Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. T. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio (toliau – ir Institucija) nutarimu (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 straipsnio 1 dalį paskirta 1750 litų bauda už tai, kad 2010 m. balandžio 7 d. buvo nustatyta, jog A. T. vykdė nekilnojamosios kultūros vertybės – Kuršėnų dvaro sodybos rūmų (unikalus kodas KVR – 613) pastato dalies remonto darbus, nesilaikydamas LR Kultūros ministro patvirtintų paveldo tvarkybos reglamentais nustatytos technologijos ir tvarkos (darbai vykdyti be projekto ir leidimo, neatestuoto asmens) ir tuo padarė žalą kultūros paveldo objektui. Pažeidė LR NKPAĮ (Žin., 1995, Nr.337; 2004, Nr. 153-5571) 23 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. nurodė, kad važiuojant per miestą su draugu jam paskambino, pasakė, jog prie jo nuosavybės vardu įregistruoto pastato yra vykdomi darbai. Atvykus į vietą ten jau buvo Z. S., B. P., kurie pasakė, kad yra vykdomi remonto darbai. Jis atsakė, kad nieko nedaro ir jokių darbų nevykdo. Jam be jokios priežasties buvo surašytas ATP protokolas už vykdytus darbus, nes esą jie galvoja, jog jis ten dirbo. Faktiškai jis ten nedirbo, nieko nedarė ir nesupranta, už ką jam paskirta bauda. Tas procesas vyksta nuo 2007 m., bandoma jį iškeldinti iš to buto, nes jis savivaldybei jo neparduoda. Šis butas yra adresu Ventos gatvė 7-2, Kuršėnų parke, prie Ventos. Ten yra 2 aukštų senas medinis dvaras, kuriame jis yra nusipirkęs vieną butą ir ten jis gyvena su šeima. Kai savivaldybė gavo Europos Sąjungos lėšas, nuo 2007 m. visais būdais stengiasi jį iškeldinti iš to namo. Jam nebuvo niekas paaiškinta, kokius remonto darbus jis vykdė. Tame pastate nei mėnesio, nei metų laikotarpiu jis jokių darbų nevykdė. Jis matė, kad ten kažkas buvo daroma, balandžio 7 dieną atvažiavęs į vietą matė vykdomus darbus, tačiau nežino kas tuos darbus atliko. Nagrinėjant bylą, jam pasakė, kad jie žino, jog jis ten dirbo, nes ten jo butas. Anksčiau jis jokių remontų nedarė, nieko negriovė. ATP protokolo surašymo bei nuobaudos skyrimo metu jam niekas nei raštu nei žodžiu nepaaiškino, kokius konkrečius norminius aktus, kokias nustatytas technologijas bei tvarkas jis kaltinamas pažeidęs.

