- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- eI2-123-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01433-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- UADBB "Colemont draudimo brokeris", A. R.
- Pareiškėjas
- Medžiotojų klubas "Lūšis"
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos ryšiu dalyvaujant pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ atstovams advokatui Gintautui Daugėlai ir Jonui Dumašiui, atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Daivai Vaikėnienei,
2022 m. gruodžio 20 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Colemont draudimo brokeris“, A. R. dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo medžiotojų klubas „Lūšis“ (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) skundą apimtyje kurioje prašoma:
1) panaikinti atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2022 m. gegužės 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. DS-974 (toliau – ir Aktas);
2) priteisti iš atsakovės visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Klubo veikla vyksta ir jo medžioklės organizuojamos Kretingos rajono ribose, kadangi šiame rajone suformuotas pareiškėjo pagrindinis medžioklės plotų vienetas. Klubas draudžia atsakomybę dėl medžiojamųjų gyvūnų galimai padarytos žalos atlyginimo, o su vietiniais gyventojais bei ūkininkais konfliktinių situacijų nekyla. Vis dėlto kai kurie Kretingos rajone ūkininkaujantys asmenys, neatsižvelgdami į savo vykdomos veiklos specifiką, neskiria reikiamo dėmesio apsaugai, neinvestuoja lėšų į laukų bei juose augančių kultūrų apsaugą nuo laukinių žvėrių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Komisijos padarytomis išvadomis, Aktas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Sutinka, jog kai kuriose vietose rapsų lauką ūkininkams teko atsėti, tačiau atkreipia dėmesį, jog Klubas nėra atsakingas už elnių padarytą žalą, kadangi įvykio metu buvo draudžiama juos medžioti, o Klubas buvo išnaudojęs leistiną sumedžioti elnių limitą. Akcentuoja, kad nukentėję ūkininkai nesiėmė jokių priemonių, kad pasėlių laukai būtu apsaugoti nuo laukinių žvėrių, nors jiems tokią prievolę nustato Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatos. Kiti ūkininkai saugodami pasėlius įsigyja dujų pabūklus, apsaugines elektros priemones, sėja pasėlius taip, jog jie neaugtu pamiškėje, naudoja kitas laukinius gyvūnus atbaidančias priemones ir t.t. Šios aplinkybės šalina Klubo prievolę atlyginti pasėlių savininkams patirtus nuostolius. Nurodo, kad Administracija priimdama Aktą nepagrįstai neatsižvelgė į minėtas aplinkybes.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Aktas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Aktas nėra pagrįstas ir motyvuotas Komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nėra pasisakyta dėl Klubo išsakytų argumentų, šalinančių jo atsakomybę atlyginti medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, nėra nurodyta kaip buvo apskaičiuota ūkininkų patirtos žalos dydis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ atstovai advokatas Gintautas Daugėla ir Jonas Dumašius nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2022 m. kovo 17 d. Administracijos Darbėnų seniūnijoje buvo gautas A. R. prašymas sudaryti Komisiją, įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendras žemės ūkio naudmenų plotas 11,97 ha. Žala padaryta Žemės sklype augusiems žieminiams rapsams.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, jog nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Komisija akte neapsiribojo tik patirtos žalos nustatymu, tačiau nurodė jo priėmimo teisinį pagrindą, kas ir kokiomis aplinkybėmis padarė žalą Žemės sklype augantiems pasėliams, išaiškino Akto vykdymo tvarką bei apskundimo tvarką ir terminus. Atsakovės nuomone aplinkybė, jog Akte nėra nurodyta kada padaryta žala pasėliams, kada gauta informacija apie jos padarymą, ar nėra aplinkybių, šalinančių Klubo atsakomybę, nesudaro pagrindo panaikinti Aktą. Pabrėžė, jog šiuo atveju žala padaryta žieminiams rapsams, kurie sėjami rudenį, o pačios žalos faktas nustatytas pavasarį, A. R. atvykus į Žemės sklypą.
Atkreipia dėmesį, jog teisinis reguliavimas nustato, kad žemės ūkio pasėlių savininkai, auginantys juos miško apsuptyje iki 3 ha ploto žemės sklype arba ne daugiau kaip 200 m. nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha ploto sklype privalo juos aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius arba juos saugoti elektriniu piemeniu. Teisės aktai nenustatė A. R. imtis papildomų priemonių apsaugoti pasėlius nuo laukinių žvėrių, kadangi Žemės sklypo plotas didesnis nei 3 ha.
