Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2023-01-17 · Administracinė byla Nr. eI2-123-583/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-17
Bylos Nr.
eI2-123-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01433-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
UADBB "Colemont draudimo brokeris", A. R.
Pareiškėjas
Medžiotojų klubas "Lūšis"
Advokatai
Gintautas Daugėla
Administracinė byla Nr. eI2-123-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01433-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos ryšiu dalyvaujant pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ atstovams advokatui Gintautui Daugėlai ir Jonui Dumašiui, atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Daivai Vaikėnienei,

2022 m. gruodžio 20 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Colemont draudimo brokeris“, A. R. dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo medžiotojų klubas „Lūšis“ (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) skundą apimtyje kurioje prašoma:

1) panaikinti atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2022 m. gegužės 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. DS-974 (toliau – ir Aktas);

2) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Klubo veikla vyksta ir jo medžioklės organizuojamos Kretingos rajono ribose, kadangi šiame rajone suformuotas pareiškėjo pagrindinis medžioklės plotų vienetas. Klubas draudžia atsakomybę dėl medžiojamųjų gyvūnų galimai padarytos žalos atlyginimo, o su vietiniais gyventojais bei ūkininkais konfliktinių situacijų nekyla. Vis dėlto kai kurie Kretingos rajone ūkininkaujantys asmenys, neatsižvelgdami į savo vykdomos veiklos specifiką, neskiria reikiamo dėmesio apsaugai, neinvestuoja lėšų į laukų bei juose augančių kultūrų apsaugą nuo laukinių žvėrių.

Nurodo, kad žemės savininkai A. R. bei A. R. kreipėsi į Administracijos direktoriaus įsakymu sudarytą Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisiją (toliau – ir Komisija) dėl elnių jų žemės sklypui padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo. Komisija, atsižvelgdama į gautą prašymą, 2022 m. kovo 22 d. bei 2022 m. balandžio 29 d. apžiūrėjo A. R. ir A. R. priklausantį žemės sklypą ir jame auginamus rapsus. Pirmosios apžiūros metu Komisija 2022 m. kovo 22 d. akte Nr. D8-528 nurodė, kad rapsų laukas nuėstas bei ištryptas elnių, tačiau dėl neprasidėjusios rapsų vegetacijos, nėra įmanoma nustatyti patirtos žalos dydžio. Po antrosios apžiūros Komisija 2022 m. balandžio 29 d. akte Nr. D8-876 konstatavo, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų rapsams padarytos žalos juos reiks atsodinti. Komisija įvertinusi minėtas aplinkybes priėmė Aktą, kuriuo pareiškėjui pasiūlė atlyginti A. R. nuostolius ir sumokėti 1615,95 Eur dydžio žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Komisijos padarytomis išvadomis, Aktas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Sutinka, jog kai kuriose vietose rapsų lauką ūkininkams teko atsėti, tačiau atkreipia dėmesį, jog Klubas nėra atsakingas už elnių padarytą žalą, kadangi įvykio metu buvo draudžiama juos medžioti, o Klubas buvo išnaudojęs leistiną sumedžioti elnių limitą. Akcentuoja, kad nukentėję ūkininkai nesiėmė jokių priemonių, kad pasėlių laukai būtu apsaugoti nuo laukinių žvėrių, nors jiems tokią prievolę nustato Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatos. Kiti ūkininkai saugodami pasėlius įsigyja dujų pabūklus, apsaugines elektros priemones, sėja pasėlius taip, jog jie neaugtu pamiškėje, naudoja kitas laukinius gyvūnus atbaidančias priemones ir t.t. Šios aplinkybės šalina Klubo prievolę atlyginti pasėlių savininkams patirtus nuostolius. Nurodo, kad Administracija priimdama Aktą nepagrįstai neatsižvelgė į minėtas aplinkybes.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Aktas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Aktas nėra pagrįstas ir motyvuotas Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nėra pasisakyta dėl Klubo išsakytų argumentų, šalinančių jo atsakomybę atlyginti medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, nėra nurodyta kaip buvo apskaičiuota ūkininkų patirtos žalos dydis.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ atstovai advokatas Gintautas Daugėla ir Jonas Dumašius nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2022 m. kovo 17 d. Administracijos Darbėnų seniūnijoje buvo gautas A. R. prašymas sudaryti Komisiją, įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendras žemės ūkio naudmenų plotas 11,97 ha. Žala padaryta Žemės sklype augusiems žieminiams rapsams.

