Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-27 · Administracinė byla Nr. I-2265-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
I-2265-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2265-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00258-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. D. su skundu (b. l. 1–22) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2015-07-17 buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose buvo drėgna, tamsu, nešvaru, temperatūra ir ventiliacija neatitiko reikalavimų, veisėsi blakės bei tarakonai, vietomis buvo atsilupę dažai, byrėjo tinkas, buvo atšokusios plytelės, kai kuriose kamerose langų dydis neatitiko nustatytų reikalavimų. Sanitariniai mazgai buvo įrengti gyvenamosiose patalpose, tai neužtikrintino pakankamo privatumo. Kamerose vietos prie stalo pakako tik dviem asmenims, nors buvo jų laikoma daugiau. Dušu Lukiškių TI-K buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, dažnai nebūdavo karšto vandens. Pasivaikščioti kiemelyje pareiškėjas galėjo tik 1 val. per dieną, kiemeliai buvo prastos būklės – byrėjo sienos ir stogeliai, suoliukai buvo sulūžę, po lietaus būdavo balų. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, stresą, suprastėjo jo sveikata – skaudėjo galvą, akis, sutriko miegas.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 31–39) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalo ir 2 pasukamų kėdučių komplektai. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, tai atitinka teisės aktuose numatytus rėžimo reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemai yra nuolatos valomi, esant būtinumui barstomi. Patikrinus dokumentų valdymo sistemą, nustatyta, kad pareiškėjo skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų gauta nebuvo. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 4,20 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 111), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2015-07-17 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015-03-16 iki 2015-04-01, nuo 2015-04-08 iki 2015-05-04, nuo 2015-05-06 iki 2015-05-25, nuo 2015-06-08 iki 2015-06-15, nuo 2015-06-22 iki 2015-07-13 ir nuo 2015-07-15 iki 2015-07-17. Minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,90 kv. m iki 7,94 kv. m., jam tekdavo nuo 2,65 kv. m iki 7,94 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas 92 dienas, iš jų – 22 dienas pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose praleido neužtikrinant jam teisės aktuose įtvirtinto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimo.

9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

10. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

11. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 22 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

12. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

13. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

14. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

15. Skunde pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K buvo įrengtas gyvenamosiose kamerose, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas.

15.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

15.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino reikalavimų dėl sanitarinio mazgo patalpų atskyrimo bei vėdinimo. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

16. Anot pareiškėjo, Lukiškių TI-K kameros buvo avarinės būklės: jose buvo nešvaru, vietomis buvo atsilupę dažai, byrėjo tinkas, buvo atšokusios plytelės, nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, temperatūra ir apšvietimas, buvo drėgna, kamerose buvo buitinių parazitų.

16.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų temperatūra turi būti 18–28? C, santykinė drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, o šaltuoju metų laiku, – 18–22? C, 35–60 proc. ir 0,05–0,15 m/s (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (60 punktas).

16.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-02-13 raštu Nr. 2.10-1672(16.16.1.10.12) (b. l. 29) teismą informavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K negavo. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l 59–106) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 106, Nr. 108, Nr. 109, Nr. 114, Nr. 186 ir Nr. 205), kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) buvo nustatyta, kad: kameros Nr. 114 santykinė oro drėgmė ir apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, kameroje įrengti skaidraus stiklo langai, pritaikyti vėdinimui, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, sienų ir lubų paviršiai pritaikyti lengvam valymui ar dezinfekcijai, tačiau 2015 m. vasario mėnesį atlikto patikrinimo metu kameros Nr. 114 oro temperatūra neatitiko reikalavimų, dalyje lango nebuvo stiklo, 2015 m. gegužės mėnesį langas vis dar buvo nesandarus (2015-02-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-292 (b. l. 59–60), 2015-06-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1439 (b. l. 61), 2015-10-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2333 (b. l. 65–66), 2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2481 (b. l. 67–68)); kamerų Nr. 106 ir Nr. 109 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, tačiau 2015 m. sausio mėnesio patikros metu kameroje Nr. 106 buvo atšokusių sienų dažų, jų paviršiai buvo nelygūs (2015-01-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-109 (b. l. 73), 2015-07-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1707 (b. l. 76–77)); kameros Nr. 186 oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą, kameroje vizualiai švaru, tačiau 2015 m. rugpjūčio patikros metu kameroje buvo atsilupusių sienų ir lubų dažų, nukritusių plytelių (2015-07-27 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1793 (b. l. 86), 2015-09-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1989 (b. l. 87), 2015-09-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2001 (b. l. 88–89)); kameros Nr. 108 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, langai pritaikyti vėdinimui, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, sienų paviršiai lygūs, pritaikyti lengvam valymui ar dezinfekcijai, tačiau 2015 m. balandžio mėnesį atlikto patikrinimo metu kameros stiklai buvo vizualiai nešvarūs (2015-04-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-763 (b. l. 90–91), 2015-05-06 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068 (b. l. 94–95), 2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1900 (b. l. 98–99)); kameros Nr. 205 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kamera vėdinama per atidaromą langą (2015-12-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2760 (b. l. 105–106)). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, konstatuotinas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 ir 28 punktų pažeidimas, kiti pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų ventiliacijos, drėgmės bei apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti.

