- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- I-5091-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. S. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 4 810 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015-12-03 iki 2016-04-29 ir nuo 2016-08-01 iki 2017-06-30 buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas įstatymais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kamerose, dėl to buvo sunku judėti, o lauke buvo galima praleisti tik 1 val. per parą, nors turėjo būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 val. Esant blogam orui pareiškėjas į lauką iš viso nebuvo vedamas, kadangi kiemeliuose įrengtos stoginės neapsaugodavo nuo kritulių. Tenkantį plotą taip pat mažino kamerose esantys gultai bei sanitarinio mazgo užimamas plotas. Dėl per didelio asmenų skaičiaus kamerose būdavo tvanku ir nuolat trūkdavo gaivaus ir švaraus oro, privatumo. Kameroje esantis valgomasis stalas buvo nedidelis, prie jo buvo tik viena kėdė, o ant jo tilpo tik vieno asmens indai. Dėl šios priežasties pareiškėjas būdavo dažnai priverstas valgyti atšalusį maistą. Gyvenamosiose kamerose maistui laikyti skirtos spintelės, kurios buvo neuždaromos, buvo pakabintos ant sienos tik 1 m. atstumu nuo tualeto, kuris buvo atviras. Tualetas buvo apie 1,5 m. atstumu nuo valgomojo stalo ir atitvertas apie 1 m. aukščio, jokio privatumo nesuteikiančia sienele. Sanitarinis mazgas nuo kameros durų nebuvo atskirtas pertvara. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėjas buvo stebimas tiek pareigūnų, tiek kitų kameroje esančių asmenų. Be to, kameroje nuolat vyravo nemalonus kvapas, kadangi sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos. Kameros vėdinimas buvo galima tik per langą ant kurio buvo įrengtos grotos. Kameroje visada būdavo įjungtas dirbtinis apšvietimas, nes per langą, dėl grotų įrengimo, į kamerą patekdavo labai mažai lauko šviesos. Švarai kamerose palaikyti buvo išduodamas tik vienas pakelis sodos, kurios neužtekdavo, todėl sanitariniame mazge, prie langų, sienų kampuose buvo pelėsio, kamerose veisėsi tarakonai, ant plytelių ir kriauklės buvo rūdžių. Kamerose vyravo drėgmė, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai. Lukiškių TI-K prausti visą kūną šiltu vandeniu, išsiskalbti drabužius buvo suteikiama tik 15 min. vieną kartą per savaitę. Todėl kitas dienas praustis, plauti indus ir drabužius pareiškėjas buvo priverstas šaltu vandeniu. Dėl nurodytų pažeidimų, kamerose tvyrojo įtampa, kildavo konfliktai. Taip pat pareiškėjo skunde teigiama, kad atvykus į Lukiškių TI-K jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, taip pat jam nebuvo pateikta informacija apie jo turimas teises ir pareigas. Atvykus jam buvo skubiai pateikti dokumentai, kuriuos, nesigilindamas į jų turinį, jis privalėjo skubiai pasirašyti. Pareiškėjas yra romų tautybės, sunkiai kalba lietuviškai, o skaityti praktiškai nemoka, tačiau pareigūnai nesidomėjo kokia kalba jam priimtiniausia bendrauti ir skaityti. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė garbės ir orumo pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, savijautos pablogėjimą, sumažėjo pasitikėjimas ne tik savimi, bet ir Valstybe.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 20–32) nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės) III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Kadangi nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Toks vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K teigimu Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) taikomos tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems pastatams. Atkreipia dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti kai kurių gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Užuolaidos uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Be to, kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Stebėjimo akutės duryse įrengtos laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Teisės aktai nenumato sanitarinių mazgų atitvėrimų nuo stebėjimo akučių. Pareigūnai tarnybos metu su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti po dušu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Patalynė išduodama pagal teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimas Lukiškių TI-K atitinka Eksploatavimo taisyklių bei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. Suimtieji (nuteistieji) atvykstant į įstaigą supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktai, kurių jie turi laikytis ir jų nepažeidinėti. Pareiškėjas, atvykus į įstaigą taip pat buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ), Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, bei draudimais. Pareiškėjas buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą. Lukiškių TI-K informaciją apie asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje tvarką ir sąlygas, pareigas ir jiems taikomus draudimus pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta. Kiekvienoje kameroje yra iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę. Įstaigos darbuotojai, laikydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus išaiškina suimtiesiems jų laikymo šiose įstaigose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K ,su prašymais supažindinti jį su Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis ar kitais teisės aktais, nesikreipė. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 6,18 Eur, kurių dydį apskaičiavo remdamasi Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 4 810 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad laikotarpiais nuo 2015-12-03 iki 2016-04-29 ir nuo 2016-08-01 iki 2017-06-30 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
8. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K teigia patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 4 810 Eur. Nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-12-03 iki 2016-04-29 ir nuo 2016-08-01 iki 2017-06-30. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2015-12-03 iki 2016-04-28, nuo 2016-08-01 iki 2017-06-08 ir nuo 2017-06-28 iki 2017-06-29 (b. l. 20–22). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.
9. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2015-12-03 buvo laikomas kameroje Nr. 202, kurios plotas – 6,90 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-12-04 – 2016-01-28 buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas – 7,69 m², kurioje buvo laikomi 1–3 asmenys; 2016-01-29 buvo laikomas kameroje Nr. 116, kurios plotas – 7,49 m², kurioje buvo laikomi 4 asmenys; 2016-01-30 – 2016-02-03 buvo laikomas kameroje Nr. 283, kurios plotas – 7,69 m², kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2016-02-04 – 2016-02-21 buvo laikomas kameroje Nr. 299A, kurios plotas – 7,45 m², kurioje buvo laikomi 1–3 asmenys; 2016-02-22 – 2016-04-28 buvo laikomas kameroje Nr. 304, kurios plotas – 8,11 m², kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2016-08-01 buvo laikomas kameroje Nr. 115, kurios plotas – 7,45 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2016-08-02 – 2016-10-26 buvo laikomas kameroje Nr. 200, kurios plotas – 7,56 m², kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2016-10-27 – 2017-01-16 buvo laikomas kameroje Nr. 129, kurios plotas – 7,94 m², kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-01-17 – 2017-02-12 buvo laikomas kameroje Nr. 128, kurios plotas – 7,87 m², kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-02-13 – 2017-03-30 buvo laikomas kameroje Nr. 203, kurios plotas – 6,83 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2017-03-31 – 2017-04-02 buvo laikomas kameroje Nr. 288, kurios plotas – 7,68 m², kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-04-03 – 2017-05-28 buvo laikomas kameroje Nr. 306, kurios plotas – 8,09 m², kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-05-29 – 2017-06-06 buvo laikomas kameroje Nr. 289, kurios plotas – 7,68 m², kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2017-06-07 – 2017-06-08 buvo laikomas kameroje Nr. 361, kurios plotas – 7,47 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2017-06-28 buvo laikomas kameroje Nr. 112A, kurios plotas – 7,28 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2017-06-29 buvo laikomas kameroje Nr. 363, kurios plotas – 6,79 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 462 dienas.
9.1. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². BVK įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 416 dienų, vadinasi, 46 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
9.2. LVAT teisėjų kolegija 2017-05-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, kad Įsakymo 1.3.1 punkte nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 kv. m plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. Teismo nuomone, šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai EŽTT praktikai (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme.
9.3. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
9.4. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 46 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
9.5. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
9.6. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
10. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos.
10.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, tam, kad būtų užtikrintas suimtųjų ir nuteistųjų privatumas, kai kuriose kamerose yra įrenginėjamos užuolaidos, o kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Taigi sanitarinio mazgo patalpa ne visose Lukiškių TI-K kamerose nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų įrengimu, įvertinus HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
10.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
11. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog pasivaikščiojimų kiemelyje jam buvo leidžiama pasivaikščioti tik 1 val., o esant blogam orui pareiškėjas į lauką iš viso nebuvo vedamas, kadangi kiemeliuose įrengtos stoginės neapsaugodavo nuo kritulių.