Asmens, kuriam paskirta administracinė nuobauda, atstovas advokatas S. Š. nurodė, kad pirmas motyvas, kuriuo remiasi pareiškėjas, tai, kad tų remonto darbų neatliko ir, kad protokolas surašytas nepagrįstai ir nuobauda paskirta nepagrįstai. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, iš atsiliepimo, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jo priedų, tokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas ar jo samdyti asmenys dirbo, nėra. Nėra jokių duomenų, kad tie darbai buvo inicijuoti ar atlikti pareiškėjo. Iš pateiktų duomenų galima daryti prielaidas. Pareiškėjas neneigia, kad gyvena tame pastate, kad kartu su sutuoktine nuosavybės teise valdo butą, kad vaikšto pro tas patalpas, kuriose vyko kažkokie remonto darbai, tačiau neigia darbų vykdymo faktą dabar, jį neigė visada, nedavė paaiškinimų, parodymų tai patvirtinančių. Atsakovo teiginiai apie patvirtinimą neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais. Kita aplinkybė, kuria remiasi pareiškėjas, yra ta, kad pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo žinoma, jog namas įtrauktas į nekilnojamų vertybių kultūros vertybių registrą. Atsakovas pateikė tam tikrus įrodymus, kad yra ne taip, kad pareiškėjui buvo žinoma, turėjo būti žinoma. Iš pateiktų duomenų, t.y. 2002 m. birželio 25 d. Nekilnojamos kultūros vertybės apsaugos individualaus pirminio reglamento, prie jo pridėto pranešimo, matosi, kad pareiškėjui tas dokumentas nebuvo įteiktas, kažkodėl buvo siunčiama kažkur į įmonę. Galbūt jie pasimetė tarp įmonės dokumentų, gal išmesta į šiukšliadėžę, tačiau visiškai nėra logikos ir jokio pateisinimo, kad pareiškėjui nebuvo siunčiama jam asmeniškai jo gyvenamuoju adresu į tą butą, dėl kurio esme čia susirinkę. Adresu Ventos g. 7-2 tas reglamentas nebuvo siunčiamas. 2010-06-19 atsakovas pateikė nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Keista, kad atsakovas, galėdamas pasižiūrėti į registrą, kažkodėl klausinėja savivaldybės, kam priklauso tos patalpos. Kilus klausimui viešam registre galėjo pasitikrinti. Kitas svarbus įrodymas yra 8 p., to dokumento žymos – patalpa yra pastate, kuris įrašytas į Nekilnojamo turto kultūros vertybių registrą, tačiau iš to įrašo matyti, kad pagrindas tam įrašymui buvo kultūros paveldo vertinimo tarnybos aktas 2007 m. kovo 7 d., o pats šis įrašas įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 8 dienos. Kažkokių duomenų apie tą 2007 m. kovo 7 d. aktą ar apie šio akto pateikimą registrų centrui 2009 m. nėra duomenų, kad apie šiuos juridinius faktus būtų pranešta pareiškėjui. Normos, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas ATP protokole yra blanketinės ir išgirstas atsakovo pasiteisinimas, kad tų normų labai daug, kad sunku jas išvardinti, nėra pagrindas nesilaikyti įstatymo reikalavimų ir nenurodyti protokole tų teisės aktų, kurių reikalavimai pažeisti. Mano, kad šiuo atveju yra akivaizdžiai pažeistos ATPK 260 str. 1 d. nuostatos, nebuvo užfiksuotos aplinkybės, neįtraukti į protokolą liudytojai, nors šiai dienai iš atsiliepimo, iš atsakovo atstovo teiginių galima susidaryti nuomonė, kad buvo liudytojų. Buvo pasirinkta jų nefiksuoti ir į protokolą neįtraukti. Nagrinėjant bylą pareiškėjui nebuvo išaiškintos teisės, nebuvo iškviesti liudytojai, nebuvo paimti raštiški jų paaiškinimai ar aplaidžiai vykdant pareigas, ar pasiduodant savivaldybės įtakai, buvo pasirinktas kelias, kad netiriant įrodymų, nefiksuojant, buvo priimtas toks sprendimas skirti nuobaudą. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad pastato būklė pakankamai prasta jau ne vieneri metai. Kaip minėjo liudytojas, jau 2001 m. kažkas lentas nuplėšė ir tuo pasibaigė pastato būklės kontrolė. Labai keista, kad institucijos atstovas, atvykęs į vietą fiksuoja pasirinko menkus pažeidimus konkretaus objekto dalies, staktos remontą, kai griūna pastato kampai, nuplėštos lentos nuo sienų. Šie pažeidimai lieka nefiksuoti, neieškoma atsakingų asmenų. Skunde nurodytos iškeltos abejonės dėl atsakovo galėjimo šioje situacijoje surašyti protokolą. Prašo panaikinti šių metų rugpjūčio 19 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio inspektoriaus nutarimą ir administracinę bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas Z. S. nurodė, kad dėl paminėtų registrų centro duomenų,- savininkas turi žinoti ir žino, kokios sąlygos ir apribojimai galioja jo nuosavybei. Registrų centro duomenų išrašas rodo, kad patalpa yra pastate, kuris įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Patikslinus vertingasias savybes, buvo padarytas įrašas nekilnojamo turto registre. Mano, kad užtenka vien to, kad registrų centro duomenų bazėje įrašas yra, savininkas žinomas. Tas įrašas buvo 3 metais anksčiau, nei įvykdytas pažeidimas. Nekalbant apie tai, kad prieš tai buvo įteikti reglamentai, bet kokiu atveju ta informacija buvo pasiekusi. A. T. ilgai ginčijosi su savivaldybe dėl restauravimo, dėl išsikėlimo, tai šitie klausimai ir buvo aptariami. Nekilnojama kultūros vertybė, dėl kurios restauravimo savivaldybė deda pastangas, o A. T. dėl neaiškių paskatų sužlugdė. Buvo numatyta virš 2 000 000 Lt Norvegijos fondo lėšų restauruoti pastatą. Žmonės rengė projektus ir atsirado galimybė gauti lėšas sutvarkyti tą pastatą, deja tai buvo sužlugdyta. Sakyti, kad A. T. nežinojo, kad tai kultūros vertybė, tai mažų mažiausiai naivu. Turiu laikraščių kopijas su straipsniais: „Norvegų milijonams skandalingo verslininko užtvaras“, „Kuršėnų dvarą pūdo užsispyrimas“. Aš remiuosi vieša informacija, išspausdinta 2007 m. „Šiaulių krašte“. Sakyti, kad: „... aš nieko nežinau...“, tai yra akivaizdi netiesa, nes savininkas žinojo, kad pastatas - kultūros vertybė. Vyksta darbas lygiagrečiose institucijose, kurios turi savo funkcijas ir dalijasi informacija. Sakoma, kad nėra liudytojų. Prie protokolų pridėta patikrinimo akto kopija, kurioje matyti, kas vykdė patikrinimą, todėl šiuo klausimu neturėtų kilti abejonių. Žmogus puikiai žinojo kur gyveno.

