Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „15min“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „15min“ prašo panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus 2015-09-25 sprendimo Nr. (SK-109)SPR-95 (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta pripažinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl publikacijoje „Policininkai jiems pasipriešinusį 23 metų uteniškį elektrošoku čirškino tol, kol atjungė“ (toliau – Publikacija) paskleistos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo. Bendrovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad pareiškėjo valdomame portale www.15min.lt 2015-06-04 buvo paskelbta publikacija „Policininkai jiems pasipriešinusį 23 metų uteniškį elektrošoku čirškino tol, kol „atjungė““. Informaciją apie Publikacijoje aprašytą incidentą Utenoje pareiškėjas 2015-06-04 elektroniniu paštu gavo iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus. Ši informacija taip pat buvo paviešinta svarbiausių praėjusios paros nusikaltimų ir nelaimių suvestinėje, viešai skelbiamoje Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje http://www.policija.lt/suvestine. Kadangi policijos pranešimai neturi teksto antraštės ir įžangos, šiuos žurnalistinei žinutei būtinus atributus UAB „15min“ redaktoriai savarankiškai suformulavo pagal pranešime nurodytus faktus.

Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas žurnalistų etikos inspektoriui pateikė skundą dėl Publikacijos, kuriame prašė įvertinti jos pavadinimą ir informuoti apie priimtą sprendimą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Publikacijos pavadinimas galimai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimus. Išnagrinėjęs šį skundą, žurnalistų etikos inspektorius 2015-09-25 sprendime pripažino jį iš dalies pagrįstu ir viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ įspėjo dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo.

Pareiškėjas tvirtino, kad viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams ir žurnalistams Lietuvos įstatymai laiduoja informacijos laisvę. Spaudos laisvė yra teisėta tol, kol yra vadovaujamasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatomis, laikomasi profesinės etikos normų ir paisoma kitų principų.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotas žodžio laisvės ribojimo taisykles, saviraiškos laisvė gali būti ribojama egzistuojant trims sąlygoms: 1) apribojimas nustatytas įstatyme; 2) apribojimu siekiama apsaugoti Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas vertybes, t. y. valstybės saugumą, teritorinį vientisumą, viešosios tvarkos interesus, žmonių sveikatą ir moralę, kitų asmenų orumą ar teises, konfidencialią informaciją ir teisminės valdžios autoritetą bei nešališkumą; 3) ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Dėl trečios sąlygos Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad būtinybė demokratinėje visuomenėje riboti žodžio laisvę nustatoma vadovaujantis proporcingumo principu, kurį taikant turi būti rastas balansas tarp teisės reikšti savo įsitikinimus ir įstatymo saugomų vertybių. Saviraiškos laisvės ribojimas Sprendimu buvo neproporcingas ir nebūtinas demokratinėje visuomenėje.

Nagrinėjant publikacijų antraščių atitikties Visuomenės informavimo įstatymui klausimą, nustatoma, ar antraštėje pateiktas konstatuojamojo ar vertinamojo pobūdžio teiginys. Publikacijos antraštė yra vertinamojo pobūdžio, kai ji atskleidžia subjektyvų viešosios informacijos rengėjo arba šaltinio, kurio remiasi, požiūrį į tikrovėje egzistuojančius įvykius ir (ar) aplinkybes. Jei teiginys yra vertinamojo pobūdžio, sprendžiama, ar jis atitinka nuomonei pateikti taikomus reikalavimus.

