- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- e1-2155-1122/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gyčio Normanto pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d., būdamas MB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vienasmenis atstovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, aplaidžiai tvarkė MB „A“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
vadovaujantis BAĮ 9 straipsnio reikalavimu, būdamas MB „A“ vienintelis narys, nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. nepasirinko ir nepatvirtino MB „A“ apskaitos politikos, neužtikrino, kad bendrijos finansinė būklė, jos turtas ir skolos, taip pat uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos bei padarytos išlaidos būtų tiksliai užfiksuotos įmonės apskaitoje; pažeisdamas BAĮ 12 straipsnio 4 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) nuostatų reikalavimus ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus, neužregistravo MB „A“ ūkinių operacijų, nesudarė buhalterinės apskaitos registrų, t. y. registrų atsiskaitymų su fiziniais ir juridiniais asmenimis už internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) įsigytas prekes nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d.; pažeisdamas BAĮ 2 straipsnio 9 dalies nuostatą (2015 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-1727 redakcija), neregistravo nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. MB „A“ kasos pirminių dokumentų ir kasos registrų bei avanso apyskaitų, debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų apskaitos registrų; pažeisdamas BAĮ 4 straipsnio reikalavimus, neregistravo MB „A“ ūkinių finansinių operacijų ir vykdytą veiklą pagrindžiančių apskaitos dokumentų (pateisinančių išlaidas) ir registrų, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis.
Tokiu būdu, nesant visų pagal reikalavimus sutvarkytų dokumentų ir apskaitos registrų, nėra galimybės įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais, nėra galimybės patikrinti visų per mėnesį atliktų pardavimų ir atsiskaitymų, todėl dėl šios priežasties iš dalies nėra galimybės nustatyti nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. MB „A“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tokiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 23 d. apklaustas įtariamuoju G. S., be kita ko, parodė, kad dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis iš tikrųjų netvarkė buhalterinių dalykų, nes apie tai nieko nesupranta. Jis nepildė apskaitos registrų, banko sąskaitų apyvartos žiniaraščių, kasos knygos, nors ir suprato, kad tai turėtų daryti, todėl jokių buhalterinių dokumentų pateikti negali. Jis rinko sąskaitas faktūras, kvitus už prekes, manydamas, kad vėliau susiras buhalterę, kuri viską sutvarkys. Tačiau veiklai sutrikus, viskas taip ir liko netvarkyta (22 t., b. l. 114–117).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 21 d. papildomai apklaustas įtariamuoju G. S. nurodė, kad savo kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažįsta. Įkūręs MB „A“ jis suprato, kad reikės tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Iš tikrųjų jis netvarkė buhalterinių dalykų, nes apie tai nieko nesupranta. Jis nepildė apskaitos registrų, banko sąskaitų apyvartos žiniaraščių, kasos knygos, nors ir suprato, kad tai turėtų daryti. Todėl jokių buhalterinių dokumentų neturi ir pateikti negali. Jis tiesiog rinko sąskaitas faktūras, kvitus už prekes, manydamas, kad vėliau susiras buhalterę, kuri viską sutvarkys. Vėliau, kai atsirado sunkumų su užsakymais ir sutriko įmonės veikla, viskas taip ir pasiliko netvarkyta. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (23 t., b. l. 9–11).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 30 d. apklaustas įtariamuoju G. S. parodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo, kad aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pripažįsta visiškai. Įkūręs MB „A“ jis suprato, kad reikės tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau jokios apskaitos nevedė, nes nieko apie tai nesuprato, tikėjosi vėliau pasisamdyti buhalterę, kuri viską sutvarkytų. Jis stengėsi kaupti sąskaitas faktūras, kvitus už įgytas prekes, sutartis. Tačiau nepalankiai susiklosčius situacijai viskas taip ir liko tinkamai nesutvarkyta. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (24 t., b. l. 147–149).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 12 d. apklausta liudytoja G. V. parodė, kad G. S. pažįsta kaip savo draugės pažįstamą. Jį pažinojo gal apie metus su puse laiko iki to momento, kai jis jos paprašė jam padėti su elektronine parduotuve. Su juo nelabai bendravo. Maždaug 2019 m. pabaigoje, tikslaus laiko jau neprisimena, jis paprašė jam padėti, kadangi ji turėjo klientų konsultavimo patirties. G. S. sakė, kad jeigu viskas jai gerai seksis, jis ją įdarbins. Jis davė įmonės telefoną, kuriuo ji turėjo atsiliepinėti ir konsultuoti klientus. Skambindavo asmenys, kurie domėjosi prekėmis, klausdavo, kokios prekės yra sandėlyje, kokie pristatymo terminai. Taip pat skambindavo ir klientai, kuriems vėluodavo užsakymų atlikimas. Gavusi bet kokį klausimą iš klientų, ji visada tai perduodavo G. S. Kai jai skambindavo klientas, ji matydavo tik užsakymo numerį ir užsakymo būseną. Visus užsakymus tvarkydavo pats G. S. Ji jam pasakydavo, dėl kokio užsakymo skambina, tuomet jis jai perduodavo, kokia yra užsakymo būklė, ir ji perskambindavo klientui. Būdavo atvejų, kai jis pats perskambindavo klientams. Ji, matydama užsakymo būseną, ją sekdavo per siuntų tarnybą. Jeigu jau klientas būdavo labai piktas, kad siunta vėluoja, ji pasakydavo G. S., tuomet jis pats asmeniškai veždavo prekę klientui į namus. Kaip ir iš ko G. S. gaudavo prekes, labai nesigilino, jis pats irgi nelabai pasakodavo, sakydavo, kad tai iš vienų tiekėjų, tai iš kitų tiekėjų. Jai tas nebuvo svarbu. Praėjus gal kokiai savaitei, gal šiek tiek mažiau, atsirasdavo vis daugiau nepatenkintų klientų, kurie jai skųsdavosi. Jai tai pasidarė per sunku klausyti, nes matė, kad G. S. nespėja su užsakymais, todėl jam pasakė, kad nebenori daugiau jam padėti. Dar iki to ji matė, kad G. S. tiesiog fiziškai nespėja su užsakymų įvykdymu, todėl siūlė jam padėti ir išvežioti prekes, tačiau jis sakė, kad susitvarkys pats. Galimai jis stengėsi vienas viską padaryti, kad nereikėtų jai mokėti pinigų. Ji matydavo užsakymų lentą, kurioje matydavo užsakymų būklę. Toje lentoje klientai palikdavo teigiamus atsiliepimus apie gautus užsakymus, užsakydavo ne po vieną kartą tas pats asmuo. Būdavo, kad klientas ir paskambindavo padėkoti už prekę. Todėl gali pasakyti, kad G. S. dirbo gerai, tiesiog jis „apsiimdavo“ per daug užsakymų, o pats vienas nesuspėdavo susitvarkyti. Galiausiai ji baigė savo darbą su juo. Jis jos atsiprašė, kad taip gavosi. Po kurio laiko ji jo dar klausė, kaip sekasi, jis sakė, kad nelabai ir tikriausiai reikės skelbti bankrotą. Jai nesusidarė įspūdis, kad jis, kurdamas internetinę parduotuvę, turėjo tikslą apgaudinėti klientus. Jis dėjo nemažai pastangų, kad viskas būtų tvarkingai, pvz.: apie savaitę laiko užtruko, kad sukurtų elektroninio parduotuvės pašto autoatsakiklį. Jeigu būtų norėjęs apgaudinėti, tiek pastangų nereikėtų įdėti (22 t., b. l. 98–101).
