Telšių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. B., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. kaltinamas tuo, kad 2021 m. birželio 4 d., 17 val. 20 min. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai jam nustatyta 2,84 prom. girtumas.

V. B. ikiteisminio metu ir teisiamajame posėdyje kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo išgėręs birželio 4 dienos pavakare. Kaip nurodė kaltinamasis, jis važiavo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Pasak kaltinamojo, jis suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti. Tą dieną išgėrė butelį degtinės, bet buvo gėręs iš vakaro stipraus alaus. Kaip nurodė kaltinamasis automobilis priklauso jo mamai, ji gyvena Vilkaviškio r. Kaip nurodė kaltinamasis, automobilis faktiškai priklauso jam, tačiau registruotas mamos vardu, nes jis turi skolą antstoliams. Pasak kaltinamojo, jam automobilį už tam tikrą atliktą darbą nupirko tėvai. Kaip nurodė kaltinamasis, ne pirmas kartas, kai vairuoja neblaivus, buvo baustas administracine tvarka 2020 m. gruodžio mėnesį, baudą yra sumokėjęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės Vaidos Jokubauskienės 2021 m. birželio 4 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2021 m. birželio 4 d. jai dirbant Telšių rajone kartu su vyr. patruliu Dariumi Balkausku tarnybiniu automobiliu, apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis "Nissan X-Trail", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jai priėjus prie minėto automobilio, akivaizdžiai matėsi, jog jo vairuotojas yra neblaivus, iš automobilio vidaus sklido alkoholio kvapas. Automobilio vairuotojas V. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) kalbėjo nerišliai ir buvo nustatyta, jog šis neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nes ši teisė yra atimta. V. B. alkotesteriu "Alcotest 6810" pirmu tikrinimu, atliktu 17.20 val., buvo nustatytas 2,84 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu, atliktu 17.40 val., buvo nustatytas 3,04 prom. neblaivumas. V. B. teigė, jog visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, dėl padaryto KET pažeidimo sutiko ir gailėjosi. Minėtas automobilis priklauso šio mamai R. B., todėl pastaroji telefonu buvo informuota apie automobilio išvežimą į saugojimo aikštelę, adresu: Šiaurinės g. 6B, Telšiai (b. l. 6-7).

Apžiūros protokolas 2021 m. birželio 4 d. patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas automobilis "Nissan X-Trail", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kėbulas aplankstytas ir apibraižyta, sudužęs kairės pusės galinis žibintas. Automobilio salone matėsi išmėtyti rūbai, o bagažinės skyriuje - tuščios alkoholinių gėrimų talpos, rūbai ir avalynė (b. l. 9-15).

2021 m. birželio 4 d. neblaivumo patikrinimo akte, alkotesterio kvituose užfiksuota, jog V. B. 2021 m. birželio 4 d. 17.20 val., nustatytos 2,84 prom., antru bandymu atliktu 17.40 val. 3,04 prom. Tikrinimai atlikti alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0252, patikros sertifikato numeris 1416560 (b. l. 16, 17).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pripažinus kaltinamąjį kaltu jam skirtina bausmė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis). Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis V. B., nors ir neteistas, tačiau administracine tvarka baustas, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 0,94 prom. girtumas. Ši aplinkybė rodo, kad asmens elgesys darosi vis pavojingesnis ir nors administracine tvarka jam buvo paskirta bauda, tačiau ji savo tikslų nepasiekė. Pažymėtina, kad rūšine prasme tai ta pati bauda, nepaisant to, kad ji ir buvo skirta administracine tvarka. Dėl to įvertinus aplinkybę, kad asmens elgesys darosi vis pavojingesnis bausmės tikslai nebūtų pasiekti skyrus asmeniui baudą, nors jis teisiamas ir pirmą kartą. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

V. B. nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta kaltinamajam V. B. skirtina 39 parų arešto bausmė, t. y. švelnesnė nei vidurkyje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus. Akcentuotina ir tai, kad V. B. kraujyje alkoholio koncentracija beveik dvigubai didesnė (2.84 promilės neblaivumas) nei ta, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Toks neblaivumo laipsnis yra potencialiai pavojingas aplinkiniams ir galintis sukelti itin skaudžias pasekmes. Dėl to, teismo vertinimu, asmeniui atidėjus arešto bausmės vykdymą susiformuotų nebaudžiamumo iliuzija, todėl teismas nemato pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso kaltinamojo mamai ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų žinojusi, kad su jai priklausančia transporto priemone bus daroma nusikalstama veika, transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės vertė su PVM yra 2 230 Eur, todėl ši nurodyta vertė prilygintina konfiskuotino turto vertei ir išieškotina iš kaltinamojo.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (ją yra praradęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė trijų metų laikotarpiui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. birželio 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė NISSAN X-TRIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliais, saugomas Telšių apskrities VPK, adresu Šiaurinės g. 6B, Telšiai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkei R. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 39 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 26 parų arešto bausmę.

P. V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. B. konfiskuotino turto – automobilio „NISSAN X - TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 230 Eur. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas” (būtina nurodyti bylos numerį). Geranoriškai nesumokėta suma bus išieškoma priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui.

V. B. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2021 m. birželio 7 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę „NISSAN X - TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliais, saugomus Telšių apskrities VPK, adresu Šiaurinė g. 6B, Telšiai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkei R. B.

Informuoti kaltinamąjį, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą