- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- e2-300-860/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04121-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Šv. Jono vaikai“
- Kategorijos
- 2.3.4.3Asmeninės tėvų teisės ir pareigos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.3.1Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.9Bylų dėl vaiko globos ir rūpybos nagrinėjimas
sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. V., atsakovės J. Š. atstovei adv. Jūratei Kleinauskienei, trečiojo asmens VšĮ „Šv. Jono vaikai“ atstovei Ligitai Pabijūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei J. Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – VšĮ „Šv. Jono vaikai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
- neterminuotai apriboti J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;
- priteisti iš atsakovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo patirtas išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad nepilnametis E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra netekęs tėvų globos. Tėvystė E. Š. atžvilgiu nėra nustatyta, o motina J. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-21775-726/2013) buvo atskirta nuo sūnaus. E. Š. biologinėje šeimoje neauga nuo pat gimimo. Nuo 2012-08-17 iki 2016-04-10 berniukas buvo globojamas Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o nuo 2016-04-11 yra globojamas VšĮ „Šv. Jono vaikai“. E. Š. motina J. Š. nuo 2000 metų serga psichikos liga, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Nuo 2012-12-17 iki 2046-06-10 J. Š. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Atsakovė nuo 2016-10-05 gyvena Prūdiškių socialinės globos namuose, kuriuose jai teikiamos ilgalaikės socialinės paslaugos. J. Š. su sūnumi E. Š. jokių ryšių nepalaiko ir su juo visiškai nebendrauja jau trečius metus, ryšiai tarp vaiko ir motinos visiškai nutrūkę, E. mamos nepažįsta. J. Š. sūnumi visiškai nesirūpina, nesidomi, globos namų nesiteirauja apie jį, motinos pareigų nevykdo. Akivaizdu, kad priežastys, dėl kurių J. Š. buvo taikytas atskyrimas nuo sūnaus E. Š., neišnyks ir nepilnametis nebus grąžintas į biologinę šeimą, todėl atskyrimo institutas nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra netinkama priemonė ir negali būti tęsiama. Taigi atsakovė sūnumi nesirūpina ir nesidomi jau ne vienerius metus, iki šiol nelanko jo globos namuose, telefonu taip pat nesiteirauja apie sūnaus gerovę, sveikatą, gyvenimo sąlygas. Atsakovė visiškai nusišalino nuo motinos pareigų sūnui, nesiekia ir nesistengia išlaikyti su sūnumi ryšių, santykių, t. y. ji veikia priešingai sūnaus interesams. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad mažametis E. Š. globos institucijose auga nuo gimimo, jau septintus metus, nėra patyręs namų šilumos ir artimųjų meilės, nėra gyvenęs šeimoje, kas ypatingai svarbu, siekiant, jog vaikas užaugtų sveikas, sąmoningas bei savarankiškas. Be to, per visą E. Š. globos laikotarpį neatsirado nė viena Lietuvos Respublikos piliečių šeima, kuri norėtų ir galėtų globoti E.. Kadangi ryšiai tarp motinos ir vaiko yra visiškai nutrūkę, ieškovas mano, kad būtina atsižvelgti į E. Š. interesus, jo teisę augti šeimoje, turėti tėvus ir jausti jų meilę, rūpestį, šilumą, todėl reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad tai būtų užtikrinta. Ieškovo vertinimu, tai būtų įmanoma užtikrinti, jei vaikas būtų įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą ir būtų siūlomas įvaikinti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiams.
2. Atsakovė J. Š. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimo metu ją atstovavo advokatė.
Atsiliepimas
3. Trečiojo asmens VšĮ „Šv. Jono vaikai“ direktorė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį pilnai tenkinti.