Iš 2020 m. vasario 20 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata G. S. gyvenamojoje vietoje, name, (duomenys neskelbtini). Kratos metu paimtas stacionarus kompiuteris, PVM sąskaitos, USB laikmena, mobiliojo ryšio telefonai, du nešiojami kompiuteriai, sutartys, kiti dokumentai (16 t., b. l. 104–116). 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 24 d. apžiūrėjus kratos metu paimtus daiktus – stacionarų kompiuterį, USB laikmeną, mobiliojo ryšio telefonus, du nešiojamuosius kompiuterius ir tyrimui reikšmingų duomenų neradus, pastarieji daiktai 2020 m. gegužės 5 d. grąžinti G. S. (16 t., b. l. 117–119, 122–136).
Iš 2020 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kratos metu paimti dokumentai: sąskaitos faktūros, pirkimo kvitai, pirkimo pardavimo sutartys (17 t., b. l. 1–8, 9–200; 18 t., b. l. 1–199).
Iš banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad G. S. turi banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (likutis 0,06 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (likutis 0,00 Eur), esančias AB Šiaulių banke. Minėtose sąskaitose nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. piniginių lėšų judėjimo nebuvo. Taip pat G. S. turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, kurioje likutis yra -7,16 Eur, nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. piniginių lėšų judėjimo nebuvo. G. S. turi banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias UAB „Paysera LT“. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pinigų likutis yra 10,00 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pinigų likutis yra 0,00 Eur. MB „A“ turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, kuri atidaryta 2019 m. rugsėjo 2 d. Galutinis likutis sąskaitoje 2020 m. sausio 31 d. yra 2,40 Eur. MB „A“ turi sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias UAB „Paysera LT“. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) galutinis likutis 2020 m. sausio 31 d. yra 14,64 Eur. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) galutinis likutis 2020 m. sausio 31 d. yra 0,57 Eur (19 t., b. l. 64–200; 20 t., b. l. 1–187).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2021 m. sausio 8 d. specialisto išvados Nr. 177 matyti, kad, apžiūrėjus ir įvertinus duomenis apie piniginių lėšų judėjimą MB „A“ ir G. S. disponuojamose sąskaitose, bei dokumentus, rastus 2020 m. vasario 20 d. kratos metu, nustatyta, kad, vadovaujantis BAĮ 9 straipsnio reikalavimu, kuriame nurodyta, kad: 1. Ūkio subjekto vadovas turi pasirinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 2. Ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: 1) ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 2) finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; 3) apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujantis registruojami ūkio subjekto turtas, <...>, finansavimo sumos, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir (ar) pinigų srautai. MB „A“ vienintelis narys G. S. nepasirinko ir nepatvirtino mažosios bendrijos apskaitos politikos. Neužtikrino, kad bendrijos finansinė būklė, jos turtas ir skolos, taip pat uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos bei padarytos išlaidos būtų tiksliai ir teisingai atspindėtos įmonės apskaitoje.
MB „A“ nesilaikė BAĮ 12 straipsnio 4 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. sausio 1 d.) nuostatų „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatų „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine–sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“. Tyrimui nepateikti jokie MB „A“ laikotarpio nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. buhalterinės apskaitos registrai, nėra nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. laikotarpio turimų UAB „A“ banko sąskaitų: AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) ir UAB „Paysera LT“ banke sąskaitų (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) išrašų registrų, bei registrų atsiskaitymų su fiziniais ir juridiniais asmenimis už internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) įsigytas prekes. Detaliau aprašyti, kokiose buhalterinėse sąskaitose apskaitytos MB „A“ atliktos atsiskaitymo operacijos nėra galimybės, nes nepateikti banko sąskaitų (balansinės sąskaitos „271 bankas“) apyvartos žiniaraščiai.
Kasos pirminiai dokumentai ir kasos registras „272 Kasa“ patikrinimui nepateikti, o atsiskaitymas pagal PVM sąskaitas faktūras vyko ir grynais. Kaip atskaitingo asmens G. S. avanso apyskaitos patikrinimui nepateiktos. Nėra galimybės patikrinti atskaitingo asmens G. S. įsiskolinimų ir/ar bendrijos tikslams buvo naudojamos lėšos. Pagal BAĮ 2 straipsnio 9 dalies nuostatą (2015 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-1727 redakcija) „įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti“.