Tvirtina, kad Publikacijos antraštė buvo pateikta etiška forma, šios aplinkybės neginčija ir žurnalistų etikos inspektorius. UAB „15min“ nuomone, antraštė yra išreikšta sąžiningai, todėl atitinka Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus reikalavimus nuomonei pateikti. Pareiškėjas neiškreipdamas pagrindinių faktų, informavo apie Utenoje įvykusį įvykį. Susipažinus su Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-06-03 paskelbtu pranešimu apie nagrinėjamą įvykį Utenoje ir Publikacijos turiniu, abu tekstai yra identiški. Nors dalis Publikacijos antraštė pateikta vertinamuoju aspektu, ginčo teiginių faktinį pagrindą sudaro žinios apie tai, kad: a) sulaikomas Utenos miesto gyventojas priešinosi policijos pareigūnams; b) prieš pasipriešinusį asmenį buvo panaudotas elektros impulsų pagrindu veikiantis prietaisas; c) dėl elektros prietaiso panaudojimo jaunuolis buvo praradęs sąmonę. Sulaikomų asmenų veiksmų neteisėtą elgesį ir atsakomąjį pareigūnų veiksmų teisėtumą ginčijamoje antraštėje nedviprasmiškai nusako frazė „policininkai jiems pasipriešinusį uteniškį“. Frazės „čirškino tol, kol „atjungė“ paminėjimas antraštėje negali būti laikomas nesąžiningu, nes šie teiginiai atitinka faktus. Nėra svarbu, kada pažeidėjas prarado sąmonę: iš karto po prietaiso panaudojimo, ar po kurio laiko, nes iš aprašytos situacijos aišku, kad sulaikytas asmuo sąmonę prarado paveiktas „elektrošoko“. Antraštėje panaudota formuluote nebuvo siekiama parodyti, kad elektros impulsinis prietaisas buvo naudojamas nepagrįstai ilgai; buvo siekiama nusakyti, kad sulaikomo asmens sąmonės netekimas yra šio prietaiso naudojimo pasekmė. Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neįrodinėjo, kad minėtas pažeidėjas sąmonę prarado dėl kitų priežasčių. Publikacijos antraštė suponuoja išvadą, kad „elektrošokas“ panaudotas teisėtai, neperžengiant tarnybinio būtinumo ribų, pareigūnų veiksmai nebuvo perteikti neigiama forma, todėl argumentas, kad antraštėje pareigūnai buvo pavaizduoti kaip asmenys, kurie pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir nepagrįstai ilgai naudojo specialų prietaisą, sutrikdydami sulaikomo asmens sveikatą, yra nepagrįstas.

Bendrovės pasirinktų lingvistinių priemonių panaudojimu buvo siekiama sąžiningai prieinama leksika perteikti įvykio aplinkybes, nebuvo siekiama sensacijos ir nepagrįsto skaitytojų dėmesio pritraukimo bei pareigūnų vardo menkinimo. Antraštė turi dvi funkcijas. Pirmoji – trumpai pateikti turinio esmę. Antraštei taikomas reikalavimas kuo geriau atsispindėti pateikiamų faktų esmę negali būti suabsoliutinamas iki reikalavimo atspindėti visus duomenis, priešingu atveju antraštė netenka savo funkcijos trumpai nusakyti pagrindinę publikacijos mintį. Antra funkcija – sudominti skaitytoją. Liaudyje vartojamų, nebūtinai literatūrinių, gyvų formuluočių naudojamas negali būti tapatinamas su sensacinga žinute. Kadangi Policijos departamento pranešimai pateikiami „sausa“ kalba, siekiant perteikti skaitytojui įvykio dinamiškumą ir dramatiškumą, buvo pavartotos aiškios, tačiau neįžeidžiančios formuluotės. Elektros impulsinio prietaiso „Taser“ pavadinimas pakeistas į dažniau vartojamą ir labiau atpažįstamą žodį „elektrošokas“. Žodis „čirškinti“ yra tiesiogiai susijęs su elektrošoko prietaiso veikimo principu, kuris pagrįstas elektros impulsais. Prietaiso „Taser“ veikimą kaskart lydi specifinis garsas, kuris gali būti įvardijamas elektriniu čirškėjimu. Žodis „atjungė“ kabutėse pavartotas kaip sinonimas, apibūdinantis medicininę sąmonės netekusio žmogaus būklę. Redaktoriams pasirinkus neutralesnę raiškos formą, kaip pavyzdžiui: „prieš uteniškį buvo naudojamas elektros impulsinis prietaisas“ skaitytojo būtų suvokiamas sudėtingiau. Redaktorius pasinaudojo savo teise reikšti nuomonę kiek hiperbolizuota, tačiau sąžininga forma, kuria iš esmės visuomenei pakomentavo įvykį Utenos mieste. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pateikęs nagrinėjamam ginčui svarbų išaiškinimą, kad įstatymas saugo ne tik žodžio laisvę, bet ir jos išraiškos formą. Žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą. Antraštė nemenkina konkretaus pareigūno reputacijos ar gero vardo, nes nei Publikacijos pavadinime, nei turinyje nėra minimi policijos pareigūnų vardai, nepateikta jų asmenybę identifikuojančių nuotraukų.