16.3. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K buvo buitinių parazitų. Atsiliepime į pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K nurodo, kad dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų 2015 m. buvo sudaryta sutartis su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Ši sutartis pateikta byloje (b. l. 107–110). Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad buitinių parazitų buvimo požymių kamerose nenustatyta, Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su įmone, vykdančia dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, o informacija apie atliktus profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbus yra registruojama (2015-07-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1707 (b. l. 76–77), 2015-10-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2333 (b. l. 65–66), 2015-12-23 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2946 (b. l. 104)). Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad Lukiškių TI-K sistemingai vykdo tokio pobūdžio priežiūrą ir profilaktiką. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų kamerose buvimo taip pat atmestini.

17. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kameroje prie stalo buvo įrengtos tik dvi kėdės, nors kameroje buvo laikoma daugiau asmenų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdutėmis, o kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos, yra įrengti jas atitinkančio dydžio stalai ir 2 duolai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo laikoma po 1–3 asmenis. Atitinkamai, tais laikotarpiais, kai kamerose buvo laikomi 3 asmenys (t. y. 22 dienas), jose prie stalo nebuvo įrengta pakankamai kėdžių, todėl šiuo laikotarpiu konstatuotinas kamerų aprūpinimo baldais pažeidimas.

18. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodo, jog pasivaikščioti kiemelyje buvo leidžiama tik vieną valandą, o kiemelių būklė buvo avarinė – byrėjo sienos ir stogeliai, suoliukai buvo sulūžę, po lietaus būdavo balų.

18.1. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002)1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore, nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

18.2. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.4 punktu, laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Taigi matyti, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemai pagal teisės aktų reikalavimus yra laistomi specialiai, siekiant išvengti dulkių, todėl vandens (balų) buvimas (juo labiau po lietaus) kiemuose nelaikytinas pažeidimu. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Lukiškių TI-K taip pat nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemus tvarko kiemsargis, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, Lukiškių TI-K laikomi nuteistieji. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai ginčo laikotarpiu buvo techniškai netvarkingi ir (ar) kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės atmestini kaip nepagrįsti.

19. Pareiškėjas nurodė, kad dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, juose dažnai nebūdavo karšto vandens. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kartą per savaitę nusiprausti po dušu, byloje nėra. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam maudantis po dušu nebuvo tiekiamas šiltas vanduo. Kaip minėta, pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu su skundais ar prašymais dėl šilto vandens nebuvimo ir galimybės nusiprausti nesudarymo nesikreipė. Tuo tarpu byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, kad Lukiškių TI-K dušai atitiko teisės aktų reikalavimus, juose buvo užtikrintas šalto ir karšto vandens tiekimas (2015-09-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2001 (b. l. 88–89), 2015-10-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2333 (b. l. 65–66)). Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl dušų būklės ir naudojimosi tvarkos atmestini.

20. Skunde teismui, pareiškėjas nurodo, jog kuriose kamerose langų dydis neatitiko nustatytų reikalavimų. Tardymo izoliatorių įrengimo reikalavimai yra nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, kurių 14.1 punkte įtvirtinta, kad kamerose turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lango išmatavimai Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyti. Kita vertus, pareiškėjas savo argumentų dėl per mažų kamerų langų nepagrindė jokiais įrodymais, nedetalizavo, kuriose kamerose langai, jo manymu, buvo per maži ir kokius nepatogumus jis dėl to patyrė. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, dėl netinkamo Lukiškių TI-K kamerų langų dydžio laikytini abstrakčiais ir atmestini.

21. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pablogėjo jo sveikata – skaudėjo galvą, akis, sutriko miegas, atsirado depresija. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2017-02-09 raštu Nr. S-862 (b. l. 28) teismą informavo, kad D. D. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 46–58) taip pat nėra duomenų apie kokius nors pareiškėjo regėjimo ir (ar) psichinės sveikatos sutrikimus, kuriuos galėjo nulemti netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu. Priešingai, iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų duomenų matyti, kad jam buvo atliekami profilaktiniai tyrimai, nustatyta, kad nusiskundimų sveikata pareiškėjas neturi, suicidinių minčių neišsako, regėjimas ir klausa geri. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos atmestini.

22. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (minimalaus asmeniui tenkančio kameros ploto neužtikrinimą, netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, nepakankamą baldų įrengimą, kamerų tvarkos, temperatūros ir remonto normų neužtikrinimą) mastą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 400 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 400 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas