Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs M. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nutarties,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d., BK 220 str. 1 d., BK 183 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 55 MGL, t.y. 7150 Lt bauda. Be to, iš M. B. priteistas 8976 Lt žalos atlyginimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Panevėžio apygardos teismo 2011-09-21 nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant bei konfiskuojant iš M. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 194,43 Lt valstybei.

Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2010-03-04 nutarimu buvo laikinai apribotos M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz ML320 (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 1998 m. gamybos laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2012-04-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas M. B. prašymas, kuriame prašoma papildomai išaiškinti nuosprendį, bei panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą turtui, paskirtą 2010-03-04 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu.

M. B. skundžia 2012-04-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad taikomas nuosavybės teisės apribojimas tęsiasi ilgiau nei numato įstatymas, todėl yra neteisėtas. Pažymi, kad dėl neteisėtai taikomų procesinių prievartos priemonių yra daroma turtinė ir neturtinė žala. Teigia, kad nutarime laikinai apriboti nuosavybės teises, nenurodytas apribojimo terminas ir tokiu būdu yra pažeistas įstatymas ir nepagrįstai ilgai taikoma procesinė prievartos priemonė. Pareiškėjas skunde cituoja Europos Žmogaus teisių teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl baudžiamojo proceso trukmės.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašo skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, numatytas BK 151 str., yra procesinė prievartos priemonė, skiriama esant vienam iš dviejų pagrindų, t.y., kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog siekiant užtikrinti civilinio ieškinio išieškojimą dėl M. B. inkriminuotų nusikaltimų buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir prokuroras 2010 m. kovo 4 d. nutarime nurodė laikinai apribojantis nuosavybės teises į automobilį Mercedes Benz ML320, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad su minėtu nutarimu, pareiškėjas M. B. buvo supažindintas, kartu išaiškinta šio nutarimo apskundimo tvarka (V t. b.l. 146-149), tačiau šia teise M. B. nepasinaudojo, tokiu būdu pareiškėjo argumentai dėl BPK 152 str. pažeidimo yra atmetami.

Teismas atmesdamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl neteisėto nuosavybės teisių suvaržymo, atkreipia dėmesį, jog LR BPK 307 str. 1 d. nenurodyta, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį privalo išspręsti klausimą dėl procesinių prievartos priemonių, tačiau šio straipsnio 4 d. 3 p. yra aiškiai nurodyta, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje privalo nurodyti sprendimą dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Vadinasi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nėra įpareigojamas panaikinti procesines prievartos priemones ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas tęsiasi iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymo. Tokiu būdu laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra civilinio ieškovo nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos būtinoji sąlyga. Sutinkamai su LR BPK 151 str. 8 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Tokiu būdu minėtų teisės normų analizė, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje ir skunde nėra pateikta duomenų apie priteisto civilinio ieškinio bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymą, suponuoja išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai nutartimi nurodė, jog paskirtas nuosavybės teisių apribojimas nėra praradęs savo aktualumo. Egzistuojantis viešasis interesas pateisina nuosavybės suvaržymo priemonių taikymą, kadangi pritaikytos procesinės priemonės ir veiksmai, kuriais apribojamos M. B. nuosavybės teisės, iš esmės skirti svarbiems bendriesiems interesams įgyvendinti – užtikrinti civilinio ieškovo teisių apsaugą ir teisingumo vykdymo interesus.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl neteisėto nuosavybės teisių suvaržymo grindžiami EŽTT teismo praktika, tačiau minėtas teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą ir reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialios kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką iki sprendimo procese priėmimo (LAT 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Šiuo atveju 2011-04-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, M. B. pripažintas kaltu ir nubaustas, todėl pareiškėjo skunde pateikti minėti teiginiai apygardos teismo yra paliekami nenagrinėtini.

Tokiu būdu, konstatavus byloje keletą iš BPK 151 str. 1 d. nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindų, pareiškėjo skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nutartį, kadangi apylinkės teismas pagrįstai atmetė M. B. prašymą.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

M. B. skundą atmesti ir palikti galioti 2012-04-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.