Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-503/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-03-30
Bylos Nr.
1-88-503/2010
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02389-2008-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
M. P., A. O.
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-503/2010(Proceso Nr. 1-13-1-02389-2008-8)Procesinio sprendimo kategorija.: 1.2.28.4. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant H. Ragėnaitei,dalyvaujant prokurorei D. Kindurytei,nukentėjusiajam R. B.,nukentėjusiojo R. B. atstovui adv. D. Boreikai,kaltinamiesiems M. P. ir A. O.,kaltinamojo M. P. gynėjui adv. J. K.,kaltinamojo A. O. gynėjai adv. K. Sandaraitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos (toliau tekste – LR) baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 294 straipsnio 2 dalį,

A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirba, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. P., nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, savavaldžiavo, o būtent:

jis manydamas, kad jis turi teisę reikalauti R. B. priimti atliktų darbų rezultatą ir už atliktus statybos darbus atlyginti UAB (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. O., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ėmėsi savavališkai įgyvendinti šią tariamą ir ginčijamą teisę, ir panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, 2008-07-31 apie 12.30 val. prie UAB (duomenys neskelbtini) biuro, (duomenys neskelbtini), sėdėjusiam automobilyje Mercedes Benz S320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. B., jis koja spyrė į automobilio kairės pusės galines dureles, o A. O. spyrė R. B. į kairę ranką, po to kartu su A. O. pargriovė R. B. ant žemės ir sudavė R. B. devynis smūgius į dešinį šoną, nugarą, galvą, po to A. O. rankoje laikant ir grasinant peiliu papjauti R. B., jis liepė R. B. pasirašyti turimus parengtus dokumentus, atliktų darbų aktą, o pastarajam atsisakius įvykdyti reikalavimą, A. O. sudavė smūgius R. B. ir klausė, ar R. B. paruošė pinigus ir peiliu pradūrė automobilio Mercedes Benz S320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės dviejų ratų padangas, ir nutraukęs automobilio pompa su ja sudavė R. B. smūgi į dešinį šoną, tokiu būdu grasindamas susidorojimu ir panaudojęs fizinę prievartą, savo veiksmais padarė R. B. kraujosruvas dešinėje užausinėje srityje ir nugaros kairėje pusėje, nubrozdinimus kairiame dilbyje ir dešinio klubo srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sudaužė pompą 100 Lt vertės, sugadino dvi padangas, vienos padangos vertė 700 Lt, sulankstė priekinį kairės pusės sparną ir kairės pusės galines dureles, padarydamas 1000 Lt turtinę žalą, viso padarė R. B. 2500 Lt turtinę žalą, ir tuo padarė didelės žalos R. B. teisėms bei teisėtiems interesams.

kaltinamasis A. O., nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, savavaldžiavo, o būtent:

jis, manydamas, kad turi teisę reikalauti R. B. priimti atliktų darbų rezultatą ir už atliktus statybos darbus sumokėti UAB (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. P., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ėmėsi savavališkai įgyvendinti šią tariamą ir ginčijamą teisę, ir panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, 2008-07-31 apie 12.30 val. prie UAB (duomenys neskelbtini) biuro, (duomenys neskelbtini), M. P. koja spyrus į automobilio Mercedes Benz S320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galines dureles, ir sulanksčius priekinį kairės pusės sparną ir dureles, padarydamas 1000 Lt vertės turtinę žalą, kuriame sėdėjo R. B., jis spyrė R. B. į kairę ranką, kartu su M. P. pargriovė R. B. ant žemės ir sudavė devynis smūgius R. B. į dešinį šoną, nugarą, galvą, po to, jam laikant rankoje peilį ir grasinant peiliu papjauti R. B., M. P. liepė R. B. pasirašyti turimus parengtus dokumentus, atliktų darbų aktą, o pastarajam atsisakius įvykdyti reikalavimą, jis sudavė smūgius R. B. ir klausė, ar R. B. paruošė pinigus, ir peiliu pradūrė automobilio Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės dviejų ratų padangas, padarydamas 1400 Lt turtinę žalą, ir nutraukęs automobilio pompą, su ja sudavė R. B. smūgį į dešinį šoną, tokiu būdu grasindamas susidorojimu ir panaudojęs fizinę prievartą, savo veiksmais padarė R. B. kraujosruvas dešinėje užausinėje srityje ir nugaros kairėje pusėje, nubrozdinimus kairiame dilbyje ir dešinio klubo srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sudaužė pompą 100 Lt vertės, sugadino dvi padangas, vienos padangos vertė 700 Lt, sulankstė priekinį kairės pusės sparną ir kairės pusės galines dureles, padarydamas 1000 Lt turtinę žalą, viso padarė R. B. 2500 Lt turtinę žalą, ir tuo padarė didelės žalos R. B. teisėms bei teisėtiems interesams.

