- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- 2YT-1571-514/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00432-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., E. J., V. K., E. K., valstybės įmonei Turto bankas
- Pareiškėjas
- A. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., V. K., L. K., E. K., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po mamos O. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties jis priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo liudijimui gauti.
Nurodė, kad po pareiškėjo mamos O. K. mirties liko palikimas, kurį reikėjo priimti per įstatyme nustatytus terminus. Pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, Po mamos mirties atsirado palikimas, kurį sudaro 63/100 gyvenamojo namo ir ūkiniai pastatai, kieno statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r. Pareiškėjas palikimą priėmė, pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Po mamos mirties rūpinasi likusiu nekilnojamu turtu, prižiūrėdamas ir tvarkydamas jį, mokėdamas mokesčius.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymui neprieštaravo.
Suinteresuoti asmenys V. K., L. K., E. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. K. patvirtino pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl palikimo priėmimo, nurodęs, jog nei jis, nei kiti suinteresuoti asmenys į palikimą nepretenduoja. Paaiškino, kad po mamos mirties visi sutarė, jog sodybą paveldės pareiškėjas. Pastarasis po mamos mirties su šeima persikraustė į mamai priklausiusi pastatus, juos rekonstravo (pakeitė stogą namo išorę, viduje įrengė sanitarinius mazgus), šiuose pastatuose gyvena ir šiuo metu, jais rūpinasi, prižiūri, tvarko gyvenamojo namo aplinką. Be nekilnojamojo turto pareiškėjas perėmė ir mamos asmeninius, namų apyvokos daiktus.
Kiti suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. K. Iš bylos duomenų matyti, kad po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas - 63/100 gyvenamojo namo ir ūkiniai pastatai, kieno statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1993 metais, mirus O. K., priėmimo faktą, todėl, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 metų CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Pagal 1964 metų CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis taip pat laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. K. mirties palikimą priėmė, nurodė, kad po motinos mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti, toliau gyveno motinai priklausiusioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., rūpinosi ir prižiūrėjo statinius, namų valdą išlaikė, dirbo pasodybinį sklypą, mokėjo mokesčius.
Pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl namų valdos priežiūros patvirtino suinteresuotas asmuo, paaiškinęs, jog po motinos mirties pareiškėjas apsigyveno mamai priklausiusiuose pastatuose, juos valdė, prižiūrėjo, atlikdamas būtinus remonto darbus.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Nustatant aplinkybę, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą suinteresuotas asmuo užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu įpėdinis naudojosi kaip savo nuosavybe.
Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, suinteresuoto asmens paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad po pareiškėjo motinos mirties pareiškėjas, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po motinos mirties valdo ir naudojasi pastatais, rūpindamasi, kad pastatai būtų tinkamos būklės, atliko remontą, be nekilnojamojo turto pareiškėjas priėmė ir kitą palikimą, likusį po motinos mirties – namuose buvusius namų apyvokos daiktus. Tokie pareiškėjo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tokie jo veiksmai prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui. Visi šie duomenys patvirtina, kad po mamos O. K. mirties palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, priėmė pareiškėjas.
Pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie jo gyvenimą motinai priklausiusioje namų valdoje, patvirtina Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. balandžio 11 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas A. K. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., ir yra deklaravęs gyvenamą vietą nurodytu adresu nuo 1990 m. lapkričio 5 d. Šiame dokumente fiksuotos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pradėjo valdyti po O. K. mirties likusį turtą.
Pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas faktas, kad po mamos O. K. mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai gauti paveldėjimo liudijimą.
Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą teismui sumokėjo 117,60 Eur žyminį mokestį, kai pagal Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą teisenos bylose turėjo būti sumokėtas 59 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjui permokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. K., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Grąžinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 58,60 Eur (penkiasdešimt aštuonis Eur 60 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 22 d.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.