Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-02-21 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 4 d. laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėnesiams, remiantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams 6 mėn.; 2) 2014-05-08 Utenos raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. ir subendrinus su 2013-02-21 nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams 9 mėn., remiantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; 3) 2016-10-31 Utenos raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 50 parų arešto, 4) 2018-01-05 Utenos apyl. teismo už veikas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir subendrinus su 2016-10-31 nuosprendžiu laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2018 m. sausio 7 d., apie 16.00 val. Petro L. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, pagrobė svetainėje ant sekcijos lentynos padėtą 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną "A. Z." su jame buvusiais: 40 eurų vertės atminties kortele SD 64 GB, 5 eurų vertės AB "TELIA" SIM kortele, 9 eurų vertės mobilaus ryšio telefono dėklu, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. L. M. 254 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2018-01-07 pas nukentėjusį P. L. M. su draugais girtavo iki 16.00 val. Jis paėmė kambaryje ant sekcijos lentynos buvusį nukentėjusiojo telefoną, įsidėjo į kišenę ir išėjo. Jis bandė išimti atminties SIM kortelę, bet nepavyko atidaryti dangtelio. Tada drauge buvęs V. P. išėmė SIM kortelę ir išmetė. Jis nežino ar telefone buvo atminties kortelė ir ar V. P. ją išmetė. Jis pardavė telefoną už 15 eurų, tačiau pinigų negavo. Po kelių dienų pareigūnai surado telefoną ir grąžino nukentėjusiajam. Su nukentėjusio ieškiniu sutinka, tačiau nežino kokio dydžio neturtinę žalą padarė.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs L. P. M. parodė, kad 2018-01-07 su kaltinamuoju, J. G. ir V. P. girtavo jo bute. Jiems išėjus, pasigedo telefono. Po kelių dienų A. A. prisipažino pavogęs jo telefoną. Turtinei žalai atlyginti prašo 45 eurų - 40 eurų už atminties kortelę ir 5 eurų už SIM kortelę. Neturtinę žalą vertina 1000 eurų, nes dėl pavogto telefono patyrė nepatogumus, išmetus atminties kortelę, prarado joje buvusią informaciją, nuotraukas, telefono praradimas neigiamai atsiliepė jo darbui, nes telefone buvo su darbu susijusių kontaktų, prarado programėlę telefone, per kurią prekiaujama biržose.

Liudytojas V. P. parodė, kad su A. A., J. G. girtavo pas nukentėjusįjį. Vėliau su kaltinamuoju ir S. R. kartu važiavo automobiliu namo. Važiuojant A. A. sakė, kad pavogė nukentėjusio telefoną ir bandė išimti iš telefono kortelę, tačiau neišėmė. A. A. jam padavė telefoną, kad išimtų SIM kortelę. Jis matė, kad telefone buvo dvi kortelės: SIM ir atminties kortelė. Jis kortelių neišėmė ir telefoną grąžino A. A..

Liudytojas S. R. parodė, kad jis vežė automobiliu A. A. ir V. P.. A. A. sakė, kad turi telefoną, kurį reikia parduoti, tačiau neradęs kam parduoti telefoną atidavė jam.

Byloje surinkti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis būdamas nukentėjusiojo bute slapta pavogė šiam priklausantį telefoną su jame buvusiomis SIM ir atminties kortelėmis. Aplinkybę, kad telefone buvo atminties kortelė, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo V. P. parodymai. Kaltinamojo veika, nesant kvalifikuojančių požymių, atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Skiriant bausmes kaltinamajam A. A. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas.

A. A. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, praėjus dviem dienoms po paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu paskelbimo. Jis dirba, neįtrauktas į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas, tačiau jam nustatyti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai.

A. A. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą nuosavybei.

Įvertinus kaltinamojo A. A. asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į teigiamą jo charakteristiką, į tai, kad nusikaltimas sunkesnių pasekmių nesukėlė, skaičiuotinas nuo sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad A. A. visiškai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, dirba, jauno amžiaus, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą remiantis BK 75 str.

Nukentėjęs L. P. M. prašo priteisti iš kaltinamojo turtinei žalai atlyginti 45 eurus (40 eurų už atminties kortelę ir 5 eurus už SIM kortelę). L. P. M. neturtinę žalą vertina 1000 eurų, nes pavogus telefoną patyrė nepatogumus, tai neigiamai atsiliepė jo darbui, nes telefone buvo su darbu susijusių kontaktų. Kaltinamajam išmetus telefono atminties kortelę, jis prarado joje buvusią informaciją, nuotraukas, programėlę, per kurią prekiaujama biržose.

Nukentėjusiojo ieškinys dėl 45 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kaltinamasis ieškinio dydžio šioje dalyje neginčija. Nukentėjusiojo telefone buvus SIM ir atminties korteles patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nustatant nukentėjusiajam L.P. M. atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis šią žalą padarė tyčiniais veiksmais, kad nukentėjęs dėl telefono vagystės patyrė nepatogumus, prarado informaciją, buvusią atminties kortelėje, į padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad telefonas nukentėjusiajam grąžintas gana greitai, t.y. 2018-01-12 (b.l.49), į kaltinamojo turtinę padėtį (nekilnojamojo, registruojamojo turto neturi, mėnesio darbo užmokestis gerokai mažesnis už prašomą priteisti neturtinę žalą). Atsižvelgiant į aptartus kriterijus ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam dėl vagystės be veiką kvalifikuojančių požymių priteistina 100 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Priteistina 100 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka protingą balansą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiojo objektyviai patirtą psichologinį diskomfortą, nepatogumus ir žalą padariusių asmenų interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Iki bausmių vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-01-05 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimu trejiems metams bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką A. A. įskaityti bausmę, atliktą pagal 2018-01-05 Utenos apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš A. A. L. P. M. 45 eurus turtinei ir 100 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. A. palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.