Viešasis asmuo turi tikėtis nuolatinio padidinto visuomenės dėmesio, susitaikyti su tuo, kad dėl savo pastebimumo jis gali būti labiau komentuojamas ir kritikuojamas, būti atlaidesnis įvairioms nuomonėms apie su juo susijusius duomenis. Tas pats taikytina ir valstybinių institucijų, įskaitant ir policijos, veiklos komentavimui.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad negali būti svarstomi naujai Žurnalistų etikos inspektoriaus pateikti argumentai, kurie nebuvo nurodyti Sprendime.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad žurnalistų etikos inspektorius skundą tyrė Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų. Sprendime žurnalistų etikos inspektorius nesvarstė ir nevertino paskleistos informacijos dėl viešojo juridinio asmens neturtinių teisių (dalykinės reputacijos) pažeidimo, ši aplinkybė nebuvo skundo nagrinėjimo dalyku, trečiasis suinteresuotas asmuo skunde inspektoriui tokio reikalavimo nekėlė.

Sprendime žurnalistų etikos inspektorius pabrėžė, kad antraštės ir santraukos turi atspindėti pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Žurnalistų etikos inspektorius neginčija viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) teisės skelbiant informaciją, ją pateikti hiperbolizuotai, paryškinant ar akcentuojant tam tikrus aspektus, tačiau pabrėžia būtinumą literatūrines ir lingvistines išraiškos priemones naudoti sąžiningai, sąmoningai neiškreipiant ir nenutylint viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) žinomų faktų ir duomenų. Teise skleisti informacija turi būti naudojamasi sąžiningai.

Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas žinodamas, jog specialus prietaisas – elektros impulsinis prietaisas „Taser“ – buvo panaudotas esant tarnybiniam būtinumui: sulaikomas asmuo aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, vienas iš pareigūnų buvo sužalotas ir buvo gydomas ambulatoriškai, jo tarnybinė striukė suplėšyta ir išpurvinta, publikacijos pavadinimui pasirinko antraštę, kuri ne tik kad neatspindi publikacijos turinio, bet iškreipia viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) suteiktą informaciją, stokoja faktinio pagrindimo, pasirinka nepagarbi leksika, emociškai neigiamai nuspalvina visą antraštę ir sukuria įspūdį, jog policijos pareigūnai aprašomoje situacijoje veikė viršydami įgaliojimus ir nepagrįstai ilgai prieš sulaikomą asmenį naudojo specialų elektros impulsinį prietaisą. Pareiškėjas siekė pateikti sensacingą informaciją, pritraukti skaitytojų dėmesį, bet ne vykdyti savo priedermę ir sąžiningai informuoti visuomenę reikšmingu klausimu. Nesąžininga, neturinti objektyvaus faktinio pagrindo kritika, nuomonė ar vertinimas negali būti skleidžiama. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pagal Konvencijos 10 straipsnį laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus. Teismas taip pat yra akcentavęs žurnalistų rūpestingumo ir kruopštumo pareigą, siekiant, kad pateikiama informacija būtų tiksli.

Atsakovas atkreipė dėmesį į viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) priedermę ugdyti tautinę kultūrą ir puoselėti kalbą. Be to, tokią pareigą viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) nustato teismų praktika bei Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Abejoja, kad, anot pareiškėjo, prieinamos, skaitytojo lengviau suvokiamos, leksikos vartojimas prisideda prie viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) nustatytų pareigų vykdymo, ir mano, kad tokio pobūdžio leksikos vartojimas, ne tik skurdina kalbą, bet skatina nepagarbios, nemandagios leksikos vartojimą, o tai paneigia vieną iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) priedermių.

Teismo posėdyje atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra valstybės biudžetinė įstaiga, kuri neturi kompetencijos spręsti klausimų, susijusių su kalbotyra ir lingvistika. Pateikdamas skundą Žurnalistinės etikos inspektoriaus tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo norėjo išsiaiškinti, ar Publikacijos pavadinimas neiškraipo teisingos ir nešališkos informacijos, kadangi jis menamai „apjuodino“ policijos pareigūnus. Tvirtina, kad hiperbolizuotu straipsnio pavadinimu buvo klaidinama visuomenė. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuomone, antraštė sudarė įspūdį, kad policijos pareigūnai žalojo jiems pasipriešinusį pilietį. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria žurnalistų etikos inspektorius išvadai, kad publikacijų antraštėms yra keliamos tam tikros jų sudarymo taisyklės ir reikalavimai.

