Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Spirinai, Kristinai Rimašauskienei, Samantai Vicbelytei, Rozalinai Batiuškinaitei, Viktorijai Kalasiūnei,

trečiajam asmeniui I. D.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. S. ir K. D. ieškinį atsakovui D. J. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretysis asmuo nepareiškiantis reikalavimų I. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Atsakovas D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 68).

Į teismo posėdį atsakovas ir tretysis asmuo neatvyko, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jam bedalyvaujant (b.l. 97, 103), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d., 247 str. 2 d. byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė J. S. 2016 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RK-1897 iš atsakovo D. J. įsigijo 266/751 dalis Žemės sklypo ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (b.l.7-19, 84-88). K. D. ir I. D. 2016 m. balandžio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV-1517 iš atsakovo D. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 266/751 dalis Žemės sklypo ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-34, 84-88). Pirkimo - pardavimo sutartyse buvo susitarta dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pagal konkrečias plane pažymėtas dalis, kuriomis ieškovai naudosis (b.l.33, 35). Ši tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b.l. 39). Tai patvirtina, jog atsakovas D. J. žino apie nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, t. y. kuriomis dalimis naudojasi ieškovai, ir kuri dalis priskirta naudotis atsakovui D. J.. 2017 m. sausio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-169, kuriuo nutarė organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b.l. 41). 2017 m. sausio 23 d. buvo pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (42 – 50). 2017-04-20 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad projektas galės būti tvirtinamas, kai bus gautas bendraturčio sutikimas (b.l. 51-52). 2017-05-09 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad 2010-04-13 atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę (b.l. 53). 2017-04-21 J. S. parašė elektroninį laišką atsakovui, informuodama apie rengiamą projektą (b.l. 54).

Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokiose bylose yra nurodęs, kad sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Taip atidalijus turtą bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį ir gali savarankiškai disponuoti tuo daiktu, nebederindamas savo valios su kitais asmenimis.

Ieškovai, siekdami atsidalinti savo turimas žemės sklypo dalis nuo atsakovo turimų žemės sklypų pagal žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimis su atsakovu patvirtintą žemės sklypo naudojimo tvarką, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, projektas yra parengtas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 p., galės būti tvirtinamas, kai bus gautas bendraturčio sutikimas. Ieškovai išnaudojo visas prieinamas galimybes susisiekti su atsakovu dėl atsakovo sutikimo gavimo, tačiau pasikalbėti su atsakovu nepavyko, o atsakymo į elektroninį laišką iš atsakovo negavo.

Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijant natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais. Sprendžiant žemės sklypo atidalijimo klausimus vertinami šie aspektai: ar žemės sklypas gali būti atidalijamas; ar žemės sklypo atidalijimas nepadarys žalos; ar žemės sklypo atidalijimas nepažeidžia bendraturčių teisių, atitinka turimas nuosavybės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypą galima atidalinti nepakeitus žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo (b.l. 45), į visus žemės sklypus yra numatytas įvažiavimas nenustatant servituto (b.l. 46, 44), suformuoti žemės sklypai pagal savo plotą atitiks savininkų įregistruotas nuosavybės dalis nekilnojamojo turto registre nei nustatytą šio žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog žemės sklypo atidalijimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės kitų reikalavimų (b.l. 51). Tokiu būdu atidalijus turtą tarp ginčo šalių nebeliktų bendrų valdymo objektų, todėl būtų išspręsti nesutarimai, jiems nebeliktų bendrų klausimų, kurių sprendimui nuolat reikia ieškoti bendradarbiavimo ir kompromisų. Atidalijus žemės sklypus sudarytų galimybes operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą, žemės sklypu bus galima naudotis kiekvienam savininkui pagal savo individualius poreikius.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti, ieškovai pateikė įrodymus, kad atsakovui buvo pranešta apie rengiamą projektą ir elektroniniu paštu, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė, savo pozicijos neišreiškė. Bendraturčio vengimas pateikti sutikimą atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, jo išvykimas gyventi iš užsienio kitą valstybę ir nesidomėjimas savo nuosavybės teise turimų daiktų likimu, nebendravimas su bendraturčiais negali apriboti kito bendraturčio teisės įgyvendinti tokią materialinę teisę. Kadangi ieškovų pateiktas atidalijimo projektas atitinka įstatymo reikalavimus, byloje nebuvo pateikta prieštaravimų ieškinio reikalavimo patenkinimui, nesant jokių kitokių alternatyvių variantų, atsakovui būnant pasyviam sprendžiant bendraturčių valdomą turtą, pripažintina, kad atidalijimas pagal pateiktą projektą yra galimas ir nepažeis bendrasavininkų teisių it jų interesų, kadangi jį patvirtinus bus įgyvendintos CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: žemės sklypas bus padalijamas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, pasirinktas atidalijimo būdas geriausiai apgins bendraturčių teisės, nes žemės sklypas atidalijamas pagal ieškovų ir atsakovo patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

Ieškovų ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas - pripažintina ieškovams J. S. ir K. D. teisę be atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti 751 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras, siekiant iš šio žemės sklypo atidalinti ieškovams nuosavybės teise priklausančias dalis (po 266 kv. m) ir suformuojant atskirus žemės sklypus pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą sprendinių brėžinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš pateikto mokėjimo nurodymo (b.l.56) matyti, kad ieškovė J. S. sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį, ieškovė pateikė prašymą priteisti šias išlaidas iš atsakovo (b.l. 55), todėl ieškinį patenkinus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (6,89 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 2 dalimi, 259-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovams J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti 751 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras, siekiant iš šio žemės sklypo atidalinti ieškovams J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias dalis (kiekvienam po 266 kv. m) ir suformuojant atskirus žemės sklypus pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą sprendinių brėžinį.

Priteisti iš atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai – 6,89 Eur (šešis eurus 89 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.