- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- A5.-1014-766/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00136-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
dalyvaujant administracinio teisės nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. K., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad darbuotojas N. Š. 2021 m. gegužės 20 d., (duomenys neskelbtini), dirbtų tik pasirašęs su juo rašytinę darbo sutartį, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip leisdamas dirbti nelegalų darbą pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiais veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, darbuotojai D. B., A. K., kurie vykdė akmenų rinkimo darbus, numatytus „Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąraše“ (pogrupio kodas (duomenys neskelbtini)), teikdami paaiškinimus nurodė, kad žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų bei darbo sutarčių nėra pasirašę, kiti darbuotojai L. F., L. N. teigė, kad dirba pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, tačiau išduoto antro kvito egzemplioriaus su savimi neturėjo ir pateikti tikrinimo metu negalėjo. Tokiais veiksmais T. K. pažeidė 2012 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 4 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje.
3. T. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad nesutinka, kad su jo žinia buvo vykdomi darbai, o dėl kito nusižengimo prisipažįsta. Nurodo, kad N. Š. rinko akmenis pagal paslaugų kvitą, o tas, kuris vairavo – turėjo išvykti. Traktorių turėjo vairuoti Ž. G., tačiau jie susikeitė jam nežinant, jam neliepiant, kuomet jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). N. Š. niekur nevažiavo, tiesiog lauke pavarė traktorių. N. Š. dirbo dvi savaites pagal kvitus, darbo sutartis buvo sudaryta sekančią dieną, kai išėjo iš kito darbo. Kai šiam pasibaigė atostogos, (duomenys neskelbtini) d. jį atleido ir jie (duomenys neskelbtini) d. suformino sutartį. (duomenys neskelbtini) d. jis dirbo traktorininku kitame ūkyje. Jis dirba ir šiai dienai traktorininku, o pagal kvitus dirbo periodiškai. Kvitai buvo išrašyti, tik jis su savimi neturėjo. Dirbo (duomenys neskelbtini), galėjo dirbti ir (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. Š. paaiškino, kad apie bylą žino, 2021 m. gegužės 27 d. rinko akmenis, dirbo pagal paslaugų kvitą, o traktorių vairavo, kai nusprendė kam stovėti tą dieną, sėdo ir nuvažiavo, be to, nebuvo žmogaus, kuris turėjo vairuoti. Darbą pradėjo 8 val., o tas, kuris turėjo vairuoti traktorių, iš pradžių buvo su jais, po valandos ar pusantros išvyko, paliko raktelius. Apie tai mėgino pranešti darbdaviui, tačiau nepavyko su juo susisiekti. Patikrinimo metu jis pats blogai parašė, kad traktorių vairuoja dvi savaites, kad yra traktorininkas, pats taip sugalvojo. Iki to T. K. priklausančių transporto priemonių nevairavo.
5. Teismo posėdžio metu T. K. atstovė nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo dėl nelegalaus darbo konkrečiai tą dieną. Pats T. K. neturėjo tokio ketinimo nesudaryti darbo sutarties. Tokiu nusižengimu žalos valstybei nebuvo, vairavo tik vieną dieną, dirbo pagal paslaugų kvitus, N. Š. interesai nebuvo pažeisti, jis buvo įdarbintas T. K. ūkyje. Pažeidimas padarytas pirmą kartą, T. K. niekada nėra baustas, todėl prašo T. K. skirti mažesnę bausmę nei nustatytas minimumas.
6. Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą, atstovas S. J. prašė T. K. skirti nuobaudas, mano, kad posėdžio metu duoti paaiškinimai - tai nusižengimus padariusio asmens gynybinė pozicija. Akmenų rinkimo darbus atliko keli asmenys, kitas vairavo traktorių, teigė, kad dirbo dvi savaites. Buvo filmuojama dvejomis kameromis, iš asmenų paprašyta parašyti paaiškinimus. T. K. neužtikrino, kad po sutarties pasirašymo, būtų pranešta Sodrai, pažeidė nurodytus straipsnius. Darbdavys atsakingas už tvarką, kad visi galėtų dirbti tik tinkamai įforminus. Taip pat akcentavo, kad teismų praktikoje nelegalaus darbo bylose, pažeidimas padarytas nežinant, suklydus, neatleidžia nuo atsakomybės. Dėl liudytojo paaiškinimo, vadovaujamasi pirminiais parodymais, filmuota medžiaga. Dėl ANK 150 straipsnio dėl kvitų, darbuotojai teigė, kad jų nepasirašė, nei vienas neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) bei kiti įstatymai. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kada asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
9. Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).
10. ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
11. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. atsirado galimybė sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti asmenis įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą nuo 2013 m. balandžio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas 2012 m. lapkričio 13 d. Jis nustato žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Paslaugų gavėju yra fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, kurie gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą. Minėto Įstatymo 4 str. 1 d., 4 d. numatyta, kad paslaugų kvitas yra apskaitos dokumentas, turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti teikiamų paslaugų atitiktį šio įstatymo reikalavimams. Paslaugų kvitas, išrašytas paslaugų gavėjo šio įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo susitarimą dėl į Vyriausybės patvirtintą Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąrašą įtrauktų paslaugų teikimo. Paslaugų kvitas išrašomas prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarus, ir kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Minėto Įstatymo 4 str. 5 d. numatyta, jog paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius.
12. T. K. kaltė padarius administracinius nusižengimus įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: Nelegalaus darbo tyrimo aktu, iš kurio matyti, kad 2021 m. gegužės 20 d. N. Š. faktiškai atliko traktorininko darbą, tai yra vairavo traktorių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ūkininkui T. K., vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, į kurio priekabą buvo kraunami akmenys, darbą atliko T. K. naudai ir jam žinant, nesudarius su N. Š. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV skyriui apie priėmimą į darbą. Darbuotojai, kurie 2021 m. gegužės 20 d. vykdė akmenų rinkimo darbus: D. B., A. K. paslaugų kvitų bei darbo sutarčių nebuvo pasirašę, o J. F., L. N. išduoto antro kvito egzemplioriaus su savimi neturėjo ir nepateikė (b. l. 6-8); N. Š. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad jis rinko akmenis, antra savaitė vairuoja T. K. priklausantį traktorių, dirba pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, dirba nuo 8 val. iki 17 val., už dirbtą dieną gauną 27 Eur (b. l. 9-10); darbo sutartimi, iš kurios matyti, kad N. Š. T. K. ūkyje pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16); D. B. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu jis rinko akmenis ūkininkui T. K. priklausančiuose laukuose, akmenis renka antrą dieną, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų ir darbo sutarties nėra pasirašęs, dirba nuo 8 iki 17 val., jam žadamas dienos užmokestis 20 Eur (b. l. 11-12); A. K. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu rinko akmenis ūkininko T. K. lauke, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito jis neišrašė, darbo sutartis nebuvo sudaryta, už darbą dienai žadėjo užmokėti 20 Eur (b. l. 13-14); Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitais (paslaugų gavėjas T. K., paslaugų tiekėjai A. K., J. F., L. F., D. B., N. Š.), kurie išduoti (duomenys neskelbtini), o N. Š. - (duomenys neskelbtini), tai yra po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo (b. l. 17-21); administracinių nusižengimų registru, iš kurio matyti, kad T. K. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 22); duomenimis iš VSDFV informacinės sistemos, iš kurios matyti, kad T. K., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje dirba A. Ž. (nuo (duomenys neskelbtini)) (b. l. 23-28); administracinio nusižengimo protokolu, su kuriuo T. K. susipažino, pasirašyti atsisakė (b. l. 3-5), kita bylos medžiaga.
13. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad T. K. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, nes jis, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, neužtikrino N. Š. įdarbinimą, bei kad apie tai būtų nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, ir 150 straipsnio 1 dalį, nes jis neužtikrino žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitų išdavimą jo naudai dirbusiems asmenims. T. K. veikoje yra visi ANK 95 straipsnyje ir 150 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties elementai, kadangi jis kaip vadovas – būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, atsako už savo darbuotojus, bei privalėjo užtikrinti, kad darbuotojai atliktų savo darbines funkcijas ir tik sudarę rašytines sutartis ar išrašius paslaugų kvitus, kurie išrašomi prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarus, bei kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės.
14. Liteko teismų informacinės sistemos duomenis T. K. metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų.
15. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
16. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, į T. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į T. K. asmenybę (neturi galiojančią administracinių nuobaudų). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti T. K. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus paskyrus administracines nuobaudas - straipsnio sankcijose numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.
17. Taip pat atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad T. K. turtinė padėtis yra sunki, į tai, jog T. K. iš karto padaręs nusižengimus neprisipažino, nenustačius kitų išskirtinių aplinkybių, kuomet administracinė nuobauda gali būti švelninama, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam netaikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
18. Kompaktinis diskas (CD), nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
T. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:
- Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą;
- Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, T. K. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 1000 Eur ((vieno tūkstančio eurų) baudą.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 1001, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: (duomenys neskelbtini).
Sumokėjus baudą, kvito šaknelę būtina pristatyti protokolą surašiusiai institucijai - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui.
T. K. išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjui reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Kompaktinį diską (CD), nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutarimo nuorašą per 3 dienas įteikti (išsiųsti) T. K. ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.