Trečiojo suinteresuoto asmens Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2015-09-25 sprendimo Nr. (SK-109)SPR-95 dalies, kurioje nuspręsta pripažinti pareiškėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Publikacijoje paskleistos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „15min“ valdomoje interneto svetainėje www.15min.lt 2015-06-04 buvo paskelbta publikacija „Policininkai jiems pasipriešinusį 23 metų uteniškį elektrošoku čirškino tol, kol „atjungė““, kuriame buvo paskelbta informacija apie 2015-06-04 įvykusį incidentą Utenoje, kurio metu prieš sulaikomą ir policijos pareigūnams aktyviai pasipriešinusį asmenį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, ir šis asmuo dėl sveikatos (buvo praradęs sąmonę) stebėti paguldytas į ligoninę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su 2015-06-09 skundu Nr. 89-S-23290 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorius tarybą ir prašė įvertinti 2015-06-04 interneto tinklalapyje adresu: www.15min.lt paskelbto straipsnio, kuriame buvo pateikta informacija apie 2015-06-04 Utenoje užfiksuotą pasipriešinimą policijos pareigūnams, kurio metu, atsižvelgiant į tarnybinį būtinumą, buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas, pavadinimą. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuomone, straipsnio pavadinimas galimai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimus. Žurnalistų etikos inspektorius tarnyba su 2015-06-18 raštu Nr. (SK-109)S-322 kreipėsi į UAB „15min“ ir prašė iki 2015-07-02 paaiškinti paskelbtos informacijos paskleidimo aplinkybes bei išdėstyti savo poziciją dėl susidariusios ginčo situacijos. 15min.lt aktualijų skyriaus redaktorius R. C. 2015-06-29 paaiškinime nurodė, kad informaciją apie incidentą Utenoje, kai pareigūnams sulaikant įtariamąjį, buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas, 15min.lt 2015-06-04 elektroniniu paštu gavo iš Policijos departamento Komunikacijos skyriaus. Šią informaciją visi norintys gali rasti Policijos departamento interneto svetainėje http://www.policija.lt/suvestine. Policijos departamento platinama informacija pateikiama lakoniškai, valdiška „sausa“ kalba. 15min.lt publikuotas pranešimas yra beveik identiškas originaliam, tekstas nebuvo nei ženkliai modifikuotas, nei iškraipytas. Atsižvelgdami į tai, kad policijos pranešimai neturi teksto antraštės ir įžangos, šiuos žurnalistinei žinutei būtinus atributus redaktoriai suformulavo pagal pranešime nurodytus faktus. Siekiant atskleisti įvykio neįprastumą, dinamiškumą ir dramatiškumą, buvo pavartotos gyvos, ir aiškios formuluotės. Nurodė, kad žodžiais „elektrošoku čirškino tol, kol „atjungė““ nesiekė nieko įžeisti ar sukompromituoti. Tuo labiau, kad nei įtariamasis, nei jį sulaikę pareigūnai pranešime nėra įvardinti, nenurodyti net jų inicialai. Pažymėjo, kad žodis „čirškinti“ tiesiogiai susijęs su elektrošoko prietaiso veikimo principu, kuris pagrįstas juntamais ir girdimais elektros impulsais. Prietaiso „Taser“ veikimą kaskart lydi specifinis garsas, kuris gali būti įvardijamas elektriniu čirškėjimu. Žodis „atjungė“ kabutėse pavartotas kaip buitinis sinonimas, apibūdinantis medicininę sąmonės netekusio žmogaus būklę.

Žurnalistų etikos inspektorius, remdamasis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi ir 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nusprendė pripažinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Publikacijoje paskleistos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti UAB „15min“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies bei 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo. Padaryta išvada, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas Publikaciją ir disponuodamas visa informacija apie įvykį, jos pavadinimui pasirinko antraštę, kuri ne tik kad neatspindi Publikacijos turinio, bet iš esmės iškreipia viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) suteiktą informaciją apie situaciją ir stokoja faktinio pagrindimo. Atsakovo nuomone, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), Publikacijos pavadinimui pavartojęs skundžiamo turinio antraštę, siekė pateikti sensacingą informaciją, pritraukti skaitytojų dėmesį, bet ne sąžiningai informuoti visuomenę reikšmingu klausimu, ir ignoravo sąžiningam nuomonių reiškimui keliamus reikalavimus.