11.1. SVĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore. Taigi laikytina, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė.
11.2. Eksploatavimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas atitinka minėtą Eksploatavimo taisyklių nuostatą, teismas neturi pagrindo tokiu atsakovės atstovo teiginiu abejoti, kadangi pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodydamas, kad kiemeliuose įrengtos stoginės neapsaugo nuo kritulių, ir dėl to jis esant blogam orui nebuvo vedamas į lauką, jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė vertintina kaip nepagrįstą ir neįrodyta.
12. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K prausti visą kūną šiltu vandeniu jam buvo suteikiama tik 15 min. per savaitę, todėl kitas dienas praustis, plauti indus ir apatinius drabužius ir rankšluosčius pareiškėjas buvo priverstas šaltu vandeniu.
12.1. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjo teiginys, jog jam buvo suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše po šiltu vandeniu tik patvirtina, kad Lukiškių TI-K Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto pažeidimo nepadarė.
12.2. Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte nustatyta laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos naudotis drabužių skalbimo paslaugomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti nemokamai išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kaip ir nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti Lukiškių TI-K teikiamomis skalbimo paslaugomis. Byloje nėra duomenų, jog ši pareiškėjo teisė buvo apribota.
13. Pareiškėjas teigia, kad ventiliacija kameroje buvo galima tik per langą. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
14. Skunde nurodoma, kad ant langų buvo įrengtos grotos, kurios ribojo tiek oro, tiek šviesos patekimą į kamerą. Eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas nustato, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, vykdė nurodytų taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padarytas pažeidimas.
15. Pareiškėjas nurodo, kad maistui skirtos laikyti spintelės buvo pakabintos ant sienos tik 1 m. atstumu nuo sanitarinio mazgo. Eksploatavimo taisyklių 14.8 punkte įtvirtinta, kad kameroje turi būti įrengta spintelė arba lentyna maisto produktams sudėti. Iš pateiktos nuostatos matyti, kad joje nėra imperatyviai nustatyta, kurioje gyvenamosios kameros vietoje turi būti įrengta spintelė maistui sudėti. Šios spintelės įrengiamos priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovės atstovas pažeidė pareiškėjo teises minėtą spintelę įrengdamas netoliese tualeto.
16. Pareiškėjo teigimu gyvenamojoje kameroje veisėsi tarakonai. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktą laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K prie atsiliepimo pridėjo 2015-12-30 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį Nr. 575/18-298 (b. l. 128–131) ir 2016-12-21 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą sutartį Nr. 575/18-129 (b. l. 132–135) dėl Lukiškių TI-K patalpų priežiūros išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir jų naikinimo darbų. Tai, kad kenkėjai ir parazitai Lukiškių TI-K yra naikinami patvirtina ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-09-18 pranešimas Nr. 24-6186 (b. l. 45–48). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-09-29 patikrinimo aktas Nr. PA.10-977(16.17.710.12) (b. l. 83–86), 2016-08-08 patikrinimo aktas Nr. PA.10-769(16.17.710.12) (b. l. 89–91) patvirtina, kad kamerose Nr. 283, 304, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta. Nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad Lukiškių TI-K yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K buvo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimas, todėl pareiškėjo argumentas atmetamas.
17. Skunde teigiama, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo pelėsio, drėgmės, tvanku, trūko gaivaus ir švaraus oro, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai, ant kriauklės ir plytelių buvo rūdžių.
17.1. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatas gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
17.2. Iš teismui pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro (dabar – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas) 2015-07-15 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-1734 (b. l. 61–62) ir 2015-10-30 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2483 (b. l. 63–64) nustatyta, kad kameroje Nr. 283, kurioje buvo laikomas pareiškėjas buvo nelygūs sienų ir lubų paviršiai, buvo nutrupėjusių sienų ir lubų dažų, sienų ir lubų paviršiai netinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti. Kitų pareiškėjo skunde nurodomų higienos normų pažeidimų teismui pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatyta (b. l. 65–127). Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje esančiuose patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie laikymo sąlygų kontrolę, vykdytą ir tais laikotarpiais, kai pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio.
17.3. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nustatyti tam tikri Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir vertinant visumą pareiškėjo nurodytų konstatuotų neteisėtų veiksmų ir sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo.
18. Pareiškėjas taip pat teigia, kad švarai palaikyti būdavo išduodamas tik vienas pakelis sodos, kurios neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Atsakovės atstovo atsiliepime teigiama, kad švarai reikalingas inventorius išduodamas į kameras, išduodama kalcinuota soda skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-09-18 pranešime Nr. 24-6186 nurodyta, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-11-28 įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“, per mėnesį išduodama 100 gr. geriamosios sodos indų plovimui ir 100 gr. kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui (b. l. 45–48). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino pareigą suteikti reikiamas priemones švarai palaikyti, pareiškėjos argumentai vertintini kaip neįrodyti ir stokojantys konkretumo, todėl atmestini.
19. Skunde nurodoma, kad kamerose buvo mažas stalas ant kurio tilpo tik vieno asmens indai ir buvo tik viena kėdė, be to jis buvo įrengtas 1,5 m. atstumu nuo sanitarinio mazgo. Eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas įtvirtina, kad kameroje turi būti. pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Toks kamerų įrengimas teismo vertinimu atitinka nurodytą Eksploatavimo taisyklių nuostatą. Be to, tai, jog Lukiškių TI-K kamerų įrengimas yra tinkamas patvirtina ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-09-18 pranešimas Nr. 24-6186, kuriame nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 lovų yra stalas, kurio matmenys – apie 0,6 m. x 0,5 m, kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Taip pat nurodyta, kad kamerose, kuriose yra iki 4 lovų yra kėdutės, o kamerose kur yra daugiau nei 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, kurioje kameros vietoje turi būti įrengtas stalas, todėl Lukiškių TI-K įrengdama stalą netoli sanitarinio mazgo pažeidimo nepadarė. Taigi pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
20. Pareiškėjo skunde teigiama, kad atvykus į Lukiškių TI-K jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, taip pat jam nebuvo pateikta informacija apie jo turimas teises ir pareigas. Atvykus jam buvo skubiai pateikti kažkokie dokumentai, kuriuos, nesigilindamas į jų turinį, jis privalėjo skubiai pasirašyti. Pareiškėjas yra romų tautybės, sunkiai kalba lietuviškai, o skaityti praktiškai nemoka, tačiau pareigūnai nesidomėjo kokia kalba jam priimtiniausia bendrauti ir skaityti. SVĮ 13 straipsnis įtvirtina, kad suimtieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Šią informaciją tardymo izoliatoriaus administracija pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta (1 dalis); tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienoje kameroje būtų iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę (2 dalis); tardymo izoliatorių darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus išaiškina suimtiesiems jų laikymo šiose įstaigose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus (3 dalis). Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas atvykus į įstaigą buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, SVĮ, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis, pareigomis bei draudimais. Pareiškėjas buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimus. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo teiginiais, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs Lukiškių TI-K administracijai skundus, jog jis nebuvo supažindintas su minėtais teisės aktais bei jo teisėmis ir pareigomis. Be to, teismui pateiktas Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-09-19 pranešimas Nr. 24-6222 patvirtina, kad pareiškėjas su prašymais, supažindinti jį su Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis ar kitais teisės aktais nesikreipė. Pranešime taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra iškabinta teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei pareigas (b. l. 37). Pareiškėjo argumentai, kad jis atvykus buvo priverstas skubiai pasirašyti dokumentus, nors sunkiai kalba lietuviškai, skaityti praktiškai nemoka ir pareigūnai į tai nekreipė dėmesio, atmestini kaip abstraktūs, stokojantys konkretumo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl tokių pareigūnų veiksmų būtų kreipęsis su skundais į Lukiškių TI-K administraciją, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 754 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 754 Eur suma. Iš dalies tenkinus pareiškėjo skundą, valstybės atstovės Lukiškių TI-K prašymas dėl išlaidų atlyginimo nebus nagrinėjamas, nes tokios išlaidos atsakovei nepriklauso (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. (D. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 754 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.