Administracija akcentuoja, jog pareiškėjo argumentai, kad žalos atsiradimo metu galiojęs draudimas medžioti elnius ir aplinkybė, jog Klubas buvo viršijęs leidžiamų sumedžioti elnių limitą eliminuoja atsakomybę, yra teisiškai nereikšmingi. Nurodo, kad Medžioklės įstatyme yra aiškiai reglamentuoja, jog medžioklės plotų naudotojas neturi pareigos atlyginti žvėrių pasėliams padarytos žalos, tik tuo atveju kai žalą padariusius gyvūnus yra draudžiama medžioti ištisus metus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė Daiva Vaikėnienė nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“ ir A. R. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto Nr. DS-974 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog Administracijos direktorius 2021 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A1-60 „Dėl komisijos sudarymo medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti“ sudarė komisiją Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti.
A. R. 2022 m. kovo 17 d. Darbėnų seniūnijos seniūnui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype augantiems žieminiams rapsams buvo padaryta žala, todėl prašoma sudaryti komisija bei įvertinti ir atlyginti pasėliams padarytą žalą. Kartu su minėtu prašymu buvo pateiktas Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir Žemės sklypo kadastro žemėlapio ištrauka.
Byloje esantys rašytiniai dokumentai įrodo, kad Žemės sklypo plotas yra 11,97 ha, o jame buvo auginami žieminiai rapsai, todėl darytina išvada, kad teisės aktai nenumatė pareigos A. R. imtis papildomų priemonių apsaugoti auginamus žemės ūkio pasėlius nuo laukinių medžiojamųjų gyvūnų, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ji neturėjo teisės kreiptis į Administraciją su prašymu apskaičiuoti pasėliams gyvūnų padarytą žalą ir įpareigoti pareiškėją jai atlyginti patirtą žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Metodikos 7 punktas reglamentuoja, jog Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes – plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.
Analizuojant Akto turinį nustatyta, kad Komisija konstatavo, jog elniai sunaikino visus Žemės sklype augusius žieminius rapsus t. y. 11,79 ha žieminių rapsų. Apskaičiuojant A. R. patirtos žalos dydį buvo atsižvelgta tik į Sąraše nurodytą rapsų normatyvinę kainą ir tai, jog Žemės sklype augęs pasėlis buvo silpnas. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su 2022 m. kovo 22 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos aktu, 2022 m. balandžio 29 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos aktu bei Aktu nėra pateiktos fotonuotraukos ar kiti įrodymai leidžiantis pagrįstai teigti, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos yra būtina atsėti visą Žemės sklypą vasariniais rapsais. Taip pat nėra nurodyta jokia argumentacija ir koks priežastinis ryšys tarp Žemės sklype augusių žieminių rapsų silpnos vegetacijos ir laukinių gyvūnų įtakos silpnai vegetacijai (ar jie buvo pažeisti gyvūnų ir dėl to silpnos vegetacijos, ar tai lėmė oro sąlygos ir t.t.). Teisėjų kolegijos vertinimu Aktas nėra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra įmanoma patikrinti jame nurodytų teiginių pagrįstumo, kad buvo pažeistas visas pasėlis esantis 11,79 ha žemės sklype. Pagal Akto turinį sektų, kad Komisija vadovaudamasi NTR išrašu nustatė žemės sklypo plotą ir jį padauginusi iš žieminių rapsų atsėjimo kainos 2022 – 135 Eur /ha nustatė žalos dydį.
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų yra pagrįsti. Protokolas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nemotyvuotas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone šis pažeidimas negali būti pripažįstami mažareikšmiais, todėl yra pagrindas panaikinti atsakovės priimtą individualų administracinį aktą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu konstatuojama, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktas Nr. DS-974 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ skundas tenkintinas ir Aktas naikintinas.
Teisėjui kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti A. R. 2022 m. kovo 17 d. prašymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas medžiotojų klubas „Lūšis“ teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 121,00 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2022 m. birželio 7 d. PVM sąskaita – faktūra serijos AGD Nr. 001666 ir 2022 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 30. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad Klubas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 121,00 Eur.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Skundas teismui pateiktas 2022 m. birželio 10 d. (2022 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1679,3 Eur.
Už prašymo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 4198,25 Eur (1679,3 * 2.5). Kaip ir anksčiau minėta Pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 121,00 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas ir jam iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą – 121,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo medžiotojų klubo „Lūšis“ skundą tenkinti.
Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 9 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. DS-974.
Pareiškėjui medžiotojų klubui „Lūšis“ iš atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos priteisti 121,00 (vienas šimtas dvidešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.