Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K.-Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas A. K.-Č. skundas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18078003904.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K.-Č. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta subendrinta 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad ji 2018 m. vasario 3 d., 13 val. 27 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodama automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. K., viršijo 12 km/h greitį, kai leistinas 50 km/h, važiavo 62 km/h greičiu, bei reguliuojamoje sankryžoje lenkė ta pačia kryptimi judančią transporto priemonę. Šiais savo veiksmais A. K.-Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129, 140.1 punktų reikalavimus.Nesutikdama su šiuo nutarimu A. K.-Č. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydama netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau 2018 m. birželio 8 d. nutartimi jos skundas buvo atmestas, nurodant, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui nėra pagrindo. Pareiškėja nusižengimų tyrimo metu elgėsi nesąžiningai ir nenuoširdžiai, klaidino pareigūnus, be to, anksčiau yra bausta administracine tvarka, todėl šie jos padaryti nusižengimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. Apeliaciniame skunde A. K.-Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti. Pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi; taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir panaikinti jai paskirtą specialiosios teisės atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui. Skunde pažeidėja nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Nusižengimas padarytas 2018 m. vasario 3 d. Nuobauda jai paskirta 2018 m. balandžio 12 d., tai yra daugiau kaip po dviejų mėnesių. Automobilis nuosavybės teise jai nepriklauso. Nei vaizdo medžiagoje, nei fotonuotraukoje asmens, vairavusio transporto priemonę, nematyti, nes užfiksuotas nuvažiuojantis automobilis. Esant tokioms bylos aplinkybėms, iš karto prisiminti ką veikė, kur buvo ir kelintą valandą bei kokiomis gatvėmis vairavo automobilį, buvo labai sudėtinga. Juo labiau, kad automobilį „Subaru Impreza“ tą dieną vairavo keli asmenys. Ir šiuo metu 100 procentų ji nėra įsitikinusi, kad 13.27 val. vairavo ji, tačiau mano, kad tokia galimybė yra labiausiai tikėtina, todėl kaltę pripažino ir pripažįsta visiškai bei nuoširdžiai gailisi pažeidusi Kelių eismo taisykles. Vasario 3 dieną buvo daug sumaišties dėl minėto automobilio pirkimo, mėginimo jį parduoti, užregistravimo, jos vaikų ir tėvo sveikatos. Visa tai turėjo įtakos, tačiau pripažįsta, kad nusižengimas padarytas ir atitinkama sankcija turi būti paskirta. Paskirtą baudą ji jau sumokėjo. Mano, kad buvo pagrindas pripažinti ir jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Apeliantė pažymi, kad Kelių eismo taisykles žino. Eisme dalyvauja nuo 1992 metų. Ji yra dviejų nepilnamečių vaikų motina, dėl jos sutuoktinio didelio užimtumo visas vaikų priežiūros, ugdymo ir auklėjimo krūvis tenka jai, todėl teisė vairuoti transporto priemones ypatingai reikalinga ir dėl darbo pobūdžio (keturios darbovietės - skirtingose miesto vietose). Jos diena suplanuota minučių tikslumu, tik taip gali prisidėti prie šeimos išlaikymo ir vaikų visapusiško ugdymo. Teismas skundžiamoje nutartyje per laikotarpį, kai vairuoja transporto priemones, jos padarytus du Kelių eismo taisyklių pažeidimus laikė šiurkščiais ir pavojingais. ATPK 124¹ straipsnio 4 dalis (stovėjimas draudžiamoje vietoje) ir 124¹ straipsnio 2 dalis (naudojimasis telefonu) nėra patys šiurkščiausi ir pavojingiausi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, be to, jie nebegalioja, po jų padarymo baudas iš karto ji sumokėjo. Analogiškų, kaip ANK 420 straipsnio 1 dalis, ar kitų pažeidimų ji nėra padariusi, todėl tai vertintina atsitiktinumu, jai nebūdingu elgesiu. Teisme ji buvo pirmą kartą, iki šiol kitų įstatymo pažeidimų nėra padariusi. Pažeidėja pripažįsta, kad jos padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis, nes įstatymas numato ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau skunde pirmosios instancijos teismui ji nurodė visą eilę aplinkybių, kurios tikrai vertos dėmesio ir galėjo būti vertinamos jos naudai. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ji vairavo itin chuliganiškai ir nerūpestingai, t. y. nepasirinkdama saugaus greičio, pažeisdama Kelių eismo taisykles, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų savo ir kitų asmenų gyvybei ir jų turto saugumui. Su tokia gana šališka išvada apeliantė nesutinka. J. B. gatvėje yra dvi priešingos krypties eismo juostos, tačiau pagal susiklosčiusią važiavimo praktiką jomis į abi puses nuolat važiuoja po dvi automobilių eiles; ji, kaip ir jai iš dešinės automobilį vairavęs vairuotojas, prie pėsčiųjų perėjos sustojo kartu, pėsčiasis ramiai perėjo gatvę; nuoroda į „itin chuliganišką“ vairavimą prieštarauja įstatymui (ANK 420 straipsnio 2 dalis) ir rodo teismo šališkumą, specialiai parenkant išsireiškimus bei siekiant sustiprinti prieš tai padaryto nusižengimo aplinkybes. Dėl tos pačios priežasties teismas nutartyje nepaminėjo svarbiausios ir jai skaudžiausios priežasties, dėl ko prašė netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - jos tėvo K. K. ligos - jis serga 4 stadijos plaučių vėžiu, mama vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl tėvą į Vilniaus Santaros, Kauno LSMUL klinikas visada veža ji. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 punkte, nepripažinta nepagrįstai. Administracinė nuobauda jai bus gera pamoka, kad Kelių eismo taisyklių reikia laikytis besąlygiškai. Pažeidėjos vertinimu, ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai bus pasiekti netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Automobilį ji vairavo būdama blaivi, jokia žala nepadaryta. Dėl to net ir sankcijoje nustatyta minimali nuobauda jai yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto nusižengimo pavojingumo laipsniui ir jos asmenybei. Todėl prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.Atsiliepimo į A. K.-Č. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K.-Č. apeliacinis skundas netenkinamas.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.Nors A. K.-Č. teigia prisipažįstanti padariusi jai inkriminuotus administracinius nusižengimus ir dėl jų padarymo nuoširdžiai besigailinti, tačiau surinkta bylos medžiaga to nepatvirtina. Priešingai, pažeidėja visais įmanomais būdais stengėsi išvengti gresiančios atsakomybės, kūrė įvairias gynybines versijas, klaidino tyrimą atliekančius pareigūnus. Tokio jos elgesio negalima laikyti nei nuoširdžiu, nei atsakingu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą nusižengimą duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padaryto nusižengimo faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šio priešingo teisei elgesio bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo (Institucijos) nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padaryto nusižengimo, tačiau jie nėra identiški. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padaryto nusižengimo, jo neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Nagrinėjamu atveju viso to nenustatyta.Automobilis „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas pažeidėjos motinos L. K. vardu. Iš susirašinėjimo su policijos atstovais (byla ROIK: 18078003904, b. l. 5, 11-13) matyti, kad apeliantės brolis J. K. 2018 m. kovo 16 d. el. laišku nurodė, kad transporto priemonę vairavo ne jos savininkas, t. y. ne L. K.. 2018 m. kovo 21 d. taip pat el. laišku jis informavo policijos įstaigą, kad įvykio metu automobilį vairavo A. K.-Č.. 2018 m. balandžio 9 d. pati pažeidėja kontaktavo su Kelių policijos poskyrio specialiste, klausė, ar nebūtų galima susidariusios situacijos aptarti telefonu ar ateiti pasikalbėti anksčiau nei paskirtas bylos nagrinėjimas. Specialistei S. G. atrašius, kad, jei ji vairavo, niekas nesikeičia, paskirtą baudą ji gali atsiųsti ir elektroniniu paštu, A. K.-Č. pažymėjo, kad vairavo ji, prašė atsiųsti informaciją apie baudos paskyrimą. 2018 m. balandžio 12 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo apeliantei paskirta 170 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Gavus ją netenkinantį sprendimą, apeliantė iš karto savo prisipažinimą atšaukė ir pateikė paaiškinimą neva automobilį „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu galėjo vairuoti galimas šios transporto priemonės pirkėjas D., kuriam automobilis buvo perleistas su jos motinos žinia pabandyti. Darius neva automobilį grąžino po 13.00 val. ir pasakė, kad jo nepirks (byla ROIK: 18078003904, b. l. 15). Šią versiją patvirtino ir L. K., kuri teigė pati važiavusi į VĮ „Regitra“ registruoti automobilio po to, kai D. atsisakė ją pirkti. Kodėl į VĮ „Regitra“ iš dukros namų važiavo aplinkinėmis gatvėmis, L. K. teigė nesuprantanti ir pati (byla ROIK: 18078003904, b. l. 14). Vėliau apklausos metu ji patikslino, kad neprisimena, kaip važiavo įvykio metu. Vairuotojo pažymėjimo ji neturi ir niekada neturėjo, tačiau automobilį vairuoti moka. 2018 m. vasario 3 d. pirmąją dienos pusę automobiliu važinėjo jos dukra, o vėliau, apie 13.00 val. ar 13.30 val., automobilį į VĮ „Regitra“ nuvairavo ji (byla ROIK: 18078003904, b. l. 16). Skunde aukštesnės instancijos teismui A. K.