Kaltinamasis M. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pripažino iš dalies. Teismui parodė, kad jo nuomone prieštaravimas yra kaltinime, kad jis norėjo, jog nukentėjusysis pasirašytų dokumentus. Pasirašant dokumentus turi būti antspaudas, todėl jis negalėjo priversti pasirašyti dokumentų kažkur gatvėje ir dar be antspaudo, kadangi ant statybos darbų akto privalo būti antspaudas. Viskas įvyko atsitiktinai, o būtent įvyko gatvės muštynės. Jos įvyko ne prie ofiso, o toliau nuo jo. Tai vyko mieste. Tas įvykis įvyko vasarą, darbo metu. Visa tai gavosi atsitiktinai, tikslingai jis jo neieškojo. Važiavo su A. O. ir pamatė R. B. stovintį prie automobilio, pučiantį ratus. Jie sustojo pakalbėti. Niekas to automobilio nespardė, tačiau kaip ten viskas buvo nelabai prisimena. Kalbėjosi su nukentėjusiuoju ir susistumdė. Iš dalies pripažįsta, kad jis R. B. sudavė, tačiau neatsimena kiek kartų. Tačiau viskas prasidėjo abipusiai, nukentėjusysis irgi mušėsi. Jie susimušė dėl to, kad buvo konfliktas dėl atliktų darbų priėmimo. Jis B. neprašė pasirašyti. Jis prie jo priėjo ir pasakė gerai, kad susitikom, reikia sutvarkyti popierinius reikalus. Jis patvirtina, kad kalbėjos dėl dokumentų pasirašymo, tačiau tai buvo nereikalavimas, o prašymas, kad sutvarkyti visus reikalus. Konfliktas įvyko besikalbant, po ko ir įvyko muštynės. O. po to pamatė, kad įvyko muštynės. Iš pradžių jie su nukentėjusiuoju dviese kalbėjos, o O. tik po to priėjo. O. nieko neprašė ir nereikalavo, jisai pamatė, kad jie mušasi ir pradėjo juos skirt, ir jį ginti. Jie susistumdė, už tai O. juos skyrė. Jokio peilio nebuvo, automobilis nebuvo gadinamas. Prieš tai pompa nukentėjusysis pūtė ratą. Gal per jų susistumdymą jis ją paspyrė, tačiau tiksliai jis nežino, bet prie automobilio niekas nelindo. Jis tų apgadinimų nematė, tačiau jeigu nukentėjusysis laiko kieme automobilį, tai metus pastovėjęs kieme automobilis bus apdaužytas, aptrankytas. Dėl pradurtų padangų jis nieko nežino, nes nukentėjusysis jau stovėjo ir pūtė tas padangas. Todėl nežino kur nukentėjusysis pradūrė padangas. Nukentėjusiojo automobilio jis nedaužė, negadino, nieko nereikalavo su peiliu. Jis tik prašė nukentėjusiojo, kad šis pasirašytų dokumentus, po ko jie tik susimušė. Prieš įvykį konkrečiau su O. nekalbėjo, kad B. neatsiskaito už atliktus darbus. Šiaip tik bendrom frazėm, kad tas nemoka. Seniau O. dirbo jo įmonėje. Konkrečiai jis nekalbėjo su O., kad sakytų, jog B. jam nemoka ir panašiai. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Su jam pareikštu kaltinimu jis nesutinka ir mano, kad jo veiksmai tai ne savavaldžiavimas, o paprasčiausias susistumdymas. Dėl automobilio irgi nieko nepripažįsta. Savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko. Įvykis vyko toliau nuo ofiso, gal kilometras, bet dar ne centre. Be to, parodė, kad 2008 metais tarp jo vadovaujamos įmonės ir nukentėjusiojo vadovaujamos įmonės buvo pasirašyta rangos sutartis darbams už devyniasdešimt tūkstančių litų. Rangos sutartis buvo nutraukta. Dabar tiksliai neprisimena, bet mano, kad iš B. pusės buvo nutraukta, nes neva buvo blogai atliktas darbas, daug broko pridaryta. Objektuose buvo atliktas tam tikras kiekis darbų. Jie paruošė darbų priėmimo aktą. Nežino, kodėl nukentėjusysis nenorėjo pasirašyti to akto, mano, kad todėl jog nenorėjo mokėti pinigų, neva dėl broko. Buvo paduotas civilinis ieškinys, teismas atmetė civilinį ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) prieš UAB (duomenys neskelbtini), o priešieškinio jie nerašė. Jis paruošė darbų priėmimo aktą, jie kalbėjo, kad reikia sutvarkyti atsiskaitymo reikalus. Ant akto turėjo būti parašyta, kad padarytas brokas dėl ko ir kaip, nukentėjusysis atsisakė tai padaryti. Kadangi pokalbis neįvyko, konkretaus atsakymo negavo, todėl buvo išprovokuotos muštynės. Muštynės tikriausiai įvyko dėl jaunatviško karštumo, nesusilaikymo. Be to nukentėjusysis jam atsakė, kad nepasirašys dokumentų, pasakė eikit švelniai tariant velniop ir jis niekam nieko neskolingas. Tada jis buvo truputį pastumtas ir tada susistumdė dviese, R. B. jį, jis R. B.. Po ko prisijungė O.. Tos muštynės buvo daugiau apsistumdymas. Jų susistumdymas baigėsi tuo, kad O. pradėjo jį ginti, tada tarp jų tarpusavyje kilo konfliktas. Jis paprasčiausiai nutempė O. ir jie sėdo į automobilį, o B. bėgo iš galo ir spjaudėsi ant automobilio. Muštynės vyko kažkur 5 minutes, kiek tiksliai negali pasakyti. Jie apie pinigus nekalbėjo, kalba ėjo dėl darbų. Pinigų jis neprašė, nes dar buvo nepasirašytas aktas. Dėl dokumento pasirašymo kalbėjo, kad viskas būtų pasirašyta, ar pretenzijos kokios pareikštos dėl broko, ar panašiai. Po to, išvažiavo jis su O.. Kiek prisimena tą pačią dieną jis išvažiavo prie jūros. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jis automobilio nematė, jokių siūlymų suremontuoti automobilį jis negavo. Pripažįsta tik tai, kad susistumdė, dėl to ir gailisi. Be to, parodė, kad važiavo tą dieną iš darbo iš Smolensko gatvės į Karoliniškes. Jis O. vežė iki Karoliniškių, kodėl jie taip važiavo, jis jau neprisimena, buvo objekte Smolensko gatvėje. Važiavo per centrą, gal dar kur nors buvo užsukęs. Patvirtino, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) yra gavę pretenziją raštu dėl broko iki to konflikto. Kuomet jis dirbo Smolensko gatvėje, jis nukentėjusįjį atsitiktinai pamatė. UAB (duomenys neskelbtini) samdė UAB (duomenys neskelbtini), t.y. iš vienos pusės buvo B., iš kitos jis. Jie pasirašėme sutartį. Kai padarė darbus, jis vienašališkai negalėjo pasirašyti, jis užaktavo ir pranešė B.. Kada tai padarė neprisimena, raštu jis jo nekvietė, tai padarė telefonu. Jis nežino su kokiu peiliu galima prapjauti padangas. Jis nesutinka