Iš Sprendimo turinio matyti, žurnalistų etikos inspektorius vertino, kad Publikacijose buvo skleidžiama nuomonė, ginčo dėl to administracinėje byloje nekyla. Visuomenės informacijos įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šią nuostatą papildo Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas, įtvirtinantis, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.

Teiginys „Policininkai jiems pasipriešinusį 23 metų uteniškį elektrošoku čirškino tol, kol „atjungė““ yra Publikacijos antraštė, todėl ji turi kiek įmanoma geriau atspindėti Publikacijoje pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Publikacijos antrašte turi būti nusakoma pagrindinė tema, nagrinėjama jos tekste. Ginčo antraštė atitinka jos sudarymo taisykles bei reikalavimus: ji atspindi pateikiamų faktų ir duomenų esmę, nusako pagrindinę Publikacijos temą. Teismas sutinka su pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, kad antraštė iš esmės atspindi Publikacijos turinį. Antrašte konstatuojami faktai: asmuo priešinosi policijos pareigūnui, prieš šį asmenį naudotas elektros impulsinis prietaisas, minimas asmuo buvo praradęs sąmonę. Visi šie faktiniai elementai yra Policijos departamento suvestinėje pateikiamoje informacijoje ir dėl jų nesiginčijama. Antraštės išdėstymas turi būti vertinamas tame tarpe ir atsižvelgiant į jos tikslą – atkreipti dėmesį į publikuojamą tekstą. Sutiktina su tuo, kad antraštė gali būti išdėstoma pritraukiančiu tekstu, kadangi informacijos pateikimo tikslas leidinyje yra sukelti asmens susidomėjimą tekstu, paskatinti perskaityti pateikiamą tekstą.

Iš atsakovo pozicijos byloje bei Sprendimo turinio matyti, kad žurnalistų etikos inspektorius ginčijamos antraštės faktinį teisingumą vertino atsietai nuo pačios Publikacijos ir informacijos pateikimo etikos klausimą sprendė tik dėl antraštės tekstinio išdėstymo. Teisės aktai nenumato, jog antraštė yra atskiras publikacijos elementas, todėl vertinant jos išdėstymą, reikalinga sieti su viso teksto turiniu. Publikacijos antraštės yra pateikta vertinamuoju aspektu ir atskleidžia subjektyvų viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) požiūrį į egzistavusias aplinkybes. Publikacijoje pateikti faktai pagrindžia antraštės teiginius, taigi antraštėje pareiškėjas pateikė esminius įvykio faktus, jų neiškraipydamas. Antraštėje pateikiamų faktų hiperbolizavimas, teksto pritaikymas šnekamajai, iš dalies žargoninei kalbai dėl perkeltine prasme vartojamų žodžių „atjungė“ ir „čirškino“, nėra draudžiamas, tačiau turi būti naudojamas laikantis sąžiningumo ir etiškumo kriterijų. Sprendime pabrėžiama, kad tokia antrašte rodomas neigiamas požiūris į policijos pareigūnų darbą, tačiau tokia nuostata negali būti laikoma objektyvia ir yra labiau sietina su pateis skaitančiojo požiūriu. Tai, kad antraštėje pabrėžiama, jog elektros impulsinis prietaisas buvo panaudotas prieš policininkams pasipriešinusį asmenį, nukreipia į policijos teisę naudoti prievartos priemones prieš besipriešinančius asmenis. Neigiamas įspūdis apie policijos pareigūnų veiksmus gali susidaryti dėl kalbos išraiškos priemonių pasirinkimo, o būtent dėl oficialioje kalboje nevartojamų žodžių panaudojimo. Tai vertinant reikia atsižvelgti, kad tekstas pateikiamas visai plačiai visuomenei skirtame portale, todėl negali būti draudžiama vartoti ir tokį tekstą, kuris nėra priimtinas aukštesnius kalbos naudojimo standartus priėmusiai visuomenės daliai. Elektros impulsinio prietaiso „Taser“ įvardinimas elektrošoku įprastas buitinėje kalboje. Toks išsireiškimo naudojimas pateikiant informaciją portale yra tinkamas, nes pats prietaisas yra itin retas, mažai kam žinomas, todėl jo bendrinis pavadinimas visuomenei taip pat nėra plačiai žinomas. Žodis „atjungti“ perkeltine prasme „prarasti sąmonę“ vartojamas šnekamojoje kalboje, įvairiuose tekstuose galima sutikti žodžių junginį „atjungti sąmonę“. Atsižvelgiant į auditoriją, kuriai skirta Publikacija, žodžio „atjungti“ vartojimas, nors ir neskatintinas, bet negali būti laikomas uždraustu teisės aktais. Elektros impulsinio prietaiso naudojimo įvardinimas žodžiu „čirškinti“ yra šio veiksmo hiperbolizavimas, stengiantis patraukti skaitytojų dėmesį. Hiperbolės naudojimas tekstuose iš esmės nėra draudžiamas. Byloje nagrinėjamu atveju hiperbolizavimas taikytas neperžengiant ribų, kadangi tiek oficialioje informacijoje, tiek Publikacijoje elektros impulsinio prietaiso pasekoje galutinis rezultatas – asmens sąmonės praradimas, yra tas pats. Tai, ar antrašte buvo ar nebuvo siekiama parodyti, kad elektros impulsinis prietaisas buvo naudojamas nepagrįstai ilgai, yra skaitančiojo vertinimo dalykas, vienareikšmiškai ši aplinkybė iš teksto nesuprastina. Pažymėtina tai, kad antrašte nėra sudaromas įspūdis, jog elektros impulsinis prietaisas buvo panaudotas nesant tam pagrindo, todėl negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad UAB „15min“ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojus siekė pavaizduoti kaip asmenis, kurie pasinaudodami savo tarnybine padėtimi, nepagrįstai ilgai prieš sulaikomą asmenį naudodami specialų elektros impulsinį prietaisą, sutrikdė asmens sveikatą. Publikacija nemenkina konkretaus pareigūno ar institucijos reputacijos, ja nebuvo siekiama nieko įžeisti. Publikacijos antrašte redaktorius, pasinaudodamas teise reikšti nuomonę, kiek hiperbolizuota, tačiau sąžininga forma visuomenei pakomentavo įvykį Utenos mieste. Ginčijamoje antraštėje pateikiamas hiperbolizavimas, teismo vertinimu, etikos ir sąžiningumo kriterijų neperžengia ir iš esmės atitinka oficialią informaciją.

Teisingai teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjo atstovas, kad byloje negali būti keliamas klausimas dėl viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) pareigos ugdyti tautinę kultūrą ir puoselėti kalbą, įtvirtintos Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nesilaikymo. Žurnalistų etikos inspektoriaus abejonės dėl antraštėje vartojamos leksikos atitikimo minėtai teisės normai Sprendime nėra išreikštos, o nurodytos tik atsakovo atsiliepime. Administravimo subjektas atsiliepime negali nurodyti naujų pažeidimų, kurie nebuvo svarstyti administracinės procedūros metu ir kurių pažeidimai nėra įvardinti atsakomybę nustatančiame sprendime, todėl teismas dėl šių institucijai kilusių abejonių nepasisako ir leksikos vartojimo įtakos kalbai bei skatinimo tokią kalbą vartoti neanalizuoja.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad UAB „15min“, aprašydama įvykį, ginčijamoje antraštėje buvo sąžininga bei etiška ir neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Žurnalistų etikos inspektorius padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatas, taigi, jo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas. UAB „15min“ skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu apmokestintas, šio mokesčio sumokėjimą patvirtina administracinėje byloje esantis AB SEB banko 2015-10-26 vietinio mokėjimo nurodymas 21 Eur sumai. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir turi būti atlygintos. Kitų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus 2015-09-25 sprendimą Nr. (SK-109)SPR-95 „Dėl publikacijoje „Policininkai jiems pasipriešinusį 23 metų uteniškį elektrošoku čirškino tol, kol „atjungė““ (www.15min.lt, 2015-06-04) paskelbtos informacijos“.

Priteisti UAB „15min“ iš Žurnalistų etikos inspektorius tarnybos 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) pagrįstų žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.