-Č. asmens, vardu D., įvykio metu galimai vairavusio jos motinai priklausančią transporto priemonę, jau nebemini, teigia, jog viską gerai apsvarsčiusi nusprendė, jog vairavo ji, nors ir nėra šimtu procentų dėl to įsitikinusi. Nors byloje esančiame vaizdo įraše apeliantės veido nematyti, tačiau iš jos teiktų gynybinių versijų gausos bei prieštaringumo, spręstina, kad vairavo būtent ji. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra garbaus amžiaus moteris, vairuotojo pažymėjimo ji niekada neturėjo ir neturi, paaiškinti, kaip įvykio metu ji važiavo, t. y. pro kurias gatves ir kokiu tikslu, ji nesugebėjo, kas patvirtina, jog įvykio dieną ji niekur nevažiavo ir savo transporto priemonės jokiems nepažįstamiems pirkėjams nebuvo davusi. Vienintelė faktinė automobilio valdytoja yra jos dukra A. K.-Č., kuri įvykio metu ir vairavo šią transporto priemonę bei padarė du administracinius nusižengimus. L. K. paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota padėti savo dukrai išvengti griežtos atsakomybės. Įvertinus šias aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pažeidėjos veiksmuose nenustatyta pagrįstai. Nors apeliantė skunde teigia, kad apylinkės teismas, aprašydamas jos padarytus nusižengimus, specialiai parinko išsireiškimus (chuliganiškas, nerūpestingas vairavimas), siekiant sustiprinti padaryto nusižengimo aplinkybes, kas rodo teismo šališkumą, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad apeliantė iš tiesų važiavo didesniu nei leistina greičiu, ji sankryžoje lenkė mažiausiai tris ta pačia kryptimi judančias transporto priemones ir spėjo staigiai sustabdyti tik prieš pat perėją, kuria ėjo žmogus. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta kur kas skaudesnių pasekmių kilimo. Toks vairavimas iš tiesų yra visiškai nerūpestingas bei chuliganiškas, nors, kaip matyti iš skundo turinio, pati pažeidėja tokio savo vairavimo ypatumų nesureikšmina ir kritiškai savo poelgio nevertina. Savo priešingais teisei veiksmais A. K.-Č. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nors įvykio metu žmonių sveikata nebuvo sutrikdyta, tačiau priešingu atveju pažeidėja atsakytų ne administracine, tačiau baudžiamąja tvarka.Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji jau sumokėjo jai paskirtą 170 Eur baudą, o teisė vairuoti jai reikalinga dėl darbo funkcijų atlikimo (dirba keliose skirtingose darbovietėse) bei tėvo sunkios sveikatos būklės (vežioja jį į gydymo įstaigas), nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jos naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati pažeidėja, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padarytų nusižengimų, riziką.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė yra ištekėjusi, todėl vyras gali padėti jai tenkinti vaikų poreikius – vežioti į ugdymo įstaigas, užklasines veiklas ir pan. Taip pat gali pagelbėti vežiojant jos tėvą į gydymo įstaigas. Be to, K. K. turi ne tik dukrą, tačiau ir sūnų J. K., kuris taip pat gali padėti tėvui. Apygardos teismo vertinimu, pažeidėjos asmenybės charakteristika nėra išimtinai teigiama. Anksčiau ji bausta administracine tvarka už stovėjimą draudžiamoje vietoje ir naudojimąsi telefonu vairuojant. Sutiktina, kad tai nėra patys šiukščiausi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau juos sumenkinti taip pat nėra pagrindo. Itin pavyzdinga, drausminga vairuotoja A. K.-Č. vadinti negalima. Todėl nėra pagrindo manyti, kad visa apimtimi palikus galioti specialiosios teisės atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui, ši poveikio priemonė būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko galioti Institucijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui nėra jokio pagrindo, nes susidariusi situacija nėra nei išimtinė, nei kuo nors išskirtinė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą ir A. K.-Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.