Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Pakruojis) prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie Pakruojo rajono savivaldybės, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, bedarbis (registruotas darbo biržoje), teistas:

1) 2011 m. lapkričio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį laisvės apribojimu9 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo terminą dirbti pagal darbo sutartį arba ieškoti darbo per darbo biržą, bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2013 m. lapkričio 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui;

3) 2015 m. birželio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 3 dalis, 64¹ straipsnį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. 2017 m. sausio 1 d. apie 18.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, žodinio konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė ant sofos sėdinčiam savo tėvui A. J. į nosį, tokiais savo veiksmais tyčia sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui - tėvui A. J.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

V. J. parodymais, kuris, apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. sausio 1 d., tikslaus laiko nepamena, buvo namuose, kur gyvena su tėvais. Namuose taip pat buvo mama N. J. ir tėvas A. J. Namuose su tėvu A. J. šventė Naujuosius metus ir vartojo alkoholį. Vartodami alkoholį su tėvu susipyko. Žodinio konflikto meta priėjo prie tėvo A. J., kuris tuo metu sėdėjo ant sofos, ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė tėvui į nosį. Po smūgio tėvui pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po to jis nuėjo miegoti į savo kambarį. Dėl sukelto fizinio skausmo tėvui A. J. nuoširdžiai gailisi ir žada jo atsiprašyti (55-57 b. l.);

nukentėjusiojo A. J. parodymais, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 18.15 val. gyvenamojo namo svetainėje savo sūnui V. J. papriekaištavo dėl netinkamo jo gyvenimo būdo, po ko sūnus priėjo prie jo, sėdinčio ant sofos, ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam į nosį, po ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kitų sužalojimų nepatyrė, jokie daiktai sugadinti nebuvo. Įvykio metu V. J. buvo neblaivus, alkoholį namuose jis vartojo jau ne pirmą dieną. Civilinio ieškinio nereiškia (5-6 b. l.);

liudytojos N. J. parodymais, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 18.15 val. tarp jos sutuoktinio A. J. ir sūnaus V. J. kilo žodinis konfliktas, sutuoktinis papriekaištavo sūnui dėl netinkamo jo gyvenimo būdo. Konflikto metu sūnus priėjo prie ant sofos sėdinčio tėvo ir ranka jam vieną kartą trenkė į veidą. Po suduoto smūgio A. J. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, o V. J. nuo jo atsitraukė ir nuėjo į miegamąjį (22 b. l.);

2017 m. sausio 1 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad įvykio metu V. J. buvo neblaivus, jam nustatytas 3,40 promilių girtumas (13 b. l.);

įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (9-11 b. l.).

Kaltinamojo V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu gyvenančiam tėvui A. J. (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį V. J. siūlė nubausti areštu 45 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė V. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – areštą 30 parų.

Kaltinamasis V. J. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. J. teistas tris kartus (27-30, 32-40 b. l.), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo viena atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (41-48 b. l.), nedirba (50 b. l.), darbo biržoje registruotas (49 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti arešto bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – areštą 45 paroms.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. J. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnius).

Į atliktą arešto bausmės laiką V. J. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 1 d. 19 val. iki 2017 m. sausio 2 d. 11.30 val. (60, 62 b. l.), t. y. viena para (BK 66 straipsnis).

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti (58-59 b. l.), paliktina galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

v. j. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. sulaikymo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Į atliktą arešto bausmės laiką V. J. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 1 d. 19 val. iki 2017 m. sausio 2 d. 11.30 val., tai yra 1 (vieną) parą.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.