Išvada. MB „A“ nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. balandžio 21 d. viršininko įsakymo Nr. VA-55 (nauja 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija su vėliau priimtomis pataisomis) „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo“ taisyklių 12 punkte nurodytų nuostatų reikalavimų. Patikrinimui nepateikta gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų teikimo FR0671 forma. Įsipareigojimai apskaitoje registruojami pagal sąskaitas faktūras, perdavimo ir priėmimo aktus, žiniaraščius, buhalterines pažymas ar kitus, juos pagrindžiančius dokumentus.
Juridinis asmuo kiekvieną ūkinę operaciją, taigi, ir pinigų gavimą, turi pagrįsti apskaitos dokumentais (BAĮ 2 str. 1 d.). Kasos pirminiai dokumentai ir kasos registras „272 Kasa“ patikrinimui nepateikti. Kaip atskaitingo asmens G. S. avanso apyskaitos patikrinimui nepateiktos. Nėra galimybės patikrinti atskaitingo asmens G. S. įsiskolinimų ir/ar bendrijos tikslams buvo naudojamos lėšos.
MB „A“ pažeidė BAĮ 2 straipsnio 9 dalies nuostatą (2015 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XII-1727 redakcija) „įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti“.
Kadangi tyrimui nėra pateikti debitorinių ir kreditorinių įsipareigojimų apskaitos registrai, o tyrimo metu surinkti duomenys tik pagal banko sąskaitos išrašą (be banko sąskaitos išrašo registro „271 Bankas“), nėra galimybės nustatyti MB „A“ atsiskaitymo su pirkėjais (fiziniai ir juridiniai asmenys), kurie užsakė prekes per internetinę svetainę „(duomenys neskelbtini)“. Už jas sumokėdavo per UAB „Paysera“ platformą į MB „A“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR). Informacija turi būti registruojama pirkėjų skolų žiniaraštyje, kuriame ji detalizuojama pagal atskirus pirkėjus. Todėl bet kuriuo atveju galima pateikti informaciją apie pirkėjų likutį laikotarpio pradžioje, įvykdytas operacijas per laikotarpį ir likutį laikotarpio pabaigoje. Prekių grąžinimų ir nukainojimų registravimas. Nepateikta informacija apie pirkėjų likutį laikotarpio pradžioje, įvykdytas operacijas per laikotarpį ir likutį laikotarpio pabaigoje.
MB „A“ BAĮ 9 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, nes MB „A“ vienintelis narys G. S. nepasirinko ir nepatvirtino MB „A“ apskaitos politikos.
BAĮ 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas 4 dalyje, yra numatyta, kad: buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.
Pateiktų ikiteisminio tyrimo UAB „A“ banko sąskaitų: AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) ir UAB „Paysera LT“ banke sąskaitų (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) išrašų atlikta analizė sudaro pagrindą manyti, kad MB „A“ apskaitos, internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ per el. bankininkystę, atliktų užsakymų, kurių vertė 229 866,21 Eur, netvarkė.
G. S. nepateikė suvestinės apie gautas ir išleistas pinigų sumas, nesant avansinių apyskaitų, neįmanoma nustatyti, kokio dydžio piniginėmis sumomis tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d.) G. S. disponavo, nustatyti, kokio dydžio sumos buvo išleistos, ir įvertinti, ar jos buvo išleistos bendrijos reikmėms. Išvardintos pirkimo PVM sąskaitos faktūros nesusistemintos (gaunamų PVM sąskaitų registras nepateiktas).
Išvada. MB „A“ pažeidė BAĮ 12 straipsnio 4 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. sausio 1 d.) nuostatų reikalavimus ir 16 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus, nes tyrimui nepateikti jokie MB „A“ laikotarpio nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. buhalterinės apskaitos registrai, nėra nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. laikotarpio turimų UAB „A“ banko sąskaitų: AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) ir UAB „Paysera LT“ banke sąskaitų (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) išrašų registrų, kuriuose būtų apibendrinti pagal mėnesius (2019 m. nuo rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn.) vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys bei registrų atsiskaitymų su fiziniais ir juridiniais asmenimis už internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) įsigytas prekes.
Mažoji bendrija, ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Mažųjų bendrijų įstatymu, mažosios bendrijos nuostatais ir 38-uoju verslo apskaitos standartu „Neribotos civilinės atskaitomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“. Tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, mažosios bendrijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis.
Mažosios bendrijos buhalterinę apskaitą privalo vesti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Šis įstatymas nenumato jokių išimčių mažajai bendrijai, išskyrus tai, kad mažoji bendrija neprivalo turėti vyriausiojo buhalterio.
Mažosios bendrijos vadovas G. S., kaip vienasmenis atstovas, atsako už bendrijos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. Vadovas vienvaldiškai veikia mažosios bendrijos vardu, privalo veikti bendrijos naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrijos nuostatais.
Nustatyta, kad MB „A“ pažeidė BAĮ reikalavimus, keliamus buhalterinei apskaitai. Buvo pažeisti minėto įstatymo 4 straipsnio reikalavimai „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes MB „A“ tyrimui nepateikė ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančius apskaitos dokumentų (pateisinančių išlaidas) ir registrų, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis. Tyrimo metu nebuvo galima patikrinti visų įsipareigojimų, nes netvarkyti apskaitos registrai (BAĮ 16 str. 3 d.).
Tokiu būdu, nesant visų pagal reikalavimus sutvarkytų dokumentų ir apskaitos registrų, nėra galimybės įsitikinti, kad visos ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais, nėra galimybės patikrinti visų per mėnesį atliktų pardavimų ir atsiskaitymų, todėl dėl šios priežasties iš dalies nėra galimybės nustatyti laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. sausio 31 d. MB „A“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (21 t., b. l. 10–82).
Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo prokuroro 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas G. S. atžvilgiu nutrauktas dalyje, konstatuojant, kad BK 182 straipsnyje numatyta veika nepadaryta (24 t., b. l. 64–110).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatomis, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad visuma nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais vadovaudamasis sprendžia, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.
Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu ir aplinkybėmis aplaidžiai tvarkė MB „A“ buhalterinę apskaitą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroras siūlė baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kaltinamasis G. S. tam neprieštaravo, tačiau prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (24 t., b. l. 150–156).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas.
Skirdamas bausmę G. S., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas finansų sistemai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Be to, atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jauno darbingo amžiaus, neteistas (23 t., b. l. 55–57), per pastaruosius metus ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (23 t., b. l. 12–58), dirbantis MB „A“ direktoriumi, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centruose byloje nėra.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, kurios dydis artimas minimaliam, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą – 51 MGL (BBND). Teismo vertinimu, šiuo atveju skirti mažesnės nei minimali už nesunkų nusikaltimą skirtina bauda, nėra pagrindo. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Kadangi byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 34 MGL (BBND).
Akcentuotina, kad nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos dydžio, kuris jau yra mažesnis nei minimalus, skirtinas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad, kaltinamasis šiuo metu turi įsiskolinimų, jo vadovaujama bendrija susidūrusi su finansiniais sunkumais, į baudos dydį, teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, yra tikslinga leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2020 m. vasario 20 d. kratos metu paimti dokumentai: PVM sąskaitos faktūros, sutartys, kiti dokumentai, laikomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-jame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini G. S.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas ir USB laikmena, saugomi prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo 24 tomo galinio viršelio vidinės pusės, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (BBND), t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. S. 34 MGL (BBND), t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską ir USB laikmeną, saugomus voke prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo 24 tomo galinio viršelio vidinės pusės, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie elektroninės baudžiamosios bylos priedo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2020 m. vasario 20 d. kratos metu paimtus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, sutartis, kitus dokumentus, laikomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-jame policijos komisariate – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti G. S.
Išaiškinti G. S., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti G. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.