- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 1S-123-498/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00658-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 93-887 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą – 10 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 3 metams uždrausta vairuoti transporto priemones. 2012 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2012 m. sausio 18 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendis, veiką iš BK 281 straipsnio 6 dalies perkvalifikuojant į BK 281 straipsnio 5 dalį ir skirta 8 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 22 d.Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 93-887 priimtas sprendimas nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. B.. Nuteistasis R. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, patvirtinti Lygtinio paleidimo Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 93-887 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimų iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo motyvai netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįsti, nes visus įsipareigojimus įvykdė, laikėsi nustatytų Komisijos rekomendacijų, elgėsi nepriekaištingai, intensyviai dalyvavo socialinėje reabilitacijoje, pastoviai dirbo, iš uždirbto atlygio savarankiškai moka priteistą civilini ieškinį, yra faktiškai atlikęs priklausomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi nuo 14 iki 10 balų. Nurodo, kad gailisi, kad padarė išvadas, nevartoja nei alkoholio nei narkotinių medžiagų. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo elgesio korekciją, o didžiausią dėmesį skyrė bausmei ir jos sunkumui. Skunde rašo, kad teismo prerogatyva šioje dalyje yra spręsti apie nuteistojo bausmės atlikimo etapą, kaip pastarasis laikėsi nustatytų taisyklių, vertinti charakterio pagerėjamus, atkreipiamas dėmesys, kad Komisija, kurios darbas prižiūrėti ir paruošti bausmę atliekantį žmogų visuomenei bei vertinti nuteistojo būdą po paskirtos bausmės atlikimo yra vertintinas kaip tinkamas gyvenimui visuomenėje. Skunde teigiama, kad teismas akcentuoja lygtinio paleidimo taisyklių nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus bei tikslus, tačiau į tai teismai atsižvelgia skirdami bausmę, bet ne lygtinį paleidimą. Pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės iš įkalinimo įstaigos ir jei nuteistasis, paleistas anksčiau nesilaiko teismo nustatytų įpareigojimų ir pažeidžia baudžiamojo poveikio priemones, bus grąžintas atlikti likusiąją bausmės dalį į pataisos namus.Nuteistasis nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnyje įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas. Nuteistųjų teisinė padėtis atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones Baudžiamojo kodekso. Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta gali būti švelninama arba griežtinama. R. B. skunde teigia, kad priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas, nebus įgyvendintas nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, turi būti laikomasi įstatymo numatytos proporcingumo ir progresyvaus taikymo principo, nes kitaip nebus pasiekiama Bausmių vykdymo įstatymo paskirtis, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino, kad Europos Taryba ne karta atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą, kaip specifinę alternatyvų bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo savanoriškai įgyvendino individualaus nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 10 balų. Taigi, R. B. atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Tačiau apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad nuteistasis R. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad R. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, turi aukštą darbinę motyvaciją, dalyvauja pataisos programoje, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stebima jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencija. Šie veiksniai teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį ir jo korekciją bausmės atlikimo metu. Tačiau pažymėtina, kad vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi kiekvieno nuteistojo pareiga tinkamai atlikti paskirtą bausmę ir aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino tai, kad R. B. buvo tris kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tame tarpe baustas už grubų pažeidimą - už psichotropinių medžiagų vartojimą. Ši nuobauda negalioja, tačiau itin neigiamai apibūdina nuteistąjį. Taip pat vertintina ir tai, kad nuteistasis 2016 m. rugsėjo 16 d. pažeidė trumpalaikių išvykų į namus tvarką – nerastas namuose. Nuteistasis skunde nurodo, kad kriminogeninių veiksnių nenustatyta, tačiau visgi matyti, kad vienas iš kriminogeninių veiksnių nustatytas lėšų tvarkymas ir pajamos, artimas kriminogeniniams veiksniams yra nuteistojo mąstymas ir elgesys. Taigi, nagrinėjamu atveju, vien teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, kad ir Komisija spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, šiuo klausimu nebuvo vieningos nuomonės.Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, didinat pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Pažymėtina, kad Europos Tarybos rekomendacijos, nagrinėjamu atveju, negali būti pagrindas taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.