Skundas tenkintinas dalinai, paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda - naikintina, o administracinė byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, nes administracinės bylos metu buvo padaryti pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos objektyviam ir visapusiškam bylos ištyrimui, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ATPK straipsnis straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidom (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 328-329). Taigi, ATP protokole formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu bei nurodomas ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. ATP protokolas A. T. surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 91 straipsnio 1 dalyje. Analizuojant ATPK 91 straipsnį matyti, kad ši norma yra blanketinė, numatanti atsakomybę už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimą. Konkrečiu atveju iš surašyto ATP protokolo matyti, kad šiame dokumente tik konstatuotas ATP pažeidimas, nėra nurodyti kokie norminiai aktai yra pažeisti. Nutarime, kuriuo buvo skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 91 straipsnio 1 dalį, taip nėra nurodyti normatyvinių aktų pažeidimai. Tiek ATP protokole, tiek ir Nutarime yra tik įvardytas „nesilaikymas LR Kultūros ministro patvirtintų paveldo tvarkybos reglamentais nustatytos technologijos ir tvarkos (darbai vykdyti be projekto ir leidimo, neatestuoto asmens)“. Nenurodžius ATP protokole bei Nutarime konkrečiai kokiais įsakymais bei kokias taisykles ir kokius jų straipsnius, dalis ar punktus pažeidė A. T., nėra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos ir atima teisę iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens gintis nuo pareikšto kaltinimo, atima teisę teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir naudotis kitomis teisėmis ir pareigomis, numatytomis ATPK 272 str. Be to, tiek iš administracinėje byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek ir iš nutarimo skirti nuobaudą matyti, kad A. T. yra patrauktas pagal ATPK 91 straipsnio 1 dalį, nenurodant konkrečios įstatymo redakcijos. Minėtuose dokumentuose nėra nurodytas pažeidimo padarymo laikas (nurodytas tik pažeidimo nustatymo laikas – 2010 m. balandžio 7 d.), nėra aiški ir ATPK 91 straipsnio 1 dalies redakcija. Paskutinė ir šiuo metu galiojanti nuo 2006 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija nenumato ATPK 91 straipsnio jokių dalių (2006 06 15 įstatymu Nr. X-691, Žin., 2006, Nr. 73-2759). Remiantis netinkamai surašytu protokolu buvo skirta administracinė nuobauda, o pats nutarimas skirti administracinę nuobaudą taip pat yra abstraktus ir nekonkretus bei neatitinka nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui keliamus reikalavimus (ATPK 286 str.).

Teismo nuomone, tai, kad surašyti ATP protokolas ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra nekonkretūs, juose tinkamai nesuformuluotas kaltinimas ir neapibrėžtos kaltinimo ribos, be to, netiksliai nurodyta šiuo metu neegzistuojanti ATPK 91 straipsnio 1 dalis, ATP protokole nenurodytas galimo pažeidimo padarymo laikas, nenurodomi jokie įrodymai (liudytojai ir pan.), ir šiuos trūkumus teismas neturi galimybės pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina naujam nagrinėjimui institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, tinkamai surašyti ATP protokolą bei pašalinti kitus pažeidimus, prieš tai dar kartą atidžiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismui panaikinus įgaliotos institucijos (pareigūno) priimtą nutarimą ir grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, įgaliota institucija (pareigūnas), pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams, ATPK 35 straipsnio 3 dalies tvarka turi spręsti, ar yra pagrindas pratęsti nuobaudos skyrimo terminus, tai įforminant įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu (Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 5 d. konsultacija Nr.122, Administracinių teismų praktika Nr.2, psl. 316-317).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d. 4 p.,

nutaria:

Skundą tenkinti dalinai, panaikinti A. T. 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio nutarimu pagal ATPK 91 str. 1 d. paskirtą nuobaudą - 1750 Lt dydžio baudą ir administracinę bylą grąžinti institucijai – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, nurodant konkrečiai padarytą veiką, atitinkančią norminių aktų reikalavimus bei apibrėžiant konkrečias keliamų kaltinimų ribas.

Nutarimas per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka tiesiogiai arba per šį teismą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.