su turtine žala, nes jis jos nepadarė. Jis su šeima išvažiavo prie jūros ir mano padaręs klaidą, kad nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Jie sustumdė ir tiek, jis įsitikinęs, kad ne B. pats kvietė policiją. Be to, parodė, kad sutartį pasirašė Pakalnės gatvėje Nr. 13, normaliame ofise. Buvo reikalai, kuriuos reikėjo sutvarkyti, užbaigti ir sutvarkyti viską normaliai iki galo. Psichinės prievartos nenaudojo ir fizinės prievartos nenaudojo, kad pasirašytų aktą. Prieš konfliktą pompa pūtė ratą, o pats B. tuo metu sėdėjo automobilyje. Kuomet jis priėjo prie automobilio, nukentėjusysis išlipo iš automobilio. Kas pargriovė B. ant žemės jis nežino. Jie nespardė automobilio. A. O. spyrė B. į kairę ranką negali pasakyti. Jie nepargriovė nukentėjusiojo, 9 smūgių nesudavė kartu su O., nebuvo suduota B. į dešinį šoną, nugarą, galvą. Jie tik susistumdė. Jokio peilio O. rankoje neturėjo. Jis neliepė B. po muštynių pasirašyti dokumentų, visa kalba buvo prieš muštynes. Jis jo prašė, o ne liepė jam. Po to, gal praėjo 2-5 minutės, jis O. nutempė nuo B., atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis nematė kas kiek ir kam sudavė smūgių. Taip pat jis neklausė B. apie pinigus ir jų paruošimą, kaip ir nepradūrė peiliu dešinės pusės padangų. Pompos į rankas jis neėmė, nieko jis su ja nedarė B.. Ta pompa lygtai dešinį galinį ratą pūtė, buvo pompos galas išlindęs, jis taip suprato. Jis B. nedaužė su pompa, gal netyčia už jos užkliuvo. Kadangi pompa buvo kiniška, todėl ji subyrėjo. Jis matė, kad per langą moteris šūkavo baikite muštis. Kažkas sakė, kad iškvies policiją ir jis pasakė, kad kviestų. Jis rimtai nežiūrėjo į tą susistumdymą. Kai mušasi, žmonės žiūri ne adekvačiai. Nesutinka nei su kalte, nei su padaryta žala.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. O. teisiamajame posėdyje savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pripažino iš dalies. Teismui parodė, kad gal ir sudavė keletą smūgių kol išskyrė Marių su B.. Iš anksto nesitarė su M. P., jokių reikalų, sekti, važiuoti iš paskos ar pradurti padangas, nebuvo tokio reikalo. Santykiai su P. yra tokie, kad kažkada jis pas jį dirbo. Atvažiavo pas jį į ofisą, pašnekėjo, paklausė ar gali pavežti namo, o M. P. pasakė, kad gali ir pridūrė, kad gal dar reiks kur nors užvažiuoti, į parduotuvę ir tada į Karoliniškes. Jis pats važiavo į Karoliniškes. Laiko jis turėjo, todėl jokio skirtumo nebuvo su kuo važiuot, ar su visuomeniniu transportu ar su P.. Važiavo Geležinio Vilko gatve, M. P. pamatė savo verslo partnerį ir su juo susikibo. Pamatė pro langą, tiksliai negali pasakyti, bet lygtai pirmas pastūmė B.. Dėl to įvyko konfliktas. Jis įsivėlė į konfliktą. Negali pasakyti kam sudavė ar B., ar P.i, nes kai du mušasi, sunku išskirti. Po to, išskyrė Marių su B.. B. pradėjo pulti ant jo. Tada P. jį atitraukė nuo B.. Jis jokio peilio neturėjo, jokių ratų padangų nepradūrė, nes tie ratai buvo tušti. Jis nieko neklausė B.o apie pinigus, nes jam nebuvo jokios prasmės klausti. Be to jis B. negrasino. Kai jis ėjo skirti abu ratai jau buvo tušti, ir B. jau pūtė galinį ratą. Jis su savimi jokio peilio neturėjo. Be to, jis tuo metu gyveno Karoliniškėse. Nežino, gal B. pargriuvo pats, jis jo nemušė su pompa, galėjo nukentėjusysis pats užkliuvęs už pompos pargriūti. Jis tyčia nieko nemušė, nei P., nei B., tačiau jis pats gavo 20-30 smūgių. Tiksliai neprisimena, gal ir buvo P. jam sakęs, kad B. jam skolingas, tačiau neprisimena kada sakė, gal ir tą pačią dieną. Jis pas P. ofise buvęs, kalbėjęs apie darbus. P. jo nekiršino ir nelenkė į savo pusę. Jie kalbėjo dėl kokybiškai atliktų darbų. Be to, jis iš anksčiau B. nepažinojo, nebent iš matymo objektuose. Smolensko g. 10, jis nebuvo, iš matymo gal ir buvo matęs B., bet jo vardo ir pavardės nežinojo iki to įvykio. B. jam nieko nesakė dėl muštynių, įvykusių objekte. Tą dieną nežino ko važiavo pas P., gal ieškojo papildomo darbo, gal kavinėje norėjo pasėdėti, vėliau prisiminė, kad tuo metu ieškojo papildomo darbo. Jis su P. yra pažįstami, P. buvo davęs jam darbo, atsiskaitinėdavo, jie yra draugai. Jis matė, kad muštynes išprovokavo B.. Jis matė, kaip B. ranka pastūmė P. ir P. su B. susistumdė. Smūgius sudavė, nes buvo labai sunku atitraukti, B. atrodė labai agresyvus, tokiu būdu išskyrė juos, taip pat ir pats gavo smūgių. Jis negali pasakyti iš ko gavo smūgius. Jų skyrimo metu jokių reikalavimų negirdėjo. Jis neprisimena ką P. ir B. šnekėjo prieš tai. Tačiau jis netyčia sudavė smūgius ir B. ir P.i, kad jie išsiskirtų. Be to, parodė, kad tam objekte liejo betoną, ten buvo atlikti darbai. Jis dirbo pas P.. Jam priekaištų nebuvo pareikšta. Jei jam kas sakytų, kad kas skolingas, jis neimtų į galvą, nes jis dirbo pas P. ir jam pinigai buvo sumokėti. Apie dvi, gal tris savaites dirbo prie to objekto. Jam buvo duotas darbas, buvo parodyta kiek padaryti. Jis betonavo terasą. Tame objekte jie dirbo trise, liejo grindis, bet jau tų žmonių nėra, nes jie mirę. Darbus atliko, viskas buvo padaryta. Jokio broko nepadarė, jam pretenzijų nebuvo pareikšta. Jei būtų pasakę, kad padarytas brokas jis važiuotų ir pataisytų savo broką. B. nežiūrėdavo kaip dirbama, jo niekas nekontroliavo. Atlikęs darbus, kai daugiau darbų nebebūdavo, tada eidavo kitur dirbti. Jog UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo spėta pasirašyti jo įdarbinimo dokumentų, jis to nežinojo. Nematė prasmės kviesti pareigūnus, nes jis galbūt buvo daugiau sužalotas negu B. ir ne P. rankomis. Jis nematė, kad kas matytų P. ir B. konfliktą. Gal žmonės ir ėjo pro juos, tačiau jis jų nematė. Nesutinka su pareikštu su civiliniu ieškiniu, nes automobilio niekas nedaužė tyčia. Nepripažįsta nei kaltės, nei žalos dydžio.