Atsižvelgiant į gautą prašymą, Komisija 2022 m. kovo 22 d. surašė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. D8-528, kuriame nurodė, jog buvo apžiūrėtas Žemės sklypas. Žemės sklype augusiems pasėliams žalą padarė elniai, pasėliai nuėsti ir ištrypti, tačiau tikslios padarytos žalos nepavyko apskaičiuoti nepavyko, kadangi dar neprasidėjo rapsų vegetacija. Komisija nusprendė atlikti pakartotinę Žemės sklypo apžiūrą ir 2022 m. balandžio 29 d. surašė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. D8-876. Minėtame akte konstatuota, jog pasėlis yra silpnas, nuėstas elnių, todėl rekomenduojama atsėti vasariniais rapsais. Siūloma atsėjimo kainą skaičiuoti po 135 už ha. Komisija įvertinusi 2022 m. kovo 22 d. bei 2022 m. balandžio 29 d. aktuose nurodytas aplinkybes surašė Aktą ir įpareigojo Klubą A. R. padengti 1615,95 Eur dydžio Žemės sklypo atsėjimo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, jog nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Komisija akte neapsiribojo tik patirtos žalos nustatymu, tačiau nurodė jo priėmimo teisinį pagrindą, kas ir kokiomis aplinkybėmis padarė žalą Žemės sklype augantiems pasėliams, išaiškino Akto vykdymo tvarką bei apskundimo tvarką ir terminus. Atsakovės nuomone aplinkybė, jog Akte nėra nurodyta kada padaryta žala pasėliams, kada gauta informacija apie jos padarymą, ar nėra aplinkybių, šalinančių Klubo atsakomybę, nesudaro pagrindo panaikinti Aktą. Pabrėžė, jog šiuo atveju žala padaryta žieminiams rapsams, kurie sėjami rudenį, o pačios žalos faktas nustatytas pavasarį, A. R. atvykus į Žemės sklypą.

Atkreipia dėmesį, jog teisinis reguliavimas nustato, kad žemės ūkio pasėlių savininkai, auginantys juos miško apsuptyje iki 3 ha ploto žemės sklype arba ne daugiau kaip 200 m. nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha ploto sklype privalo juos aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius arba juos saugoti elektriniu piemeniu. Teisės aktai nenustatė A. R. imtis papildomų priemonių apsaugoti pasėlius nuo laukinių žvėrių, kadangi Žemės sklypo plotas didesnis nei 3 ha.

Administracija akcentuoja, jog pareiškėjo argumentai, kad žalos atsiradimo metu galiojęs draudimas medžioti elnius ir aplinkybė, jog Klubas buvo viršijęs leidžiamų sumedžioti elnių limitą eliminuoja atsakomybę, yra teisiškai nereikšmingi. Nurodo, kad Medžioklės įstatyme yra aiškiai reglamentuoja, jog medžioklės plotų naudotojas neturi pareigos atlyginti žvėrių pasėliams padarytos žalos, tik tuo atveju kai žalą padariusius gyvūnus yra draudžiama medžioti ištisus metus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė Daiva Vaikėnienė nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“ ir A. R. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto Nr. DS-974 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog Administracijos direktorius 2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-60 „Dėl komisijos sudarymo medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti“ sudarė komisiją Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti.

