Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-151-253/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
2S-151-253/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gamanta servisas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-151-253/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12093-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gamanta servisas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gamanta servisas“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašė: panaikinti 2016-08-10 patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-16-5-13844 ir jame nustatytą UAB „Gamanta servisas“ turto vertę; iš naujo paskirti turto ekspertizę; sustabdyti arba atidėti UAB „Gamanta servisas“ turto pardavimą iš varžytinių ir/ar kitus susijusius procesinius (vykdymo) veiksmus; pasiūlyti kreditoriui sudaryti paskolos išdėstymo grafiką ar taikos sutartį. Pareiškėja nurodė, kad antstolei buvo minėta, jog įmonė veda derybas su AB „Šiaulių bankas“ dėl skolos perkreditavimo, o tokie kreditai suteikiami tik atliekant turto vertinimą, tad antstolės inicijuotas atskiras turto įvertinimas nebuvo ekonomiškas proceso vykdymas. Pažymėjo, kad įmonės pasamdyti nepriklausomi ekspertai UAB „Vestus Group“ 2016-07-29 turto vertinimo ataskaitoje nurodė, jog įmonės turtas yra vertas 1 507 000 Eur (neįvertinus vasaros pelno), tai yra vertė net 107 000 Eur didesnė nei antstolės nurodytas turto įvertinimas. Turto įvertinimų neatitikimas yra pakankamai reikšmingas turto pardavimo iš varžytinių atveju, todėl sudaro pagrįstą objektyvų pagrindą abejoti UAB „Ober-Haus“ nustatyta ženkliai mažesne įmonės turto verte. Pareiškėjos nuomone, nustatyta įmonės turto vertė (1 400 000 Eur) neapima įmonės gaunamų pajamų ir pelno vertinant turtą, todėl neįrodo tikrosios turto rinkos kainos asmenims, kurie norėtų tęsti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Teismas nustatė, kad UAB „Ober Haus“ nekilnojamas turtas turto vertę nustatė 1 400 000 Eur, o UAB „Gamanta servisas“ pasamdytas vertintojas tą patį turtą įkainojo 1 507 000 Eur suma, skirtumas tarp nustatytų turto verčių vos 7 procentai, todėl teismas vertino, kad verčių skirtumas nėra ženklus ir esminis. Įvertinęs tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog turtas buvo įvertintas netinkamai, ar galėjo pasikeisti turto vertė, nesant duomenų dėl ekspertizės nepagrįstumo, taip pat ir tai, kad pareiškėja nenurodė bei nepateikė papildomų duomenų bei įrodymų, dėl kokių priežasčių turėtų būti skirta papildoma ekspertizė, teismas pareiškėjos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo pripažino nepagrįstu.Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai neatitinka įstatyme numatytų vykdomosios bylos sustabdymo ar atidėjimo pagrindų. Pareiškėjos prašymą pasiūlyti kreditoriui sudaryti paskolos išdėstymo grafiką ar taikos sutartį teismas pripažino nepagrįstu ir nesuderinamu su antstolio jam įstatymu patikėtų funkcijų vykdymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Gamanta servisas“ prašo: pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį; pripažinti, kad UAB „Gamanta servisas“ turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 507 000 Eur; tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog byloje neužtenka duomenų pripažinti tikrąja verte 1 507 000 Eur, prašo įpareigoti papildyti antstolės paskirtą ekspertizę, įvertinant ne tik turtą, kaip nekilnojamąjį turtą, bet ir kaip iš šio turto gaunamas verslo pajamas, t. y. UAB „Gamanta servisas“ finansinius rezultatus (pelną) vasaros sezono metu bei verslo potencialą ateityje. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.Pareiškėjos nuomone, teismas nevertino bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių. Teigia, kad antstolės paskirtoje ekspertizėje ekspertai vertino pastatus, neatsižvelgdami į vykdomą verslą, taip pat nevertinamas verslo sezoniškumas (vasaros sezonu gaunamos pajamos (pelnas)), kuris turto vertei turi esminę reikšmę. Mano, kad turtas buvo įvertintas neteisingai ir yra pagrindas pripažinti 1 507 000 Eur turto vertę pagal pareiškėjos vertintojų nustatytus duomenis, kurie yra naujesni ir geriau atspindi rinkos vertę. Pareiškėjos nuomone, teismas išsamiai neįvertino pareiškėjos argumentų. Antstolės paskirti turto vertinimo ekspertai UAB „Ober Haus“ neatsižvelgė į turto, kaip verslo priemonės – viešbučio ir restorano, gaunamas pajamas ir verslo potencialą, pareiškėjos verslo finansinius rodiklius, dėl to nustatyta turto vertė – 1 400 000 Eur negali būti laikoma teisinga. Teismas aplinkybę, kad antstolės ekspertizės ir pareiškėjos pateiktos ekspertizės aktų įvertinimas skiriasi 107 000 Eur, nepagrįstai laikė nesvarbia aplinkybe.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdomosiose bylose Nr. 0005/16/00681, Nr. 0005/16/00682 ir Nr. 0005/16/00683 vykdo Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro 2016-04-13 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1762, Nr. 1764, Nr. 1766 dėl bendros 709 856,18 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Gamanta servisas“ išieškotojos AB „Swedbank“ naudai, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka/įkeitimu įkeistą turtą. CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis skolininko turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Remiantis šia įstatymo nuostata, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdant minėtas vykdomąsias bylas antstolė 2016-06-06 priėmė patvarkymą Nr. S‑16014504 dėl eksperto skyrimo, juo paskirta ekspertizė turto (0,0500 ha žemės sklypo, pastato kavinės-viešbučio, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); ilgalaikio materialiojo turto, kurio buvimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini); taip pat 0,0648 ha žemės sklypo, 68994/86942 dalių pastato – viešbučio, inžinerinių tinklų: vandentiekio įvado, buitinių nuotekų išvado, lietaus nuotekų išvado ir kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini)) vertei nustatyti, turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavesta atlikti turto vertintojai UAB „Ober Haus“ nekilnojamas turtas. Nustatyta, kad 2016-06-29 paskirtas turto vertintojas UAB „Ober Haus“ nekilnojamas turtas pateikė ekspertizės aktą Nr. 2119 EKZ_2016 GTA KLAI, jame nurodė, jog ekspertizės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016-06-29 yra 1 400 000 Eur. Atsižvelgdama į 2016-06-29 ekspertizės akte nustatytą turto vertę, antstolė 2016-08-10 priėmė patvarkymą Nr. S-16-5-13844 dėl turto įkainojimo, juo minėtą turtą įkainojo 1 400 000 Eur suma.Pareiškėjos nuomone, antstolė netinkamai nustatė iš varžytynių parduotino turto vertę, dėl to skolininkė prašė panaikinti antstolės 2016-08-10 patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S‑16‑5‑13844 bei jame nustatytą UAB „Gamanta servisas“ turto vertę. Pareiškėja nesutikimą su antstolės nustatyta turto verte grindė jos pasamdytų nepriklausomų ekspertų UAB „Vestus Group“ 2016-07-29 turto vertinimo ataskaitos santrauka. Šioje ataskaitos santraukoje nurodyta, kad turto vertinimo ataskaitos santrauka yra turto vertinimo ataskaitos dalis, ji galioja tik su turto vertinimo ataskaita, tačiau turto vertinimo ataskaita antstolei nebuvo pateikta. Iš byloje esančios 2016‑07-29 UAB „Vestus Group“ turto vertinimo ataskaitos santraukos duomenų nustatyta, kad įvertinti nekilnojamojo turto objektai, vertinimas atliktas vertinamo turto rinkos vertei nustatyti įkeitimo tikslu bankui AB „Šiaulių bankas“ ir nurodyta, kad vertinamo turto 2016-07-27 rinkos vertė yra 1 507 000 Eur. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia argumentais dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo. Apeliantės nuomone, priimant skundžiamą nutartį neatsižvelgta į pareiškėjos argumentus, jog turtas buvo įvertintas neteisingai. Apeliantė teigia, kad antstolės paskirtoje ekspertizėje įvertinti pastatai, tačiau neatsižvelgta į vykdomą verslą. Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Ober Haus“ nekilnojamas turtas 2016-06-29 ekspertizės akto Nr. 2119 EKZ_2016 GTA KLAI tiriamojoje dalyje pažymima tai, jog ekspertizės objektas –komercinis nekilnojamasis turtas, potencialiai generuojantis pajamas ir nurodoma, kad nustatant ekspertizės objekto rinkos vertę tikslingiausia naudoti pajamų metodą. Šiame ekspertizės akte taip pat pateikiami ekspertizės objekto vertės apskaičiavimai pajamų metodu. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad ekspertizės akte neatsižvelgta į verslo vykdymo galimybes ekspertizės objektu esančiame turte.Apeliantė taip pat nurodo, kad neatsižvelgta į turto, kaip verslo priemonės – viešbučio ir restorano, gaunamas pajamas, verslo potencialą, pareiškėjos verslo finansinius rodiklius. Iš apeliantės nurodytų duomenų matyti, kad 2015 m. pirmąjį pusmetį įmonė patyrė 946 Eur nuostolį, o 2016 m. per tą patį pusmetį buvo fiksuotas 5 122 Eur grynasis pelnas. Apeliantė akcentuoja, kad įmonė ženkliai sumažino verslo išlaidas (savikainą) bei gavo beveik tiek pat pajamų. Nors apeliantė teigia, kad vasaros sezonu gaunamas pelnas iš esmės yra pagrindinis apgyvendinimo verslo metu, tačiau taip pat pažymi, kad jos nurodomi duomenys pateikti neįtraukiant vasaros sezono metu gautų pajamų (pelno). Kita vertus, kaip minėta, UAB „Ober Haus“ nekilnojamas turtas 2016-06-29 ekspertizės akte atsižvelgta į galimybę ekspertizės objektą naudoti pagal verslo paskirtį ir ta aplinkybė įvertinta, be to, matyti, kad apskaičiavimuose taip pat įvertinti ir vasaros sezono duomenys. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje taip pat pateikiami potencialių bendrųjų pajamų apskaičiavimai ekspertizės objektą naudojant pagal paskirtį – vykdant apgyvendinimo įstaigos veiklą bei įvertinant galimas papildomas pajamas iš kavinės patalpų nuomos, įvertinamos išlaidos, grynosios pajamos ir kiti duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės akcentuojami konkretūs jos vykdomo verslo finansiniai rodikliai nesudaro prielaidos abejoti turto vertintojo 2016-06-29 ekspertizės akte nustatytos skolininkei priklausančio turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu.Apeliantė akcentuoja, kad antstolės paskirtos ekspertizės ir pareiškėjos pateiktos turto vertinimo ataskaitos įvertinimai skiriasi 107 000 Eur, o ši suma sudaro reikšmingą vykdomojoje byloje išieškotinos sumos dalį. Pažymėtina, kad tiek antstolės paskirtos, tiek ir pareiškėjos pateiktos ekspertizių įvertinimai, net įvertinus varžytynėse parduodamo turto kainos apskaičiavimui taikytinas CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies nuostatas, viršija vykdomojoje byloje išieškomos pagrindinės skolos sumą. Be to, nagrinėjamu atveju įvertinta keletas nekilnojamojo turto objektų, tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pareiškėjos nurodomas 7 procentų verčių svyravimas laikytinas pakankamai nedideliu ir nesudarančiu pagrindo objektyviai abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu.Apeliantė skunde dėl antstolės veiksmų pabrėžia, kad galimi pirkėjai turtą įsigytų ne dėl pastatų, kaip nekilnojamojo turto, bet ir dėl galimybės toliau vystyti verslą ir gauti iš to pajamas bei pelną. Pažymėtina, kad tiek skolininkas, tiek išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (CPK 706 straipsnio 3 dalis). Be to, įstatymas numato teisę skolininkui ar jo įgaliotiems asmenims iki varžytinių pradžios surasti ir pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, teismas vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostata numato, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą bei pareiškėjos nesutikimo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininkės pateikti motyvai dėl ekspertizės metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės neatitikties realiai turto rinkos vertei nesudaro pagrindo konstatuoti, jog turtas įvertintas netinkamai. Darytina išvada, kad esamomis aplinkybėmis antstolė neturėjo pagrindo abejoti turto rinkos vertei nustatyti paskirto turto vertintojo 2016-06-29 ekspertizės akte nurodytu turto įvertinimu, kaip neatspindinčiu realios turto vertės. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė pareigą tinkamai nustatyti turto rinkos kainą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumo bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-07 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė