Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį (mažametės A. B. išžaginimas) laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (mažametės A. B. seksualinis prievartavimas) laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalį (nepilnametės A. B. išžaginimas) laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalį (nepilnametės A. B. seksualinis prievartavimas) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį (mažametės D. B. išžaginimas) laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (mažametės D. B. seksualinis prievartavimas) laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (mažametės S. B. seksualinis prievartavimas) laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir E. B. subendrinta bausmė nustatyta – laisvės atėmimas šešiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu E. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš E. B. priteista nukentėjusiajai S. B. 358 Lt turtinei žalai atlyginti, A. B. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, D. B. 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti, S. B. 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 2421 Lt gydymosi išlaidų už A. B. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2010 m. sausio 8 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvendamas su mažamete dukra A. B., gim. 1996-01-08, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangos m., nuolat, pasinaudodamas dukters A. B. bejėgiška būkle dėl mažametystės, pavartodamas fizinį smurtą – jėga palenkdamas galvą, pakeldamas sijoną arba nurengdamas, seksualiai prievartavo nukentėjusiąją – tenkino savo lytinę aistrą su A. B. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu – rankomis lietė jos krūtinę, kišo pirštus į vaginą ir išeinamąją angą, privertė nukentėjusiąją rankomis masturbuoti jo lytinį organą, savo lytiniu organu lietė mažametės vaginą, tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios A. B. valią oraliniu būdu, o laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 m. pradžios tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią analiniu būdu bei nenustatytą skaičių kartų prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo, t. y. išžagino mažametę A. B..

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo mėn., tikslus laikas nenustatytas, gyvendamas skyrium nuo A. B. ir kelioms dienoms atvykdamas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, pasinaudodamas bejėgiška būkle dėl to, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta jo anksčiau padarytais veiksmais, susijusiais su A. B., gim. 1996-01-08, seksualiniu prievartavimu bei išžaginimu jai būnant mažametei, panaudodamas fizinį smurtą – jėga palenkdamas nukentėjusiosios galvą, pakeldamas sijoną arba nurengdamas, seksualiai prievartavo nukentėjusiąją – tenkino savo lytinę aistrą su A. B. prieš jos valią kitokio fizinį sąlyčio būdu – rankomis lietė jos krūtinę, kišo pirštus į vaginą ir išeinamąją angą, privertė nukentėjusiąją rankomis masturbuoti jo lytinį organą, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios vaginą, tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios A. B. valią oraliniu, analiniu būdais bei nenustatytą skaičių kartų prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo, t. y. išžagino nepilnametę A. B..

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio 17 d. tikslus laikas nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ne rečiau kaip kas pusę metų pasinaudodamas D. B., gim. 1998-10-17, bejėgiška būkle dėl mažametystės bei lengvo protinio atsilikimo, seksualiai prievartavo nukentėjusiąją – tenkino savo lytinę aistrą su D. B. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu – rankomis lietė jos krūtinę, kišo pirštus į vaginą ir išeinamąją angą, privertė nukentėjusiąją rankomis masturbuoti jo lytinį organą, savo lytiniu organu lietė mažametės vaginą, tenkino savo lytinę aistrą su mažamete prieš nukentėjusiosios D. B. valią oraliniu ir analiniu būdais bei nenustatytą skaičių kartų prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo, t. y. išžagino mažametę

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. rugsėjo 17 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuolat nenustatytą skaičių kartų, pasinaudodamas S. B., gim. 2003-12-01, bejėgiška būkle dėl mažametystės, seksualiai prievartavo nukentėjusiąją – tenkino savo lytinę aistrą su S. B. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu – rankomis lietė jos krūtinę, kišo pirštus į vaginą ir išeinamąją angą, privertė nukentėjusiąją rankomis masturbuoti jo lytinį organą bei tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja analiniu būdu,

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2010 m. sausio 8 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ne mažiau kaip du kartus tvirkino mažametę A. B., gim.1996-01-08, per kompiuterį rodydamas jai vaizdo failus, kuriuose yra atvirų sekso scenų.