A. R. 2022 m. kovo 17 d. Darbėnų seniūnijos seniūnui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype augantiems žieminiams rapsams buvo padaryta žala, todėl prašoma sudaryti komisija bei įvertinti ir atlyginti pasėliams padarytą žalą. Kartu su minėtu prašymu buvo pateiktas Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir Žemės sklypo kadastro žemėlapio ištrauka.

Komisija atsižvelgdama į A. R. 2022 m. kovo 17 d. prašymą, 2022 m. kovo 22 d. nuvyko į Žemės sklypą bei surašė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. DB-528. Minėtame akte teigiama, kad Žemės sklypo apžiūros metu dalyvavo 6 Komisijos nariai ir A. R.. Klubo atstovas buvo kviestas į apžiūrą, tačiau į ją neatvyko. 2022 m. kovo 22 d. akte konstatuojama, jog Žemės sklype augantys žieminiai rapsai buvo nuėsti ir ištrypti elnių, tačiau nėra galimybės nustatyti pasėliams padarytos žalos dydžio, kadangi dar neprasidėjo žieminio rapso vegetacijos laikotarpis, todėl buvo priimtas sprendimas atlikti pakartotinę apžiūrą po 2 – 4 savaičių.

Komisija 2022 m. balandžio 29 d. atliko pakartotinę Žemės sklypo apžiūrą. Pakartotinės apžiūros metu nustatytos aplinkybės surašytos 2022 m. balandžio 29 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. DB-876. Nurodytame akte teigiama, kad pakartotinės apžiūros metu dalyvavo 4 Komisijos nariai, A. R. ir pareiškėjo atstovas. 2022 m. balandžio 29 d. akte konstatuojama, kad pasėlis yra silpnas, jis buvo nuėstas elnių, rekomenduojama atsėti Žemės sklypą vasariniais rapsais, o pareiškėjui siūloma atlyginti A. R. atsėjimo išlaidas, atsėjimo kaina – 135 eur už ha.

Komisija, vadovaudamasi 2022 m. kovo 22 d. bei 2022 m. balandžio 29 d. aktuose nurodytomis aplinkybėmis, priėmė Aktą, kuriame padarė išvada, jog A. R. 11,97 ha žieminių rapsų pasėlius sunaikino elniai, juos nuėsdami ir išmindžiodami. Komisija įvertino, kad nuėstas bei išmindžiotas pasėlis buvo silpnas, todėl nurodė, kad 11,97 ha ploto žieminių rapsų atsėjimo kaina – 1615,95 Eur ir pasiūlė Klubui atlyginti ūkininkei minėtą sumą.

Akte teigiama, kad jis priimtas vadovaujantis Medžioklės įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-832 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2022 metais sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2022 m. sąraše (toliau – ir Sąrašas) įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

Klubas savo reikalavimą panaikinti Aktą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) A. R. prašymo pateikimo metu teisės aktai draudė medžioti elnius; 2) Klubas buvo išnaudojęs leidžiamų sumedžioti elnių limitą; 3) Žemės sklypo savininkai nesiėmė priemonių, kad jame augantys žemės ūkio pasėliai būtu apsaugoti nuo žvėrių; 4) Aktas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi jis nėra tinkamai motyvuotas bei pagrįstas.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis teigia, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą privalo atlyginti medžioklės plotų naudotojas, nebent žemės ūkio pasėliams žalą padarė laukiniai gyvūnai, kuriuos uždrausta medžioti ištisus metus arba vilkai. Minėtu atveju ūkininkui patirtą žalą privalo atlyginti valstybė. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas nenumato, kad medžioklės plotų naudotojas gali būti atleistas nuo pareigos atlyginti žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, jeigu žalą padarė medžiojamieji gyvūnai kurių sumedžiojimas yra limituojamas ir medžioklės ploto naudotojas jau yra pasiekęs sumedžiojimo limitus.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Klubas yra teritorijos medžioklės ploto naudotojas. Šalys taip pat sutinka, jog Žemės sklype augusius pasėlius nuėdė ir išmindžiojo elniai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2 papunktis reglamentuoja, kad tauriųjų elnių patinus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., o pateles bei jauniklius nuo rugsėjo 15 d. iki sausio 15 d. Akivaizdu, kad teisės aktai nedraudžia medžioti elnius ištisus metus, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad jis privalėjo būti atleistas nuo atsakomybes, kadangi A. R. prašymo pateikimo metu buvo draudžiama medžioti elnius neturi teisinės reikšmės.

Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.

Metodikos 12 punktas reglamentuoja, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų, bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėliai buvo aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius (Metodikos 13 punktas).

Byloje esantys rašytiniai dokumentai įrodo, kad Žemės sklypo plotas yra 11,97 ha, o jame buvo auginami žieminiai rapsai, todėl darytina išvada, kad teisės aktai nenumatė pareigos A. R. imtis papildomų priemonių apsaugoti auginamus žemės ūkio pasėlius nuo laukinių medžiojamųjų gyvūnų, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ji neturėjo teisės kreiptis į Administraciją su prašymu apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą ir įpareigoti pareiškėją jai atlyginti patirtą žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Metodikos 7 punktas reglamentuoja, jog Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes – plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.

Analizuojant Akto turinį nustatyta, kad Komisija konstatavo, jog elniai sunaikino visus Žemės sklype augusius žieminius rapsus t. y. 11,79 ha žieminių rapsų. Apskaičiuojant A. R. patirtos žalos dydį buvo atsižvelgta tik į Sąraše nurodytą rapsų normatyvinę kainą ir tai, jog Žemės sklype augęs pasėlis buvo silpnas. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su 2022 m. kovo 22 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos aktu, 2022 m. balandžio 29 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos aktu bei Aktu nėra pateiktos fotonuotraukos ar kiti įrodymai leidžiantis pagrįstai teigti, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos yra būtina atsėti visą Žemės sklypą vasariniais rapsais. Taip pat nėra nurodyta jokia argumentacija ir koks priežastinis ryšys tarp Žemės sklype augusių žieminių rapsų silpnos vegetacijos ir laukinių gyvūnų įtakos silpnai vegetacijai (ar jie buvo pažeisti gyvūnų ir dėl to silpnos vegetacijos, ar tai lėmė oro sąlygos ir t.t.). Teisėjų kolegijos vertinimu Aktas nėra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra įmanoma patikrinti jame nurodytų teiginių pagrįstumo, kad buvo pažeistas visas pasėlis esantis 11,79 ha žemės sklype. Pagal Akto turinį sektų, kad Komisija vadovaudamasi NTR išrašu nustatė žemės sklypo plotą ir jį padauginusi iš žieminių rapsų atsėjimo kainos 2022 – 135 Eur /ha nustatė žalos dydį.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų yra pagrįsti. Protokolas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nemotyvuotas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone šis pažeidimas negali būti pripažįstami mažareikšmiais, todėl yra pagrindas panaikinti atsakovės priimtą individualų administracinį aktą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu konstatuojama, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktas Nr. DS-974 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ skundas tenkintinas ir Aktas naikintinas.

Teisėjui kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti A. R. 2022 m. kovo 17 d. prašymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas medžiotojų klubas „Lūšis“ teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 121,00 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2022 m. birželio 7 d. PVM sąskaita – faktūra serijos AGD Nr. 001666 ir 2022 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 30. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad Klubas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 121,00 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas teismui pateiktas 2022 m. birželio 10 d. (2022 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1679,3 Eur.

Už prašymo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 4198,25 Eur (1679,3 * 2.5). Kaip ir anksčiau minėta Pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 121,00 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas ir jam iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą – 121,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ skundą tenkinti.

Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. DS-974.

Pareiškėjui medžiotojų klubui „Lūšis“ iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos priteisti 121,00 (vienas šimtas dvidešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė