remonto, dėl kaimyniškų santykių susiskambindavo, tačiau tai nepatvirtina, kad jie įvykdė vagystę. Nuteistasis A. K. nurodė, kad teismas vadovavosi ir jo naudojamo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad 2014 m. liepos 23 d., nuo 1.12 val. iki 1.24 val. jo abonentas buvo celės VL033UC zonoje, tai yra netoli įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis teisme paaiškino ir tai yra nustatyta, kad jo autoserviso buvimo vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra apie 500 metrų nuo įvykio vietos. Šios dvi vietos – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gali veikti ties ta pačia celės zona. Tuo tikslu teisme prašė apklausti ryšių reguliavimo tarnybos arba kitą specialistą, tačiau šis prašymas liko neišnagrinėtas ir atmestas.Nuteistasis taip pat pažymėjo, kad visiškai nesiaiškinta, kaip galima sudėti į automobilį Renault Master, kuriuo įvykdyta vagystė, kaltinime nurodytą kiekį technikos priemonių ir kitų detalių, tokių kaip keletą suvirinimo aparatų, perforatorių, ne vieną komplektą padangų su diskais, penkis kasimo traktoriaus kaušus, benzino kanistrus bei kitą didžiulį turtą, tiek pagal kiekį, tiek pagal vertę. Be to, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad jis su A. D. įvykdė turto vagystę ir sugadino turtą: praustuves, kriaukles, klozetą ir kitą turtą, tačiau neaišku, kaip ir prie kokių aplinkybių BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas buvo įvykdytas. Nuteistojo A. K. nuomone jį teisinantys duomenys liko nutylėti arba išdėstyti deklaratyviai ir visai neįvertinti. Teismas netenkino jo prašymo dėl papildomų liudytojų apklausos, dėl specialistų iškvietimo į teismą ir jų apklausos, tai rodo, kad jis nevykdė savo pareigos, kaip yra išaiškinta LAT praktikoje teismo nutartyje Nr. 2-K-7-398/2013, kad teismai, be kitų aplinkybių, turi ir pareigą nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, kad teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus.

BUAB „L“ apeliacinio skundo ir prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti argumentai

BUAB „L“ administratorius apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę automobilį Renault Master, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Skunde nurodo, kad ši nuosprendžio dalis prieštarauja BK 72 straipsnio, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normoms ir viešajam interesui, nes teismui nepagrįstai sumažinus BUAB „L“ turtą pažeidžiami BUAB „L“ kreditorių interesai. Įmonės automobilis Renault Master nebuvo perduotas ar suteiktas kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti ir šis turtas BUAB „L“ nebuvo gautas iš nusikalstamos veikos. Įmonė nežinojo ir neturėjo bei negalėjo žinoti, kad šiuo automobiliu bus daroma nusikalstama veika. Įmonei 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl įmonės turtui taikomos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos dėl bankrutavusios įmonės turto.