Pažymėjo, kad E. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, priešmokyklinio ugdymo grupėje. Vaiko motina sūnumi nesidomi, nelanko, dėl bendravimo su juo nesikreipė. Kai berniukas buvo apgyvendintas įstaigoje, su juo ryšį palaikė promočiutė. Jiedu matėsi vieną kartą, kai E. nuvyko į promočiutės namus 2016 metų vasarą; 2016 metų rugsėjo mėnesį promočiutė mirė. Taip pat, tik apgyvendinus E. įstaigoje, jo močiutė D. B. reikalavo grąžinti berniuką į Vilniaus vaikų globos namus, siekė su juo susitikti, tačiau taip vaiko ir neaplankė, nesidomėjo jo gyvenimu įstaigoje ir iki šiol to nedaro. Per visą laikotarpį berniuką įstaigoje kelis kartus aplankė senelis, tačiau artimesnio ryšio nepalaiko. E. teta L. Š. – Č. apgyvendinus berniuką įstaigoje iš pradžių jo nelankė, tačiau vėliau ėmė domėtis vaiku, porą kartų aplankė globos namuose. Tetai norint įsitikinti, ar galėtų auginti E. savo šeimoje, 2017-09-14 buvo suteikta galimybė pasiimti vaiką pasisvečiuoti į šeimą, tačiau šia galimybe ji pasinaudojo tik du kartus. Po paskutinio vaiko apsilankymo buvo galutinai apsispręsta, kad tetos šeima E. neglobos, tik retkarčiais aplankys globos įstaigoje, kadangi E. skriaudžia tetos vaiką. Be to, L. Š. – Č. pritaria sprendimui keisti vaiko statusą ir siekti galimybės jam būti įvaikintam.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovės atstovė adv. J. Kleinauskienė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Trečiojo asmens VšĮ „Šv. Jono vaikai“ atstovė Ligita Pabijūnienė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
5. Bylos duomenimis, atsakovė J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra mažamečio E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina; duomenys apie vaiko tėvą gimimo įraše nenurodyti.
Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo
6. CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
7. Byloje nustatyta, kad VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė 2012-08-22 faksu išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui raštą, kuriame nurodė, jog VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje J. Š. (duomenys neskelbtini) pagimdė berniuką, kurį pasiimti iš ligoninės ir auginti laikinai atsisakė dėl savo sveikatos būklės; motina prašo kūdikiui steigti laikiną valstybės globą.
8. Taip pat, į bylą pateiktas ir pačios J. Š. 2018-08-20 prašymas, kuriuo ji prašo įsteigti laikiną valstybės globą jos sūnui, teigdama, kad vaiko negalinti auginti dėl savo sveikatos būklės; prašo vaikui suteikti „E.“ vardą; nurodė, kad su vaiko tėvu nebendrauja.
9. Atsakovės sveikatos būklę vaiko gimimo metu patvirtina byloje esantis VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro 2018-08-23 raštas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro universitetiniame I moterų skyriuje nuo 2012-08-22 gydosi pacientė J. Š.. Pažymėtina, kad pacientė psichikos liga susirgo 2000 metais; jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Rašte nurodomi gydymosi laikotarpiai nuo 2000-08-25 iki 2012-08-16, o nuo 2012-08-22 pažymėta, kad gydymas tęsiamas.
10. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-08-31 įsakymu mažamečiam E. Š. nuo 2012-08-27 buvo nustatyta laikinoji globa. Vaiko globėju buvo paskirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, esantys Žolyno g. 47, Vilniuje.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-08 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-21775-726/2013, nusprendė atskirti nepilnametį E. Š. nuo motinos J. Š. ir priteisti iš jos išlaikymą sūnui. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė nuo 2000 metų serga psichikos liga, buvo ne kartą gydoma psichiatriniuose skyriuose; jos liga įgavo nepertraukiamą eigą, atsirado socialinis atsiribojimas, izoliavimasis, sutrikęs ryšys su realybe, emocijų skurdumas, interesų nykimas, sutrikusi socialinė adaptacija, nesugebėjimas pasirūpinti pačia savimi. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad atsakovė, negalėdama pasirūpinti savimi dėl psichikos ligos, negali pasirūpinti ir mažamečiu sūnumi E. Š.. Bylos duomenimis, atsakovei vaikų priežiūra yra nežinoma bei nesuvokiama problema, ir nors sūnų atsakovė kūdikių namuose lankė, tačiau dėl savo sveikatos būklės pati jo auginti nepajėgtų. Be to, atsakovė yra tik iš dalies darbinga, nuolat gydosi stacionare, todėl galimybių įsidarbinti ji neturi.
12. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-11 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2YT-16533-127/2016, atleido Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus nuo mažamečio E. Š. globėjo pareigų ir paskyrė jo nuolatiniu globėju VšĮ „Šv. Jono vaikai“, nustatydamas mažamečio vaiko gyvenamąją vietą globėjo VšĮ „Šv. Jono vaikai“ buveinėje.
13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriuje Socialinės globos skyrimo komisijos 2016-06-07 posėdžio metu buvo nutarta skirti J. Š. ilgalaikės socialinės globos paslaugas Prūdiškių socialinės globos namuose. Skyrius atsižvelgė į tai, jog J. Š. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, ji nesuvokia savo poreikių, tikrovės, pasitaiko haliucinacijų, sutrikusi jos kalbos bei emocinė raiška, moteris nekontroliuoja savo emocijų ir elgesio. Pažymėta, kad J. Š. motina taip pat daug metų serga psichikos liga, o dėl dažnų konfliktų su ja J. Š. būklė dar pablogėja.
14. Byloje nustatyta, kad mažamečiam E. Š. sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos globos įstaigoje VšĮ „Šv. Jono vaikai“, jokių pažeidimų nenustatyta. Berniukui diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, jis ypatingai aktyvus, judrus, reikalauja daug aplinkinių dėmesio, mėgsta dominuoti, yra jautrus. Vaiko įgūdžiai atitinka amžiaus raidos tarpsnį, tačiau emocijos ir veiksmai dažnai neprognozuojami, jis trukdo kitiems vaikams, gali juos nuskriausti. Pažymėtina, kad be atidžios priežiūros E. negalima palikti vieno dirbti su aštriais daiktais, piešimo priemonėmis, nes gali sužaloti kitus ar save patį. Berniukas bet kokioje veikloje negali ilgai sukoncentruoti dėmesio, dažniausiai bendravimas su kitais vaikais baigiasi konfliktu, į pastabas sureaguoja ne iš pirmo karto. Mokykloje vaiko elgesys neprognozuojamas, aršus, emocijas jis reiškia rėkimu ar verkimu, dažnai atsikalbinėja. E. sudėtinga ilgai išlaikyti dėmesį, jis nesugeba užbaigti pradėto darbo, dažnai būna išsiblaškęs.
15. Bylos duomenimis, atsakovė J. Š. neteista, administracine tvarka nebausta.
16. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, jog vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.
17. Įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad atsakovė nevykdo savo kaip motinos pareigos rūpintis vaiku dėl objektyvių priežasčių – savo psichikos ligos (paranoidinės šizofrenijos), vaiku nesidomi ir nesirūpina. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, t. y. kad atsakovė pasveiktų ir gebėtų rūpintis savo mažamečiu vaiku, priešingai, atsakovei pradėtos teikti ilgalaikės socialinės paslaugos, ji gyvena globos namuose, atsakovei nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis. Be to, ieškovas nurodė, kad per visą E. Š. globos laikotarpį neatsirado nė viena Lietuvos Respublikos piliečių šeima, kuri norėtų ir galėtų globoti E., o kadangi ryšiai tarp motinos ir vaiko yra visiškai nutrūkę, ieškovas mano, kad būtina atsižvelgti į vaiko interesus, jo teisę augti šeimoje, todėl neterminuotai apribojus motinos valdžią, būtų galima įrašytį berniuką į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, kur jis būtų siūlomas įsivaikinti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiams.
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad motina dėl savo psichinės ligos yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, jo išlaikymo, taigi yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).
19. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tenkintinas, nustatant, kad sustabdomos atsakovės asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovei išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
20. Atsakovei išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, jog pagerėjo motinos sveikata / motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė turės teisę kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą vaiko atžvilgiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas reglamentuojamas CPK 96 straipsnyje.
22. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Tad jis turi teisę į savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tad pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turėtų būti išieškoma iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Tačiau atsakovei bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, be to, atsakovė gyvena globos namuose, kur jai teikiamos ilgalaikės socialinės paslaugos, ir yra išlaikoma valstybės.
23. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų dydį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir 96 straipsnio 4, 5 dalimis, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.
24. Teismas taip pat nepriteisia iš šalių procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 400 – 407 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovės J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.