Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo R. D. priteista 1535 Lt laidojimų išlaidų nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Č. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad mušdamas savo žmoną N. D. sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat už tai, kad tyčia nužudė savo uošvienę K. B. . Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

R. D. laikotarpyje nuo 2008 m. gegužės 27 d., 6 val., iki 2008 m. birželio 2 d., 6 val. 25 min., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių konfliktų su savo žmona N. D. metu tyčia jai sudavė rankomis ir kojomis 188 smūgius į įvairias kūno vietas padarydamas nukentėjusiajai daugybines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus visame kūne. Tokiu būdu R. D. sukėlė N. D. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. D. 2008 m. birželio 3 d., laikotarpyje nuo 16 val. iki 19 val., tame pačiame savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo uošviene K. B. metu tyčia sudavė jai rankomis ir kojomis 15 smūgių į galvą, 4 smūgius į pilvą, 9 smūgius į rankas, 3 smūgius į šlaunis, 1 smūgį į kairįjį žastą, 3 smūgius į juosmenį bei 13 smūgių į krūtinės ir nugaros sritis, padarydamas nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimą su muštine žaizdele kairiame žaste, juosmens kairės pusės sumušimą, pasireiškusį trimis kraujosruvomis juosmens kairėje pusėje ir kairio inksto sužalojimu, bei krūtinės ir nugaros sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, nugaroje, dešiniųjų IV, V, VIII, X, XI ir kairiųjų II, V-XII šonkaulių viengubais lūžiais su plaučių sužalojimais. Dėl to K. B. nuo krūtinės ir nugaros sumušimo, besikomplikavusio kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje ir ūmiu kvėpavimo nepakankamumu, įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu R. D. K. B. nužudė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Tuo tarpu dėl savo žmonos motinos K. B. nužudymo pagal BK 129 str. 1 d. nuteistasis R. D. kaltu prisipažino, apeliaciniame skunde jis irgi nurodo, kad pagal BK 129 str. 1 d. kaltu prisipažįsta pilnai ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Kad R. D. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nužudė K. B. , įrodyta ne tik paties nuteistojo parodymais, bet ir visuma kitų išnagrinėtų įrodymų: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada bei kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Kadangi esminių nustatytų šio nusikaltimo padarymo aplinkybių apeliantas neginčija, plačiau tos aplinkybės nebus aptarinėjamos ir šioje nutartyje. Vis dėlto iš apeliacinio skundo matosi, kad nors ir prisipažindamas kaltu padaręs nužudymą, nuteistasis nurodo kai kurias papildomas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Apeliaciniame skunde jis prašo atsižvelgti į tai, kad mirus jo žmonai N. D. , uošvienė K. B. pati išprovokavo konfliktą, dėl kurio ir kilo neatstatomos pasekmės, taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis K. B. nužudė būdamas labai susijaudinęs. Abu šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigti teisme išnagrinėtais įrodymais. Pirmiausia atmetami nuteistojo aiškinimai, kad konfliktą, kurio metu buvo nužudyta K. B. , išprovokavo pati nukentėjusioji. Nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo nurodyta apie tai, kad keletą dienų iki nusikalstamų veikų padarymo, taip pat ir po žmonos N. D. laidotuvių R. D. nuolat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Nors ir negalėdamas tiksliai nurodyti įvykių eigos, to neneigia pats nuteistasis. Liudytojas S. Š. parodė, kad prie kioskų sutikęs girtą R. D. ragino eiti jį namo ir ruoštis žmonos laidotuvėms. Kad nuteistasis buvo neblaivus ir 2008 m. birželio 2-4 dienomis, matosi ir iš teisme perskaitytų nukentėjusiosios J. Č. parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet ji parodė, kad 2008 m. birželio 2 d. pas ją atvažiavęs ir pranešęs apie N. D. mirtį jos brolis R. D. buvo išgėręs. Birželio 3 d. kalbėjo su broliu telefonu apie 16.30 val. ir iš balso suprato, kad R. D. vėl girtas. Laidotuvių dieną jo elgesyje nieko neįprasto nepastebėjo, bet R. D. buvo išgėręs. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad dėl girtumo R. D. gerai neprisimena ir K. B. nužudymo aplinkybių, neprisimena netgi to, kokiu paros metu tai įvyko. Būtent tuo ir paaiškinami kai kurių nuteistojo parodymų neatitikimai faktinėms bylos aplinkybėms. Teisme R. D. parodė, kad savo žmoną negyvą surado ne birželio 2, o 3 dieną. Po to išgėrė, ėjo į tualetą ir koridoriuje įmynė į K. B. išmatas, nes ji gamtinius reikalus atlikinėjo kur pakliuvo. Tai sutvarkęs vėl išgėrė, padarė uošvienei valgyti, bet ši valgį nustūmė nuo stalo, be to, dar ir necenzūriniais žodžiais jam pasakė, kad ir toliau bute nesilaikys tvarkos. Po to jis ir pradėjo K. B. mušti, gerai neprisimena, bet turbūt mušė ją kumščiais. Dar parodė, kad uošvienę mušė tą pačią dieną, kurią iš jo buto buvo išvežta mirusi N. D. . Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad R. D. K. B. sumušimo ir nužudymo aplinkybes buvo nurodęs dar kitaip. Tuomet savo nuoširdžiame prisipažinime jis buvo nurodęs, kad įmynė į uošvienės išmatas ir ją sumušė ne dienos metu ir ne vakare, o 2008 m. birželio 3 d. naktį. Vėliau apklaustas įtariamuoju jau parodė, kad visa tai įvyko dieną. Iš bylos ir joje priimto nuosprendžio matosi, kad teismas rėmėsi R. D. parodymais apie K. B. nužudymo aplinkybes tiek, kiek tie parodymai neprieštaravo kitoms abejonių nekeliančioms nustatytoms aplinkybėms. Tačiau kai kurios konkrečios nužudymo aplinkybės, taip pat ir nusikaltimo padarymo laikas, suduotų smūgių skaičius, buvo nustatyti liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Visos šios aptartos aplinkybės jau pačios savaime verčia abejoti nuteistojo R. D. versijomis apie tai, kad konfliktą tarp jo ir K. B. pradėjo pati nukentėjusioji, be to, apeliaciniame skunde ir pats nuteistasis nenurodo, kokiais veiksmais K. B. tą konfliktą pradėjo. Nuteistasis visų apklausų metu parodė ir parodo, kad uošvienė K. B. buvo netvarkinga, teršdavo butą, o gamtinius reikalus atlikinėdavo ne tam skirtoje vietoje. Tačiau visa tai nuteistajam nebuvo joks netikėtumas. Be to, 1926 m. gimusi K. B. ir dėl savo amžiaus, ir dėl ligų faktiškai buvo neįgali, pats R. D. yra parodęs, kad kartu su N. D. jie netgi planavo K. B. atiduoti į slaugos namus. Todėl, net ir tikint nuteistojo parodymais apie tai, kad K. B. eilinį kartą atliko gamtinius reikalus buto koridoriuje, kad nustūmė jai paduotą maistą ar netgi pasakė kokius nors necenzūrinius žodžius, visi šie nukentėjusiosios veiksmai negalėtų būti vertinami konflikto pradėjimu. Galima sutikti, kad išvardinti nukentėjusiosios veiksmai galėjo sukelti nuteistojo nepasitenkinimą, tačiau staigaus pykčio jausmo protrūkis ir iš karto po to sekęs fizinio smurto panaudojimas šiuo atveju gali būti paaiškinamas ne nukentėjusiosios atitinkamais veiksmais, juo labiau ne neteisėtais jos veiksmais arba provokuojančiu elgesiu, o tik paties nuteistojo apsvaigimu nuo alkoholio, neabejotinai turėjusiu tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Visos jau aptartos aplinkybės paneigia ir kitą nuteistojo versiją apie tai, kad jis K. B. nužudė labai susijaudinęs. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Šioje byloje, net ir remiantis paties nuteistojo parodymais, nustatyta, kad R. D. fizinį smurtą prieš K. B. pavartojo ne iš karto po nuteistojo nurodomų K. B. veiksmų, t. y. gamtinių reikalų atlikimo buto koridoriuje. Taigi jo veiksmai nebuvo greitas atsakas į tuos veiksmus ir jau vien tai paneigia staigaus susijaudinimo galimybę. Be to, jau buvo nurodyta apie tai, kad K. B. veiksmai negali būti laikomi nei neteisėtais, nei nuteistąjį itin įžeidžiančiais. Galutinai apelianto versiją apie jo būseną nusikaltimo padarymo metu paneigia ir nuteistajam paskirtos teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizės išvados. Jose nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. D. jokiu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, taip pat nebuvo ir laikino psichikos veiklos sutrikimo (ar patologinio afekto) būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. D. taip pat nebuvo ir fiziologinio afekto būsenoje. Jam diagnozuotas tik emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aprašytos ir R. D. būdingos individualios psichologinės ypatybės. Nurodyta, kad nuteistojo elgesiui, situacijos ir savo veiksmų suvokimui turėjo reikšmės jo fiziologinė būsena, tai, kad prieš nusikaltimo padarymą jis vartojo alkoholį. Net ir nežymaus apsvaigimo nuo alkoholio poveikyje keičiasi jo aplinkos suvokimas bei įvertinimas, sunkėja sprendimų paieška, susilpnėja savikontrolė ir keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis – jie tampa impulsyvūs ir agresyvūs. Tai patvirtina ir nuteistojo elgesio nusikalstamų veikų padarymo metu analizė, šis elgesys yra būdingas paprasto girtumo būsenai. Šios ekspertizės išvados visiškai paneigia galimybę, kad K. B. R. D. nužudė būdamas staiga labai susijaudinęs, o taip pat tik dar kartą patvirtina jau išdėstytą teismo išvadą apie tai, kad didžiausios įtakos ir šios nusikalstamos veikos padarymui turėjo nuteistojo paprastas girtumas. Todėl kitaip įvertinti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir ją perkvalifikuoti į BK 130 str. nėra jokio pagrindo.