Teismo posėdyje nuteistieji A. D. ir A. K. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti ir juos išteisinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistųjų A. D. ir A. K. apeliaciniai skundai atmestini, BUAB „L“ atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuteistieji ginčija pirmosios instancijos teismo pateiktą įrodymų vertinimą nurodydami, kad teismas neteisingai juos įvertino ir patys siūlo, kaip, jų nuomone, turi būti įvertinti įrodymai. Įrodymų leistinumo, liečiamumo ir vertinimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis. Taikant šį straipsnį teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-75-677/2016). Šiuo sprendimu kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimų ir ar ištirti bei įvertinti įrodymai veda prie nuosprendyje padarytų išvadų. Apklausti teisme nuteistieji paaiškino, kad įvykio aplinkybių ir anksčiau duotų savo parodymų jie neatsimena. A. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apie santykius su A. K., paaiškino, kad anksčiau jis su A. K. atsitiktinai susitikdavo, pasisveikindavo, jokių reikalų su juo neturėjo. Telefonu su juo nebendravo, gal kartais vienas kitam parašydavo vieną kitą žinutę (t. 5, b. l. 12). A. K., apklaustas apie santykius su A. D., paaiškino, kad A. D. yra jo kaimynas, santykiai apsiriboja pasisveikinimu susitikus gatvėje, o pastaruoju metu su juo iš viso nebendrauja, jokių reikalų su juo nėra turėjęs (t. 4, b. l. 93). Abu negalėjo paaiškinti, kodėl įvykio dieną tarp jų buvo tiek daug telefoninių skambučių. Taigi, iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie tarpusavyje nebendrauja, jokių bendrų reikalų neturi, jie nebuvo draugai, o tik kaimynai, jų bendravimas buvo labai epizodiškas, A. D. kartais prašydavo A. K. paskolinti pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu pas kaltinamuosius buvo rasti ir paimti mobilaus ryšio telefonai, SIM kortelės, jų dėklas, taip pat buvo gauti duomenys apie telekomunikacinius įvykius, susijusius su šiais paimtais daiktais. Apylinkės teismas išanalizavo byloje esančius duomenis ir nustatė, kad 2014 m. liepos 22 d., laikotarpiu nuo 23:03 val. iki 23:31 val., A. K. ir A. D. vienas kitam siuntė 20 SMS žinučių, o laikotarpiu nuo 7:14 val. iki 23:31 val. buvo siųstos 38 SMS žinutės ir telefoniniai skambučiai. Tai yra objektyvūs įrodymai, kurių turinys nepriklauso nuo žmogaus pasakojimo, surinkti nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos ir kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie telefonų numerių priklausomybės kaltinamiesiems. Jie rodo, kad kaltinamųjų parodymai apie jų tarpusavio bendravimo epizodiškumą yra melagingi. Galimai kaltinamieji paprastai ir bendrauja epizodiškai, bet nusikaltimo darymo dieną jų bendravimas buvo labai intensyvus. Kadangi patys kaltinamieji tokio intensyvaus bendravimo paaiškinti negalėjo, teismas teisingai tokį bendravimą vertino kaip pasiruošimą nusikalstamos veikos darymui, bendravimą dėl nusikalstamos veikos. Nusikalstama veika buvo padaryta apie 1:30 val. ir nuteistiesiems pasiruošimą suderinus telefonu ir prieš nusikalstamą veiką darant nebuvo reikalo skambintis, todėl po 23:31 val. daugiau skambučių tarp nuteistųjų nebuvo. A. K. nurodo, kad jis dirba netoli įvykio vietos, todėl jo mobilaus ryšio telefonas galėjo būti prisijungęs prie tos pačios bazinės stoties, kuri veikia ir įvykio vietoje. Kaip tokios versijos pagrindimą nuteistasis nurodė, kad kai turi skubių užsakymų jis dirba naktimis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 85-86) A. K. paaiškino, kad dienos metu jis dirba autoservise, važinėja po parduotuves. Paklaustas, ar tekdavo nakties metu būti Žirnių gatvėje, A. K. atsakė, kad nežino ir nepamena, po darbo vakarais dažnai važiuoja apsipirkti į Liepkalnio gatvėje esantį prekybos centrą „Maxima“. Tokie nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti pripažinti vienodi teisme duotiems parodymams, kad kartais reikėdavo skubiai suremontuoti automobilį ir jis servise dirbdavo iki 3-5 valandos nakties. Savo skunde A. K. neigė įvykio metu naudojęsis automobiliu Renault Master, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tuo metu šiuo automobiliu naudojosi būtent jis. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus V. K. ir G. D., kurie paneigė kaltinamojo versiją. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus pagrįstai įvertino kaip tarpusavyje sutampančius, šie liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Liudytojų teisme duoti parodymai iš esmės atitiko ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio metu automobiliu Renault Master naudojosi A. K.. Savo skunde A. D. teigia, kad jo rankų pėdsakai ant automobilio lango vidinės pusės stiklo atsirado prieš įvykį vežant jo motorolerį remontuoti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 12) jis teigė, kad kartu A. K. porą kartų motorolerį vežė remontuoti pas pastarąjį į servisą, kur A. K. ir turėjo jį suremontuoti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 93) A. K. paklaustas, ar A. D. važiavo su juo automobiliu Renault Master, paaiškino, kad vieną kartą kartu su A. D. vežė pastarojo motorolerį remontuoti į Kauno gatvę. Matyti, kad įvairiu metu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. D. ir A. K. duoti parodymai apie neva vežtą A. D. motorolerį ir apie vietą, į kurią jį vežė, skiriasi. Šie išdėstyti nuteistųjų parodymų skirtumai yra esminiai ir daro jų parodymus nepatikimus, kaip ir jų keliamas versijas daro neįtikinamas ir niekuo nepagrįstas, priderintas prie ikiteisminio tyrimo įstaigos surinktų įrodymų siekiant pateisinti savo nekaltumą. A. D. iš dalies teisus teigdamas, kad liudytojai E. B., V. P., S. N., R. P., A. N., R. Č., N. P., J. S., N. L., G. D., V. K., J. T. bei G. J. nepatvirtino jo kaltės, bet griovė kaltinimo formuluotes. Iš ties, dalis liudytojų – pagrobto ar sugadinto turto savininkų, paaiškino tik aplinkybes apie turtą, jo būvimo vietą ir dingimo laiką. Nusikaltimo aplinkybių jie nematė ir nieko apie jas papasakoti negalėjo, tačiau jų parodymai jokiu būdu negriauna kaltinimo formuluočių. Teismas jau įvertino G. D. ir A. K. parodymus. Nagrinėdama nuteistųjų skundus kolegija patikrina, ar baudžiamojo byloje turimų įrodymų pakanka pirmosios instancijos teismo išvadoms pagrįsti. Šioje baudžiamojoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, leidžiančių spręsti apie nuteistųjų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Tačiau išvadų pagrįstumą lemia ne įrodymų rūšis, o jų kiekis ir tarpusavio ryšiai, pirmosios instancijos teismo motyvai vertinant įrodymus ir darant išvadas. Kolegija mano, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pakako išvadoms dėl nuteistųjų kaltės padaryti, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados pagrįstos ir motyvuotos. A. D. skundo argumentas, kad įmonėje buvo sudarytos visos sąlygos pašaliniams asmenims užvaldyti turtą, nėra aišku, kur buvo pavogtas turtas, neturi teisinės reikšmės. Tai, kad turtas nėra saugomas ar jo apsaugos priemonės nėra pakankamos, nereiškia, kad kaltinamasis gali vogti svetimą turtą. BUAB „L“ apeliaciniame skunde ginčijamas automobilio konfiskavimo klausimas. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje nėra duomenų, kad BUAB „L“ ar jos darbuotojai žinojo ar galėjo ir turėjo žinoti, jog automobilis Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Automobilį darbiniais, asmeniniais reikalais, o taip pat darydamas nusikalstamas veikas naudojo A. K., nedirbęs BUAB „L“. Juridinis asmuo neperdavė automobilio A. K. žinodamas, kad jis turi tikslą daryti nusikalstamas veikas, todėl įmonei priklausančio automobilio konfiskavimas būtų nepagrįstas.

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.

BUAB „L“ administratorius apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Panaikinti 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta konfiskuoti automobilį Renault Master, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Renault Master, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėAlenas Piesliakas