- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 2YT-8209-1141/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02237-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos M. J. (toliau – ir palikėja) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo palikimo atsiradimo dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra vienintelis įstatyminis įpėdinis, trečiųjų asmenų teisės pripažinus šį faktą pažeistos nebūtų, o palikėjos turtą, t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Turtas) faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Turtu naudojasi ir rūpinasi, moka už jį mokesčius ir prižiūri.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Turto bankas nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Jei teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, Turto bankas nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
5. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis palikėja M. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė (Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 28 d. pažyma apie asmens duomenis). Iš minėtos pažymos duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjas yra vienintelis gyvas palikėjos vaikas.
6. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jis po savo mamos M. J. mirties faktiškai pradėjo valdyti Turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio Turto. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo teismą, kad mirus M. J., paveldėjimo byla minėtame notaro biure nebuvo užvesta, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai neišduoti.
7. Byloje pateikti ir aptarti duomenys leidžia teismui pripažinti esant nustatytą faktą, kad M. J. sūnus A. J. po savo mamos mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
8. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas paveldėjimo liudijimo pareiškėjui išdavimo tikslui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo pareiškėjui išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.