Nors kaltinamieji M. P. ir A. O. neprisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jų kaltė pasitvirtino šiais duomenimis.

Liudytojos N. L. teisme duotais parodymais, kad matė muštynes gatvėje, prieš ofiso langus. Susimušė du vaikinai, tada prie tų dviejų vaikinų prisijungė trečias, ir dviese pradėjo mušti vieną vaikiną. Tada ji iškvietė policiją. Tai buvo vasarą, 2008 metais, liepos pabaigoje, dienos metu. Jos ofisas randasi (duomenys neskelbtini), prie buvusios Tauro gamyklos. Parodė, kad tų įvykių metu nukentėjo teismo salėje esanti nukentėjusysis, o kaltinamųjų nelabai atsimena. Nukentėjusįjį atsimena, nes jis dar ilgai sėdėjo automobilyje ir laukė kol atvažiuos policija. Ji matė jį pro langą, kitoje gatvės pusėje, kažkur apie 10 metrų atstumu, kur yra dviejų juostų kelias. Matė tiktai muštynes, o buvo taip, kad vienas puolė, o kitas gynėsi. Nukentėjęs bandė kažką aiškinti, gintis. Kitas ir kažką darė. Tada iš šalia stovinčio automobilio išlipo vyras ir priėjo prie jų. Kai skambino į policiją, ji pasakė automobilio markę ir numerius, kurių šiuo metu neatsimena. Ką kitas vaikinas darė šiuo metu neatsimena. Tačiau kai davė ikiteisminio tyrimo metu parodymus pareigūnui, tai įvykio aplinkybes geriau atsiminė. Viskas atrodė kaip gatvės muštynės, žmogus ginasi, o du puola. Pačios priežasties dėl ko kilo muštynės negirdėjo ir nežino. Žibančio daikto panašaus į peilį nematė. Šalia nukentėjusiojo buvo automobilis, kai tie žmonės nuvažiavo jis sėdėjo automobilyje, po to šalia stovėjo gan ilgai. Ką darė automobiliui nematė, bet paskui, kai darbo pabaigoje išvažiavo, tai matė, kad to automobilio dvi padangos buvo be oro. Bet kas ką prieš tuos įvykius ir jų metu darė ji nematė, nes visą laiką nestovėjo prie lango ir nežiūrėjo. Kiek truko konfliktas tarp vyrų nežino, tačiau ilgiau nei 5 minutes. Po įvykio nebuvo priėjusi prie nukentėjusiojo. Pareigūnai atvažiavo po ilgo laiko tarpo, kažkur po pusantros valandos. Nuketėjusysis lygtai nebuvo pasišalinęs, tačiau tiksliai nežino, nes ji, kaip minėjo, pastoviai nestebėjo. Nukentėjusysis apžiūrinėjo tą automobilį, atidarė dureles, sėdėjo vairuotojo vietoje. Be to, ji nežino ar tai buvo muštynių pradžia kai ji pamatė muštynes. Nukentėjusiojo ji nepažįsta, kaltinamųjų taip pat. Ji su nukentėjusiuoju teismo koridoriuje nešnekėjo. Be to, prieš minimas muštynes pirmiausiai ji išgirdo triukšmą. Pastumtas buvo nukentėjęs vaikinas, vyriškis nukentėjusįjį pastūmė. Antras vyriškis išlipo iš automobilio tik neprisimena, kuris išlipo vyresnis ar jaunesnis, nes labai daug laiko praėjo. Nukentėjusysis gynėsi, nuo savęs stūmė, gulinčio jo nematė. Ji nešaukė per pravirą langą, kad iškvies policiją. Kai išėjo iš ofiso matė pompos dalis. Dabar neprisimena ar matė, kad vaikinas mestų, numestų kokį daiktą. Kiek pamena, tai vaikinai nieko rankose neturėjo. O šie kai pamatė, kad jos žiūri pro langą, tai jiedu sėdo į automobilį ir išvažiavo. Fakto, kad būtų kas iš vaikinų gadinę nukentėjusiojo automobilį nematė. Negali nurodyti, kuris iš kaltinamųjų pirmas puolė muštis. Jų veidų bruožų neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokių atpažinimų.