Be to, E. B. nuteistas už tai, kad susargdino žmogų, dėl ko nukentėjusioji ilgai sirgo – jis nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2010 m. sausio 8 d. nuolat bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei vieną kartą 2008 m. pavasarį–vasarą, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, seksuliai prievartaudamas oraliniu, analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdais, žagindamas bei tvirkindamas dėl mažametystės bejėgiškos būklės savo mažametę, o nuo 2010 m. sausio 9 d. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžios nepilnametę dukrą A. B., gim. 1996-01-08, sukėlė nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

­Lytinis san­ty­kia­vi­mas Lietuvos Respublikos BK 149 straips­nio pras­me yra skir­tin­gų ly­čių as­me­nų, t. y. vy­ro ir mo­ters ly­ti­nis ak­tas, įve­dant vy­ro var­pą į mo­ters makš­tį. Kaip jau minėta, A. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui yra nurodžiusi, kad E. B. yra kišęs savo lytinį organą jai į makštį, buvo įkišęs tik galiuką. (t. 1, b. l. 93) Nukentėjusioji D. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui yra nurodžiusi, jog E. B. kišo savo lytinį organą jai į makštį. (t. 1, b. l. 108) Taigi iš šių nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog nuteistojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalių dispozicijas, kadangi jis lytiškai santykiavo, tiek su mažamete D. B., tiek su A. B. tuo metu, kai ji buvo mažametė, ir tuo metu kai ji buvo nepilnametė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad lytinio organo, nors ir ne viso, įkišimas į makštį vertintinas kaip lytinis santykiavimas.

A. B. ir D. B. parodymus iš dalies patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose pateiktos išvados. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-33 yra pateikiama išvada, kad A. B. nusikalstamos veikos prieš ją padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. A. B. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai (padidintas polinkis į įtaigumą, padidintas polinkis fantazuoti ir kt.), dėl kurių ji negalėtų teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes (įvykio dalyviai, vieta, jų veiksmai, laikas), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus (t. 1, b.l. 177–180). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-34 yra pateikta išvada, jog D. B. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu darymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nukentėjusioji su ja atliekamų veiksmų metu galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas aplinkybes (įvykio dalyviai, vieta, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Jos duodami parodymai bei įvykių atgaminimas ekspertizės metu yra pakankamai detalūs ir tikslūs. (t. 1, b. l. 181-183) Šios aptartos išvados leidžia neabejotinai teigti, kad nukentėjusiosios suvokia bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir gali jas nurodyti. Vertinant ekspertų išvadas kartu su nukentėjusiųjų parodymais, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog A. B. ir D. B. parodymai atitinka tikrovėje vykusius faktus.

Apeliantas mano, kad jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3, 4 dalyse, paneigia teismo medicinos specialistų išvados. Toks apelianto manymas nėra pagrįstas. Iš specialisto išvados Nr. G 1471/10 (03) matyti, jog objektyvios apžiūros metu išorinių sužalojimų A. B. kūne nekonstatuota, nukentėjusiosios mergystės plėvės vientisumas nepakitęs, konstatuotos paviršinės granuliacijos gleivinėje, tikėtina, kad jos galėjo susidaryti dėl ribotų poveikių į mergystės plėvę, galimai ir bukabriauniais daiktais. (t. 1, b. l. 74) Iš specialisto išvados Nr. G 1858/10 (03) matyti, jog sužalojimų D. B. kūne nerasta, taip pat nerasta ir mergystės plėvės pažeidimų. (t. 1, b. l. 112) Specialisto išvada dėl nukentėjusiosios A. B. visiškai nepaneigia, šios nukentėjusiosios parodymų, o priešingai, juos iš dalies patvirtina. Nukentėjusioji aiškino, kad E. B. kišo jai pirštus į lytinius organus, taip pat yra kišęs ir savo lytinį organą, tačiau jį įkišo ne visą. Specialisto išvada būtent tokias aplinkybes ir patvirtina, t. y. joje nustatyta, kad paviršinės granuliacijos gleivinėje, galėjo susidaryti dėl ribotų poveikių į mergystės plėvę, galimai ir bukabriauniais daiktais (pagal specialisto paaiškinimą matyti, jog tokiu bukabriauniu daiktu galėjo būti ir rankų pirštų nagai (t. 1, b. l. 76)). Specialisto išvada, susijusi su D. B., nepatvirtina, šios nukentėjusiosios parodymų, tačiau jų ir nepaneigia. Pažymėtina, jog nuteistojo kaltę dėl D. B. išžaginimo, patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai bei ekspertizės akte Nr. 103MS-34 užfiksuoti įrodymai, taip pat A. B. parodymai, kuriais ji nurodė, jog sesuo jai pasakojo, kad nuteistasis ir su ja yra atlikęs analogiškus seksualinius veiksmus (t. 1, b. l. 93).

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. B. pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalis.

A. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui yra nurodžiusi, jog E. B. du ar tris kartus yra įjungęs pornografinį filmą ir liepęs padaryti taip, kaip rodė filme. (t. 1, b. l. 93) Kaip jau minėta, nukentėjusiosios parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvada Nr. 11K-19 (11), kuria yra nustatyta, jog tyrimui pateiktuose objektuose yra grafinių (foto) ir video failų, kuriuose yra atvirų sekso scenų. (t. 1, b. l. 66-67) Tirtą kompiuterį pateikė S. B.. (t. 1, b. l. 61) Pirmosios instancijos teisme S. B. tvirtino, jog kompiuteriu, buvusiu namuose, naudojosi E. B., be to, vieną kartą jie kartu yra žiūrėję filmą suaugusiems. (t. 4, b. l. 27) Tokie liudytojos parodymai, leidžia teigti, kad E. B. turėjo galimybę kompiuteryje laikyti pornografinio pobūdžio medžiagą ir ją laikė. Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad jis nuteistas ne už tai, jog kompiuteryje buvo laikoma pornografinio turinio medžiaga, o už tai, kad tvirkino mažametį vaiką, rodydamas jam vaizdo failus, kuriuose yra atvirų sekso scenų.

VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro išraše iš medicininių dokumentų yra nurodoma, kad A. B. yra diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas F43.1, kiti blogo elgesio sindromai (seksualinė prievarta) Y07. A. B. buvo taikomas gydymas – individualios vaikų psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, aplinkos terapija, socialinė reabilitacija, mamos konsultavimas, medikamentinis gydymas. Nukentėjusiajai buvo rekomenduojama tęsti medikamentinį gydymą, taip pat imtis kitų priemonių neigiamoms pasekmėms pašalinti. (t. 1, b. l. 49-50)

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-33 buvo nustatyta, jog A. B. padarytas sveikatos sutrikdymas vertintinas kaip nesunkus, nes po byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, t. y. ji nuo 2011 m. balandžio 9 d. iki 2011 m. balandžio 18 d. buvo gydyta VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro Krizių intervencijos skyriuje. Ekspertizės akte buvo nurodoma, jog A. B. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje yra nurodoma, jog tyrimo metu dominavo streso sutrikimo simptomai, siejami su patirta prievarta ir pasekmėmis. (t. 1, b. l. 177-180)

Taigi nekyla jokių abejonių, kad būtent dėl nuteistojo E. B. seksualinės prievartos (šiuo atveju prievarta apima ir seksualinio prievartavimo, ir išžaginimų atvejus) nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sveikatos sutrikdymas yra nustatytas kompetentingų subjektų, todėl abejoti anksčiau aptartų įrodymų patikimumu nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei dėl iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo me­tu pa­nau­do­to fi­zi­nio smur­to nu­ken­tė­ju­sia­jam pa­da­ro­mas ne­sun­kus svei­ka­tos sutrik­dy­mas, pa­da­ry­ta vei­ka pa­pil­do­mai pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straips­nį nekvalifikuoja­ma. Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas dėl E. B. naudotos seksualinės prievartos jos atžvilgiu. Dėl šios priežasties E. B. veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3, 4 dalis, 150 straipsnio 3, 4 dalis (A. B. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos) apima nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris kaip atskira nusikalstama veika nekvalifikuotinas, nes jį apima Lietuvos Respublikos BK 149 ir 150 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtys. Taigi pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas E. B. nusikalstamus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai apeliantą nuteisė pagal minėtą Lietuvos Respublikos BK straipsnį. Čia būtina pabrėžti, jog keičiant nuteistojo veiksmų kvalifikavimą pats sveikatos sutrikdymo faktas nėra šalintinas. Konstatuojama, jog A. B. E. B. nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. atlikti seksualinės prievartos veiksmai, t. y. išžaginimai bei seksualiniai prievartavimai, sukėlė nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuteistojo E. B. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį (mažametės A. B. išžaginimas), Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (mažametės A. B. seksualinis prievartavimas), Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalį (nepilnametės A. B. išžaginimas), Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalį (nepilnametės A. B. seksualinis prievartavimas), Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus kvalifikuotinos tik pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį (mažametės A. B. išžaginimas), Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (mažametės A. B. seksualinis prievartavimas), Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalį (nepilnametės A. B. išžaginimas), Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalį (nepilnametės A. B. seksualinis prievartavimas), nekeičiant pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtųjų bausmių.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad jo nusikalstamų veiksmų nekvalifikuojant atskirai pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, jam paskirta galutinė bausmė nesikeis, kadangi už šį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė su kitomis bausmėmis pirmosios instancijos teismo buvo bendrinta apėmimo būdu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje nenumatyta nei fizinio smurto, nei grasinimų, nei kitokios prievartos panaudojimo prieš mažametį. Šioje byloje taip pat nenustatyta, jog E. B. per kompiuterį rodydamas nukentėjusiajai vaizdo failus, kuriuose yra atvirų sekso scenų, būtų naudojęs, kokią nors prievartą. Ekspertizės akte Nr. 103MS-33 nustatyta, jog sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl seksualinės prievartos, taigi konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ir dėl E. B. tvirkinamųjų veiksmų. Taigi aplinkybė, jog A. B. potrauminio streso sutrikimą sukėlė ir tvirkinamieji nuteistojo veiksmai, yra šalintina iš skundžiamo nuosprendžio.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, A. B. buvo reikalingas gydymas, šį faktą akivaizdžiai patvirtina jau anksčiau aptartas VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro išrašas iš medicininių dokumentų bei ekspertizės aktas Nr. 103MS-33. Aplinkybę, jog gydymas A. B. buvo būtinas ir jis nukentėjusiajai padėjo, patvirtina S. B. parodymai. Ši liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji po gydymo pasikeitė, labiau savimi pasitiki, atsirado planų ateičiai, po vaistų vartojimo geriau miega, valgo ir geriau jaučiasi. (t. 4, b. l. 27) Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo Valstybinei ligonių kasai priteisė 2421 Lt gydymosi išlaidų už A. B. gydymą, o S. B. 358 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmes, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnių reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. E. B. anksčiau yra teistas, nagrinėjamu atveju jis padarė aštuonias tyčines nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, iš kurių penkios priskiriamos labai sunkių, dvi sunkių ir viena apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Šios nusikalstamos veikos buvo padarytos su nuteistuoju gyvenusių mažamečių ar nepilnamečių jo šeimos narių atžvilgiu, truko gana ilgą laiko tarpą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamo dydžio bausmes. E. B. paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

Pastebėtina, jog ir galutinė subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta. Atkreiptinas E. B. dėmesys į tai, kad paskirtosios bausmės iš pradžių buvo bendrintos apėmimo būdu (idealiosios sutapties atvejais ir tais atvejais, kai nusikalstamos veikos labai skyrėsi pagal savo pavojingumą), o vėliau šios bausmės buvo bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Iš galutinės nuteistajam paskirtos bausmės matyti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjo gana nedideles kitų laisvės atėmimo bausmių dalis.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalies).

Nuteistasis mano, jog iš jo nukentėjusiosioms priteistos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti yra per didelės, kadangi jis neturi jokių galimybių sumokėti priteistų sumų. Visgi pagal galiojančią teismų praktiką turtinė civilinio atsakovo padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusiosios dėl tyčinių, ilgą laiko tarpą trukusių, nusikalstamų nuteistojo E. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pažymi, jog nukentėjusiosios priteistos tinkamo dydžio sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Mažinti teisingai nustatytų neturinių žalų dydžių nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti: E. B. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalies (mažametės A. B. išžaginimas), Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalies (mažametės A. B. seksualinis prievartavimas), Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalies (nepilnametės A. B. išžaginimas), Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalies (nepilnametės A. B. seksualinis prievartavimas), Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktų į Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalį (mažametės A. B. išžaginimas), Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį (mažametės A. B. seksualinis prievartavimas), Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalį (nepilnametės A. B. išžaginimas), Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalį (nepilnametės A. B. seksualinis prievartavimas), nekeičiant nuteistajam už šias nusikalstamas veikas paskirtųjų bausmių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi E. B. pirmosios instancijos teismo paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje (mažametės A. B. išžaginimas), 150 straipsnio 4 dalyje (mažametės A. B. seksualinis prievartavimas) ir 153 straipsnyje, padarymą subendrinti apėmimo būdu, bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalyje (nepilnametės A. B. išžaginimas) ir 150 straipsnio 3 dalyje (nepilnametės A. B. seksualinis prievartavimas), padarymą, subendrinti apėmimo būdu, bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje (mažametės D. B. išžaginimas) ir 150 straipsnio 4 dalyje (mažametės D. B. seksualinis prievartavimas), padarymą, subendrinti apėmimo būdu, šias bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje (mažametės S. B. seksualinis prievartavimas), padarymą, ir galutinę bausmę E. B. nustatyti – laisvės atėmimą šešiolikai metų.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad E. B., tvirkindamas A. B., sukėlė nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.