Visų apklausų metu R. D. taip pat nurodė, kad nužudyti K. B. jis nenorėjo, teisme parodė, kad uošvienę norėjo tik „pamokyti“. Iš nuosprendžio matosi, kad nuteistojo kaltės formos ir tyčios rūšies klausimus teismas irgi išsprendė teisingai. Byloje tikrai nėra duomenų apie tai, kad R. D. siekė atimti K. B. gyvybę arba kad ją mušdamas suvokė, jog jos gyvybė bus atimta neišvengiamai. Todėl pats teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių nuteistojo tiesioginę apibrėžtą tyčią. Tačiau mušdamas lovoje gulinčią seną ir ligotą moterį ir suduodamas jai į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, pilvą bei krūtinę, t. y. į gyvybiškai svarbias kūno sritis, nuteistasis tikrai suprato, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, ir numatė, kad gali jai atimti gyvybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas gali būti padarytas ne tik tiesiogine apibrėžta, bet ir neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Būtent tokios aplinkybės ir buvo nustatytos šioje byloje. Būdamas girtas ir suduodamas senai bei ligotai K. B. į įvairias kūno vietas iš viso 48 smūgius, R. D. tuo metu savo veikos padarinius (nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą ar net jos mirtį) numatė tik bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizavo ir tuo metu vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad nuteistasis nukentėjusiąją nužudė veikdamas neapibrėžta tyčia, ir šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Skiriant nuteistajam R. D. bausmes, teismas BK 54 ir 61 straipsnių bei kitų BK normų reikalavimų taip pat nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašymą sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę pareiškė dar ir nukentėjusioji J. Č. . Iš bylos matosi, kad J. Č. yra ne N. D. ir ne nužudytos K. B. , o būtent paties nuteistojo artimoji giminaitė, ji yra R. D. sesuo. Nukentėjusiąja ir civiline ieškove ji buvo pripažinta tik todėl, kad turėjo išlaidų laidojant jos brolio nužudytą K. B. . J. Č. prašymas sušvelninti jos broliui paskirtą bausmę žmogiškai suprantamas, tačiau įvertinant tai, kad betarpiškai nuteistojo nusikalstamomis veikomis J. Č. jokia fizinė, moralinė ir netgi turtinė žala nebuvo padaryta, šios nukentėjusiosios nuomonė kitų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių nusverti negali. Tuo tarpu į daugelį paties nuteistojo R. D. apeliacinio skundo nurodytų aplinkybių skiriant bausmę jau buvo atsižvelgta pačiame nuosprendyje. Nepaisant to, kad dėl girtumo nuteistasis negalėjo prisiminti ir nurodyti kai kurių nusikaltimų padarymo aplinkybių, teismas kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamųjų įstatymų numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi jau pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pagrįstai buvo nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamų veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos tų nusikalstamų veikų padarymui, ir tai jau buvo aptarta tiek nuosprendyje, tiek šioje nutartyje. Iš nuosprendžio matosi, kad atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių reikšmę skiriamos bausmės dydžiui teismas įvertino vienodai, nesuteikdamas nė vienai iš jų išskirtinės reikšmės. Skiriant bausmes teistas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad K. B. nužudymas sukėlė itin sunkias ir jau neatstatomas pasekmes. Dar buvo atsižvelgta ir į konkrečias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad nuteistasis vartojo fizinį smurtą prieš moteris, atsižvelgta į nukentėjusiosioms suduotų smūgių skaičių. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad jo ankstesni teistumai seniai išnykę, po to jis dirbo ir gyveno dorai, taip pat yra garbaus amžiaus ir antros grupės invalidas. Nors šie kaltininko asmenybę apibūdinantys duomenys nuosprendyje išsamiau aptarti nebuvo, dėl jų švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, kolegijos nuomone, irgi nėra pagrindo. Iš bylos matosi, kad du R. D. ankstesni teistumai jau seniai išnykę, nėra duomenų ir apie jam skirtas kokias nors administracines nuobaudas. Tačiau vertinant kaltininko asmenybę turi būti atsižvelgta ir į kitas aplinkybes, apibūdinančias kaltininką iki nusikalstamų