Liudytojos I. L. teisme duotais parodymais, kad ji matė muštynes, vykstančias vidurį gatves, (duomenys neskelbtini), nes visa tai vyko prieš jos darbo langus. Vieną vaikiną mušė dviese, matėsi pompos dalys ir dar kažkokios dalys. Tuo metu nukentėjęs buvo visas perbalęs, prašė pakalbėti. Iš pradžių kaltinamieji jos nematė, kad ji į juos žiūri. Mažesnio ūgio vairuotojas buvo aktyvesnis ir iš kojų ir rankų mušė nukentėjusįjį, tačiau nematė kaip daužė automobilį. Dėl ko vyko muštynės nežino. Kai pastebėjo mažesnio ūgio vyrukas, kad stebi muštynės baigėsi. Nukentėjusysis laukė policijos pusantros valandos. Šis įvykis vyko vasarą, prieš pusantrų metų, liepos mėnesį. Be to, ji parodė teismo salėje nukentėjusįjį, kuris to įvykio metu buvo mušamas, tačiau iki to įvykio ji jo nepažinojo. Vienas iš kaltinamųjų buvo su šviesia maikute. Žemesnis vyrukas aktyviau dalyvavo, kuris ir buvo automobilio vairuotojas. Kiek prisimena lygtai P. vairavo ir jis aktyvesnis buvo. Konfliktą matė ne nuo pradžios. Bet ji matė, kad ant gatvės voliojasi kažkokios dalys. Nukentėjusysis gynėsi, nuo dviejų užpuolikų. Ji nematė, kad į galvą nukentėjusiajam suduotų. Bet iš kojų tai sudavė smūgius vyrukas nukentėjusiajam į nugarą. Jos nuomone, nukentėjusysis norėjo susitaikyti ar bandė gintis. Kad šis muštųsi nematė, kad būtų pargriautas taip pat. Ji ve visą laiką stebėjo muštynes, ji tuo metu skambino telefonu policijai. Ji taip pat nematė, kad ką nors darytų nukentėjusiojo automobiliui. Ji tik matė, kad nukentėjusysis vaikščiojo aplink savo automobilį ir prieš įvykį ir po įvykio. Kad ji žiūri pro langą, aukštesnio ūgio vaikinas tai nematė, o mažesnis vaikinas pamatė. Nukentėjusysis labai ilgai sėdėjo, laukė policijos. Ji matė kada atvažiavo policija, paskui dar kažkas atvažiavo. Aplink nukentėjusiojo automobilį ji nevaikščiojo. Ji jokio peilio nematė. Nematė, kad kas pradūrinėtų padangas, ar ką kitką darytų. Kaip kas su pompa buvo ji nežino, tačiau kai ji pradėjo stebėti įvykį viskas buvo ant gatvės išmėtyta. Visą konfliktą ji stebėjo su Leonavičiene.

Liudytojo P. N. teisme duotais parodymais, kad 2008-07-31 apie 13 val. budėtojo nurodymu buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), kur kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B., kuris pranešė, kad apie 12.36 val. minėtu adresu, kai jis bandė pripūsti savo automobilio MB, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio rato padangą, jį užpuolė du iš matymo pažįstami UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai: vienas darbų vykdytojas ir vienas betonuotojas, kurių pavardžių tiksliai nenurodė, kurie reikalavo pasirašyti dokumentus dėl kažkokios skolos, susijusios su darbo santykiais, kokius tiksliai dokumentus reikalavo pasirašyti jis nevardino. Atsisakius pasirašyti dokumentus, užpuolikai jį sumušė, apspardė jo automobilį, apgadino pompą ir pradūrė dešinės pusės dvi padangas. Po to užpuolikai pasišalino su automobiliu VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) Pasak jo, UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasamdžiusi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus atlikti statybinius darbus, bet sutartis buvo nutraukta. R. B. paaiškino, kad iš pradžių kreipsis pas teismo medikus, nustatys kūno sužalojimus ir tada pats atvyks į komisariatą. Vizualiai kūno sužalojimų ant B. nepastebėjo. Apžiūrėjus R. B. automobilį, jis matė, kad ant dešinės pusės abiejų ratų padangų šone buvo po viena durtinę-pjautinę žymę apie 2 cm. ilgio, ant kairės pusės galinių durelių matėsi nežymus įlenkimas. Šalia automobilio gulėjo sulaužyta automobilinė pompa. Vizualiai nematė ant nukentėjusiojo jokių kūno sužalojimų. Jokio peilio numesto jis taip pat nematė. Automobilis buvo įlenktas, jokių apibraižymų nebuvo ant automobilio, taip pat automobilio padangose matėsi durtinės žymės.

Nukentėjusiojo R. B. teisme duotais parodymais, kad 2008 metais, birželio mėnesio pradžioje, jam paskambino asmuo telefonu. Prisistatė Lentvario nusikaltėliu, žinomu autoritetu ir pradėjo reikalauti šimto tūkstančių litų. Be to šis pasakė, kad priešingu atveju nukentės jo turtas. Taip pat pasakė jo namų adresą, jo automobilio valstybinį numerį, jo žmonos automobilio valstybinį numerį, markę. Išaiškino, kad jam duodama apie savaitę laiko. Jis nepasakė, kur atnešti tuos pinigus. Praėjus kažkur savaitei, per tą laikotarpį įvyko du įvykiai. Prie jo ofiso buvo atnešta benzino butelis su įkištu audiniu ir buvo įsilaužta į jo ofisą, adresu Mindaugo g. 30, bet nieko iš jo nedingo. Po to jam buvo paskambinta dar kartą. Jo paklausė ar paruošė pinigus, - tuos šimtą tūkstančių litų. Be to vėl prisistatė autoritetu iš Lentvario. Tada jis jį pažino, kaip vėliau iš policijos pareigūnų sužinojo jo pavardę, tai buvo A. O.. Pažino jo balsą dėl to, kad tame laikotarpyje įvyko muštynės jo objekte ir jis buvo nuvykęs į objektą pasikalbėti kokia ten problema. Jis objekte iš pokalbio pažino anksčiau objekte matytą asmenį, kuris jam skambinęs, ir prisistatęs vardu, pavarde jo paklausė ar toks nusikaltėlis UAB „Sostinės statyboje“ nedirba. Tuomet O. pradėjo jį gąsdinti. Jis jo paklausė kame problemos yra. O. jam pasakė, kad P. nemoka pinigų, nes jis su juo neatsiskaitė. Tada jis pasakė, kad su P. atsiskaitė, jam buvo sumokėtas avansas. O. pradėjo jam grasinti, sakė jog labai pasitiki P.. Pakartojo savo gąsdinimus jo ir jo šeimos atžvilgiu. Be to, parodė, kad jis po antrojo įvykio parašė pareiškimą policijoje dėl reketo. Po to įvykio, liepos 31 d., jis išėjo iš savo ofiso Pakalnės g. 13, pradėjo važiuoti, pavažiavęs 500 metrų pajuto, kad padangos tuštokos. Sustojo šalikelėje, pasiėmė elektrinę pompą, ir pradėjo pūsti. Po to jis buvo automobilyje ir nešiojamam kompiuterį kažką rašė. Po to pajuto vieną smūgį į automobilį, t.y. į jo priekinį sparną, ir netrukus kitą į jo pusės galines dureles. Pasisukęs pamatė priekyje O. o prie durelių P.. Po to P. atidarė dureles ir jam spyrė. Jis tik žiūrėjo ir nieko negalėjo padaryti. Jis bandė išlipti, tačiau P. su O. jį ištraukė iš automobilio ir jiedu jį pargriovė ant žemės. P. užšoko jam ant nugaros ir pradėjo šokinėti. Po to jis atsistojo, o P. liepė jam atsiimsi iš policijos pareiškimą, nes jis jam dokumentus dėl darbų atlikimo pateikęs. Be to jis jo paklausė, ar paruošė dvidešimt tūkstančių litų. Be to P., turėdamas rankoje papkę, pasakė jam, kad paruošė dokumentus, ir jis turi pasirašysi arba jį O. papjaus. Tuo metu O. vienoj rankoj laikė nedidelį, į galą platėjantį peilį, taip kad jis (B.) peilį matytų. Tada jis nutarė pasiaiškinti dėl pinigų. Jis atsakė, jog nieko nepasirašinės ir pasakė P.i, kad jis jam skolingas. Tai pasakė, nes P. jo vadovaujamai įmonei buvo skolingas tuo momentu, kažkur tris tūkstančius. Po to, P. labai susijaudino, supyko ir jį puolė mušti, - trenkė į veidą, ir į kūną. Po to P. rodė iniciatyvą, jisai O. liepė perpjauti padangas. O. pribėgęs perpjovė vieną, po to kitą padangą. Iš pradžių priekinę, po to galinę padangą, po to, eidamas nuplėšė pompą ir pradėjo sukti virš galvos ir ja jam pataikė, sudavė keletą kartų. Po to O. nubėgo į automobilį, o P. toliau jį mušė. Po ko vėl O. puolė jį, pargriovė ant žemės. Kur dingo minėtas peilis jis nematė. Šio įvykio metu jis suprato, kad jam yra realus grasinimas, nes apspardė automobilį, jį apspardė, po to jam kišo peilį ir liepė pasirašyti dokumentus. Be to P. su O. labai agresyviai elgėsi, netgi nebijojo pietų metu pro šalį einančių, juos stebinčių žmonių. Žmonės pradėjo rinktis, pro langus žiūrėti, ten daugiau buvo žmonių. Po to, jie šoko abu į automobilį ir išvažiavo. Tada jis pats iškvietė policijos pareigūnus ir jų laukė. Jie atvažiavo negreitai. Be to, parodė, kad rangos sutartis dėl statybos darbų buvo pasirašyta kovo mėnesį, o šie darbai turėjo būti baigti balandžio mėnesį. Pagal jo įmonės užsakymą P. įmonė anksčiau buvo atlikusi darbus, todėl jis vėliau paskambino P.i ir pasiūlė kitą objektą. P. atėjo, gal po savaitės, ir jie pasirašė sutartį. Po kelių dienų pradėjo dirbti. P. įmonei vykdant sutartį, šis atvyko pas jį ir pasakė, kad negali dirbti, nes neturi pinigų. Jis buvo suinteresuotas greitai dirbti. Jis pasakė, kad jis jam pinigų neduos, nes P. daug kam buvo skolingas Vilniuje ir pasiūlė avansu duoti medžiagas, t.y. cementu, smėliu. P. įmonė darbų laiku nepadarė. Jie sutartį turėjo įvykdyti balandžio mėnesį. Jie bandė imituoti darbą dar ir liepos mėnesį. Nekokybiško darbo buvo daug, tačiau tai buvo ne jo darbas, nes darbų kokybę prižiūrėjo samdomas techninės priežiūros darbuotojas, beje kuris buvo sumuštas. Be to, techninės priežiūros darbuotojas turėjo nustatyti darbų kokybę, pasirašyti aktus ir kt. P. jam darbų pridavimo akto nėra davęs, nes tai turėjo padaryti minėtas techninės priežiūros darbuotojas. Tvarka buvo tokia, minėtas darbuotojas jei gerai atliktas darbas užvizuoja darbų atlikimo aktą, šį jam atneša ir jis jį pasirašo. Be to, konfliktas su techninės priežiūros darbuotoju buvo prieš sutarties nutraukimą. Muštynės vyko birželio mėnesio pradžioje, o sutartį jie buvo nutraukę gegužės mėnesį. Bet po to atvyko pas jį P. ir jie sutarė ir pasirašė sutarties pratęsimą. Sutartis galutinai buvo nutraukta muštynių dieną. Jis paskambino administratoriui ir pasakė, kad rašytų pranešimą, kad nutraukti sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). P. realiai su jokiais aktais pas jį negalėjo važiuoti, niekas su juo nesusitarė. Iš jo šimto tūkstančių buvo reikalauta maždaug po konflikto su techninės priežiūros darbuotoju ir pirmo grasinančio skambučio. Be to, pas jį buvo atėjęs techninės priežiūros darbuotojas ir jam pasakė, kad O. jį sumušė jo objekte. Praėjo kažkiek dienų, ir jis nuvažiavo į objektą. Apie darbuotojo sumušimą paklausinėjo apsaugos darbuotojų, susirado O.. Jis jam pasakė, kad jis sumušė techninės priežiūros darbuotoją, o O. pasakė, kad niekas tai neįrodys. Be to jis jam pasakė, kad jeigu jis nueis į policiją, tai jam bus dar blogiau. Po to, buvo skabutis dėl pinigų, po to buvo antras skambutis. Be to, buvo ir trečias skambutis liepos 16 d., kai jam O., prisistatęs Narkuša, „padarė nuolaidą“, - pasakė, kad jis skolingas tik dvidešimt penkis tūkstančius litų. Be to, jis po antro skambučio parašė pareiškimą policijoje, yra fiksuota, kad skambinta iš O. telefono. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G3742/08(01) ir Nr. G2458/09 (01) nurodyta, kad įvertinus medicininius dokumentus iš VGPUL ir atlikus apžiūrą, R. B. nustatyta kraujosruvos dešinėje užausinėje srityje ir nugaros kairėje pusėje, nubrozdinimai kairiame dilbyje ir dešinio klubo srityje, galimai 2008-07-31, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 9 trauminiais poveikiais, nubrozdinimas dešinio klubikaulio srityje galėjo atsirasti griuvimo metu, kiti sužalojimai nebūdingi griuvimui (1 t., b.l. 24-25, 27-28).

