- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-22610-1205/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, V. K., A. M.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, V. K., A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja A. R. pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po palikėjos, motinos E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
2. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad jos tėvai yra E. M. ir J. M.. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini), o mama – (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys V. K. ir A. M. yra jos sesuo ir brolis, kurie kreipėsi į notarą ir pateikė pareiškimus dėl palikimo nepriėmimo. Po mamos mirties liko nekilnojamasis turtas, kuris po ½ dalį priklauso pareiškėjai ir mirusiai mamai: 0,15 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, šulinys ir lauko tualetas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat 0,12 ha žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Į notarą dėl palikimo, atsiradusio po mamos mirties, ji nesikreipė, nes manė, kad tai galės padaryti vėliau. Tačiau palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Nuo pat gimimo pareiškėja su tėvais J. M. ir E. M. gyvena name, adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame name dar iki santuokos sudarymo gyveno su savo būsimu sutuoktiniu A. R. bei dukromis E. R., D. R. ir G. R.. Name gyvena iki šiol. 2025 m. spalio 1 d. ji kreipėsi į notaro biurą su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarė jos prašymą atmetė, nes yra praleistas terminas palikimui priimti. Notarė jai taip pat išdavė liudijimą, iš kurio matyti, kad po E. M. mirties dėl turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuoti asmenys V. K. ir A. M. nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja A. R. ir suinteresuoti asmenys V. K. bei A. M. yra E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Po E. M. mirties į notarą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Suinteresuoti asmenys V. K. ir A. M. 2025 m. spalio 15 d. pateikė notarei pareiškimus dėl palikimo nepriėmimo, kuriais pareiškė, kad palikimo po motinos E. M. mirties nepriėmė, jo nevaldo, pretenzijų neturi, jo atsisako ir paveldėti nepageidauja. Po E. M. mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. R. pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po mirusiosios E. M. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja yra mirusiosios duktė, turinti teisę paveldėti mirusiosios turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti pirmos eilės įpėdiniai – suinteresuoti asmenys V. K. ir A. M. – prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo teismui nepateikė, palikimo nustatytu terminu nepriėmė, pateikė notarei pareiškimus dėl palikimo nepriėmimo, kuriais patvirtino, kad palikimo faktiškai nevaldo ir jo nepageidauja paveldėti. Pareiškėja A. R. su savo šeima po mamos mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), čia yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja A. R. po palikėjos E. M. mirties likusį turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi turtu.
11. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
12. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po E. M. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinasi ir prižiūri pareiškėja A. R., šiame turte gyvendama su šeima, prižiūrėdama jį. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir teismine praktika, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po motinos E. M. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po mamos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.