veikų padarymo, jo vertybinę orientaciją ir kt. Apie tai, kad R. D. piktnaudžiavo alkoholiu, nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo nurodyta. Bylos duomenys, ypač liudytojų parodymai, taip pat patvirtina, kad būdamas girtas R. D. ir anksčiau vartodavo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, todėl N. D. jo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai kaltinime nurodytu laikotarpiu ir netgi K. B. nužudymas negali būti laikomi nusikalstamomis veikomis, padarytomis visiškai atsitiktinai. Apeliantas nurodo, kad yra garbaus amžiaus, tačiau 1953 m. gimusio nuteistojo amžius, kolegijos nuomone, dar nėra toks, dėl kurio būtų sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba dėl kurio būtų pagrindas tą bausmę švelninti. Iš prie bylos pridėtų dokumentų taip pat matosi, kad R. D. nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, dar 1986 m. jam buvo nustatytas lėtinis alkoholizmas, o prieš 5 metus diagnozuota ir kepenų cirozė. Vis dėlto ir dėl šių aplinkybių švelninti nuteistajam paskirtas bausmes pagrindo nėra. Nors ir būdamas tik iš dalies darbingas, R. D. dirbo, tačiau suprasdamas apie prastą savo sveikatos būklę bei suvokdamas, kad jo susirgimai tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu, jis pats to sąmoningai nepaisė ir toliau girtavo, būdamas girtas padarė ir abu nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Vertinant apelianto argumentus dėl jo amžiaus bei sveikatos būklės, kolegija taip pat pažymi, kad šios aplinkybės skiriant bausmę vis tiek negali nusverti kitų nustatytų bylos aplinkybių, ypač apibūdinančių nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Jau buvo nurodyta, kad savo žmoną N. D. R. D. sumušė ne atsitiktinai, o mušė ją keletą dienų iš eilės padarydamas nors ir nežymius, tačiau net 188 kūno sužalojimus. Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstas teismo sprendimas pagal BK 140 str. 1 d. R. D. paskirti ne švelnesnių rūšių, o baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat būtina atsižvelgti ir į konkrečias K. B. nužudymo aplinkybes. Nors nuteistasis nurodo, kad K. B. buvo netvarkinga, teršdavo butą, tačiau byloje nustatyta, kad ją pas save gyventi R. D. kartu su N. D. priėmė patys savo noru ir valia. Taip pat nustatyta, kad prieš tai buvo parduotas pačios K. B. turėtas nuosavas butas, nuteistasis pats pripažįsta, kad už tą butą gauti pinigai buvo panaudoti jo buto remontui ir įsiskolinimų už komunalinius mokesčius sumokėjimui. Nuteistasis su savo žmona naudojosi ir K. B. gaunama pensija. Nepaisant to, K. B. buvo nužudyta faktiškai dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į dar kai kurias šio nužudymo aplinkybes. Jau buvo nurodyta, kad K. B. nuteistasis sudavė iš viso net 48 smūgius. Nėra abejonių dėl to, kad nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, ypač įvertinant tai, kad tyrimo metu nukentėjusiosios kraujyje nebuvo rasta alkoholio, ir tai patvirtina, kad fizinio smurto panaudojimo prieš ją metu ji buvo blaiva. Įvertinant šios nukentėjusiosios amžių bei sveikatos būklę, taip pat galima pagrįstai manyti, kad K. B. dar ir neturėjo galimybės gintis arba jį mušančiam nuteistajam aktyviai pasipriešinti. Taigi šios aplinkybės leidžia spręsti netgi ir apie kai kuriuos nužudymą kvalifikuojančių aplinkybių požymius. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje jos nebuvo nustatytos ir R. D. buvo nuteistas tik už paprastą nužudymą, tačiau šios aptartos aplinkybės vis dėlto leidžia padaryti išvadą apie didesnį nužudymo pavojingumo laipsnį, o tai irgi turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui. Pagal BK 140 str. 1 d. teismas paskyrė R. D. mėnesių, o pagal BK 129 str. 1 d. – 11 metų laisvės atėmimo bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu. Abi už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už tas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkius. Įvertinus visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, ir už atskiras nusikalstamas veikas R. D. paskirtos bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos nuomone, negali būti laikomos per griežtomis ir šias bausmes švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.