Vilniaus miesto 2 PK 2008-07-31 registruotu R. B. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad jį 2008-07-31 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje sumušė du asmenys, dirbantys UAB (duomenys neskelbtini). Jie jį sumušė ir liepė pasirašyti dokumentus, jis atsisakė, tada jie pradūrė 2 ratus ir apspardė automobilio duris, sudaužė automobilio pompą ir įlipę į automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) pabėgo (1 t., b.l. 4).

Bendrojo pagalbos centro 2008-07-31 12:34 įvykio ataskaitoje nurodyta, kad skambinusysis pranešė, jog Pakalnės g. 3, prie gatvės šalia automobilio VW 2 vaikinai muša vieną. Papildoma informaciją – automobilis VW, v/n (duomenys neskelbtini) pasišalino. MB, v/n (duomenys neskelbtini) laukia vietoje. Pradurtos padangos (1 t., b.l. 9).

R. B. pateiktos automobilio Mercedes Benz S320, v/n (duomenys neskelbtini), 5 fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilio apgadinimai: matyti ant galinių durelių, galinio sparno apgadinimai, padanga be oro („nuleista“) (1 t., b.l. 33-38).

PZU Lietuva pateiktame rašte nurodyta, kad 2008-08-04 apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz S320 CDI, v/n (duomenys neskelbtini), surašytas techninės apžiūros – defektų aktas Nr. 2008/024072 ir nufotografavo matomus apgadinimus: nufotografuotas automobilis ir padangų apgadinimai. Padarytoji žala įvertinta 991,67 Lt (t 1., b.l. 39-44).

Susirašinėjimo tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) medžiaga. 2008-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. P. raštu, kuriame rašoma, kad iki šios dienos be pateisinamos priežasties nėra pasirašyti darbų atlikimo aktai. Balkonų betonavimo defektai nėra jų įmonės brokas. Nurodo, kad jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nėra gavę. 2008-07-17 UAB (duomenys neskelbtini) rašte UAB „Sostinės statybai“ prašo ištaisyti broką. Prie bylos prijungtas Atliktų darbų aktas Nr. 08/05-02 gegužės mėn. (rangovas: UAB (duomenys neskelbtini)) dėl perduodamų M. P. darbų 99 819,09 Lt sumai. Atliktų darbų aktas Nr. 08/06-01 birželio mėn. (rangovas: UAB (duomenys neskelbtini)) 87 485,74 Lt sumai (t 1., b.l. 58-81).

Nenustatyta, kad nukentėjusysis R. B., liudytojai N. L., I. L., P. N. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamuosius M. P. ir A. O.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamųjų M. P. ir A. O. kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, rašytinėje medžiagoje esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 294 straipsnis nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje – pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams; antroje dalyje – savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.

Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

Įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad savavaldžiavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nagrinėjamoje byloje yra nustatyti. Pagal baudžiamosios bylos faktinius duomenis tarp UAB (duomenys neskelbtini) (direktoriaus R. B.) ir UAB (duomenys neskelbtini) (direktoriaus M. P.) 2008-03-27 buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 1 dėl grindų betonavimo darbų, Vilniaus miesto Smolensko g. daugiabutyje (1 t.,b.l. 66-70). Kaltinamuosius M. P. ir A. O., kuriuos siejo ne tik bičiulystė, bet ir darbo reikalai, buvo suinteresuoti šios sutarties sąlygų realizavimu, tačiau kita šalis (nukentėjusysis R. B.) atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir Rangos sutartį Nr. 1 nutraukė (1 t. b.l. 59). Teismas daro išvadą, kad M. P. bendrininkavo su A. O. savavaldžiavime, vykdant UAB (duomenys neskelbtini) nerealizuotą ir ginčijamą teisę dėl atliktų darbų akto pasirašymo, t.y. M. P. veikdamas kartu su A. O., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, 2008-07-31 apie 12.30 val. prie UAB (duomenys neskelbtini) biuro, (duomenys neskelbtini), sėdėjusiam automobilyje Mercedes Benz S320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. B., M. P. koja spyrė į automobilio kairės pusės galines dureles, o A. O. spyrė R. B. į kairę ranką, po to kartu su A. O. pargriovė R. B. ant žemės ir sudavė R. B. devynis smūgius į dešinį šoną, nugarą, galvą, po to A. O. rankoje laikant ir grasinant peiliu papjauti R. B., jis liepė R. B. pasirašyti turimus parengtus dokumentus, atliktų darbų aktą, o pastarajam atsisakius įvykdyti reikalavimą, A. O. sudavė smūgius R. B. ir klausė, ar R. B. paruošė pinigus ir peiliu pradūrė automobilio Mercedes Benz S320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės dvejų ratų padangas, ir nutraukęs automobilio pompa su ja sudavė R. B. smūgį į dešinį šoną, tokiu būdu grasindami susidorojimu ir panaudoję fizinę prievartą, savo veiksmais M. P. ir A. O. padarė nukentėjusiajam R. B. kraujosruvas dešinėje užausinėje srityje ir nugaros kairėje pusėje, nubrozdinimus kairiame dilbyje ir dešinio klubo srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taip pat įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. P., nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savavaldžiavo panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 294 str. 2 d. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo M. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo M. P. teisme duoti parodymai, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, o tik keletą kartų konflikto metu sudavė nukentėjusiajam R. B., neįtikinantys. Juolab, kad šie jo parodymai paneigti nuosekliais, logiškais nukentėjusiojo R. B. parodymais, minėtais liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam M. P. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, turi šeimą, dirba. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams iš dalies prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam M. P. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, parenkant artimą sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui ir bausmės vykdymą atidedant.

Taip pat įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. O., nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savavaldžiavo panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 294 str. 2 d. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. O. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. O. teisme duoti parodymai, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, o tik keletą kartų, atskirdamas besimušančius R. B. ir M. P., netyčia sudavė nukentėjusiajam R. B., neįtikinantys. Taip pat ir parodymai dėl veiksmų su peiliu. Šie jo parodymai paneigti nuosekliais, logiškais nukentėjusiojo R. B. parodymais, minėtais liudytojų parodymais. Be to iš minėtų liudytojų, nukentėjusiojo parodymų ir byloje esančios rašytinės medžiagos akivaizdu, kad visi veiksmai, tame tarpe ir A. O., vyko prie nukentėjusiojo automobilio.

Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam A. O. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams iš dalies prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam A. O. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, parenkant artimą sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui ir bausmės vykdymą atidedant.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1908,33 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Reikalavimas dėl 1908,33 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai teisines nuostatas solidariai priteistina iš kaltinamųjų M. P. ir A. O. turtinės žalos atlyginimas (LR CK 6.263, 6.279 straipsniai).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. B. dėl M. P. ir A. O. veikų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, - tai kad R. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kad šią žalą M. P. ir A. O. padarė tiesiogine tyčia. M. P. dirba, A. O. darbingas, byloje nėra duomenų, kad jie gauna dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Įvertinęs šias aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstas iš dalies – priteistina iš M. P. ir A. O. solidariai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. B. naudai (LR CK 6.250, 6.279 straipsniai).

R. B. teismui pateikė sąskaitą už adv. D. Boreikos teisines paslaugas ir jos apmokėjimą patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b. 2. 101, 102). R. B. apmokėtos 2314,13 Lt dydžio dalyvavimo procese atstovo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir, kadangi jos nėra patirta žala, lygiomis dalimis išieškotinos iš M. P. ir A. O. (LR BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

pripažinti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį už savavaldžiavimą, panaudojant fizinę ir psichinę prievartą, ir paskirti vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 str., M. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, jam uždraudžiant išvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atdėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.

pripažinti A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. už savavaldžiavimą, panaudojant fizinę ir psichinę prievartą, ir paskirti vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Į A. O. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2009 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. (dvi paras) ir šia dalimi jam sumažinti laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str., A. O. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, jam uždraudžiant išvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo. Bausmės vykdymo atdėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų M. P. ir A. O. solidariai 1908,33 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuonis litus 33 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. B. naudai.

Priteisti iš kaltinamųjų M. P. ir A. O. solidariai 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. B. naudai.

Priteisti iš kaltinamųjų M. P. ir A. O. lygiomis dalimis 2314,13 Lt (du tūkstančius tris šimtus keturiolika litų 13 ct) išlaidų dalyvavusio byloje atstovo, advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo R. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis